Pavasaris ir ekonomikos nuosmukis didina savižudybių pavojų. Prieš keletą metų paskelbęs tokias išvadas paskelbęs Didžiojoje Britanijoje leidžiamas autoritetingas medicinos žurnalas „The Lancet" rėmėsi ir tyimų Lietuvoje duomenimis.
Savižudybių tendencijų studija atskleidė, kad sutapus šiems dviems veiksniams nelaimingų atvejų smarkiai padaugėja.
Tyrimas, kurį atliko Keithas Hawtonas iš Didžiosios Britanijos Oksfordo universiteto ir Keesas van Heeringenas iš Gento universitetinės ligoninės Belgijoje parodė, kad pasaulyje kasmet savo noru iš gyvenimo pasitraukia vidutiniškai apie 1 milijoną žmonių.
Ypač daug žmonių nusižudo Latvijoje, Vengrijoje, Kinijoje, Japonijoje ir Kazachstane. Šiose šalyse 10 tūkstančių gyventojų tenka 20 arba daugiau savižudybių atvejų.
Lietuvoje savižudybių sumažėjo, tačiau dar prieš keletą metų šis rodiklis siekė beveik 40.
Yra žinoma, kad nusižudo apie 4 proc. pacientų, kuriems buvo diagnozuota depresija.
Svarbios ir gamtinės aplinkybės. Europoje dažniau gyvybę sau atima gyvenantys šiaurinėse šalyse, kur būna gerokai mažiau saulėtų dienų - ypač pavasarį, nors mokslininkai nežino šio fenomeno priežasties.
Tai gali lemti biologinius pokyčius, pavyzdžiui, staigios permainos po užsitęsusio ilgų naktų laikotarpio gali pažadinti kol kas dar nenustatytus neurocheminės pusiausvyros sutrikimus.
Kita vertus, viltį praradusiems asmenims tikriausiai sunku stebėti, kaip pavasariu džiaugiasi daugybė kitų žmonių.
-Ar pavasaris gali priartinti savižudybę? - paklausiau Vilniaus universiteto profesorės psichiatrės Vitos Danilevičiūtės.
- Toks pavojus yra, nes depresija gali būti įvairios kilmės, taip pat sezoninė. Kita vertus, žmonės pasitraukia iš gyvenimo įvairiu metų laiku.
Tačiau pavasarį, kai atbunda gamta, labiau išsiskiria žmonės, norintys gyventi, bet nebepajėgiantys tai daryti. Tai – depresijos požymis. Ši liga nėra tokia, kad žmogus norėtų atverti savo širdį ir išsipasakoti.
Ką tokiu atveju daryti? Aš naudoju paprastą būdą - ištiesiu ranką, paimu ligoniui už delno. Patikėkite, per visą mano praktiką, kuri tęsiasi ne vieną dešimtmetį, nebuvo nė vieno žmogaus, kuris parodytų, kad jam tai nemalonu. Žmogus gali paisyti nesąmones, bet negalima jo nutraukti, klausykime, ką jis kalba, leiskime jam prabilti. Jeigu jam norisi patylėti, tylėkime kartu. Klausykime tylos, tai – didelis menas.
Kiek ilgai gali tęstis tokia prislėgta būsena? Norint nustatyti depresiją, formaliu požiūriu tokia būsena turi tęstis ne trumpiau kaip dvi savaites. Savo studentams dažnai primenu, kad būna išimčių. Nuo depresijos neapsaugo nei lytis, nei tautybė, nei amžius. Psichikos sutrikimas paženklina žmogų atskirties žyme. Iš tikrųjų depresija sergantis žmogus yra pavojingas sau.
- Kas dar parodo, kad žmogų slegia depresija?
- Toks universalus požymis – žmogus tapo kitoks, pasikeitė. Energingas, greitas, mėgstantis daug kalbėti žmogus staiga pasidarė lėtas, apatiškas, užsidaręs, paniuręs.
Depresija daug ką keičia: ne tik apima prislėgta nuotaika, gali pasikeisti net kūno kalba. Skaudžiausia, kad žmogus nesupranta, kodėl jam blogai. Jis neskuba kreiptis į psichiatrą.
Susirgus depresija, pasikeičia asmenybė, žmogus netenka kritiškumo, susiaurėja jo interesų ratas, pasikeičia įpročiai, atsiranda nemiga, dingsta interesai. Žmogus gali nepaisyti higienos, jam viskas netenka reikšmės. Tokį žmogų gali raginti jo šeimos artimieji, kaimynai, giminės ieškoti pagalbos, bet jis gali nepaklausyti. Priešgyniavimas dažnai yra taip pat ligos požymis.
- Kuo depresija pavojinga?
- Depresija ir savižudybė – artimos kaip seserys. Jei tokia psichikos liga suserga artimieji, yra visiems sunku.
Įvykus nelaimei, daugelį prislegia ne tik sielvartas, bet ir kaltės jausmas. Kodėl taip atsitiko? Kodėl aš to neįtariau? Kita vertus, yra sunku iš anksto nujausti, kokios mintys pinasi sergančiojo depresija galvoje. Noras grąžinti seną skolą, susitaikyti, nelikti skolingam – tokie dalykai gali išduoti suicidines mintis. Neretai žmogus prasitaria apie savo ketinimus, jam nesąmoningai išsprūsta iš lūpų, kad jis daugiau taip nebegali.
Vyrai dažniau renkasi žingsnį į nebūtį
Pasaulyje 100 tūkst. žmonių vidutiniškai tenka po 15 savižudžių, o kiek mažiau nei vidutiniškai tokių atvejų užfiksuojama JAV, Kanadoje ir Australijoje.
Mažiausiai likę žudytis (mažiau nei 5 atvejai 100 tūkst. žmonių) Graikijos, Meksikos, Brazilijos, Irano ir Egipto gyventojai.
Kinijoje savo noru pasitraukusieji iš gyvenimo sudaro 3,6 proc. visų mirčių. Šioje šalyje užfiksuojama apie 30 proc. pasaulio savižudybių - gerokai daugiau nei vidutiniškai pasaulyje.
Turtingose šalyse kiekvienai nusižudžiusiai moteriai tenka 2-4 savo noru iš gyvenimo pasitraukę vyrai. Besivystančiose šalyse vyrų ir moterų nusižudo apylygiai, tačiau šios šalys smarkiai vejasi ekonomiškai stiprias valstybes.
Ilgai trukęs lytinis išnaudojimas vaikystėje, gamtos katastrofos bei garsenybių mirtys taip pat didina savižudybių skaičių.
Nustatyta, kad Paryžiuje autokatastrofoje žuvus Velso princesei Dianai, per metus savižudybių padaugėjo 17 procentų.
