Ar kada pagavote save lyginant savo išvaizdą su kitų? Ar jautėtės prastesnės šalia, jūsų manymu, gražesnės draugės? O gal nuolat lyginate save su savo seserimi, kuri visą gyvenimą yra stebuklingai liekna, o jūs vis nesėkmingai kovojate su papildomais kilogramais ir jaučiatės kaip bjaurusis ančiukas?
Kartą kalbėjausi su buvusia kolege. Be galo miela ir simpatiška vidutinio amžiaus moterimi. Ji man prisipažino, kad jaučiasi patenkinta savimi tol, kol neatsiduria šalia vienos savo pažįstamos. Jos pačios žodžiais tariant, kad ir kiek ji įdėtų pastangų gražiai atrodyti, minėta pažįstama ją visada nustelbia.
Ar ir jums pažįstami panašūs išgyvenimai? Kodėl mums taip būdinga lyginti save su kitais savo nenaudai ir kaip tai gali trukdyti sėkmingam lieknėjimui?
Kiekvieną kartą, kai lyginame save su kitais savo nenaudai, mes blogai jaučiamės. Jaučiame nepasitenkinimą savimi. Blogos emocijos dažnai atima motyvaciją ir skatina emocinį valgymą, kuris yra viena iš pagrindinių antsvorio priežasčių.
Turbūt daugeliui pažįstama situacija: savo pastangomis atsikratei kelių kilogramų, imi tuo džiaugtis, tačiau džiaugsmas trunka tol, kol sutinki lieknesnę draugę. Su apmaudu suvoki, kad ir kiek stengtumeisi, niekada nebūsi tokia, kaip ji. Šios emocijos tarsi nubraukia visas prieš tai įdėtas pastangas sulieknėti ir džiaugsmą dėl pasiekto rezultato. Kam stengtis, jeigu vistiek atrodau nekaip?
Tačiau kodėl apskritai turėtume lyginti save su kitais? Taip, gal aš neturiu ilgų kojų, kaip mano geriausia draugė ar vešlių plaukų, kaip kaimynė, tačiau turiu daug kitų gražių bruožų, kuriuos pats laikas pamilti ir išmokti jais didžiuotis.
Lyginimas savęs su kitais - tai tik blogas įprotis, o blogų įpročių galima atsikratyti pakeičiant juos geresniais.
Lygintis su kitais esame mokomi jau nuo mokyklos ar net darželio laikų. Jau pats vertinimas pažymiais verčia jaustis prastai, jei pavyko blogiau nei klasės draugui ar draugei. Po eilinio kontrolinio gavę įvertinimą vieni kitų klausiame: o kiek tu gavai?
Vėliau tarpusavyje konkuruojame puikuodamiesi geresne mašina, puošnesniais namais ar prabangesniais drabužiais, arba dar blogiau – gabesniais vaikais. Ir, žinoma, lyginame savo ir kitų išvaizdą. Ir visai nesvarbu, ar palyginimas yra savo ar kito nenaudai, tai parodo, kad per mažai vertiname save. Jeigu būtų kitaip, mums nerūpėtų, kad kitas yra tariamai gražesnis ar lieknesnis. Taip pat nebūtų svarbu savo išvaizda ar kaip kitaip pranokti kitus.
Kai džiaugiesi tuo, kas esi ir gerai jautiesi savo paties kūne, net nelieka poreikio save vertinti remiantis kitų privalumais ar trūkumais. Kai tikrai gerai jaučiamės dėl to, kas esame, mes nepavydime gražesniems ir geresniems už save. Mes mokame pasidžiaugti jų grožiu ir kitais pasiekimais, nes tai jų kūnai, jų pasiekimai ir jų gyvenimas.
Jeigu lieknėjate tam, kad būtumėte į kažką panašios ar norėdamos atitikti kažkieno sukurtą grožio standartą, tai darote dėl pačios netinkamiausios priežasties. Pasiektas rezultatas džiugins neilgai, nes visada bus už mus gražesnių, lieknesnių, su plokštesniais pilvais ir stangresniais klubais. Taip tik pateksite į pačių sau paspęstus spąstus, suksitės šiame užburtame grožio lenktynių rate tik tam, kad galų gale suvoktumėte: šioje kovoje niekada nebus laimėtojų.
Ypač kvaila taip švaistyti savo brangų laiką, jeigu net gamtos duotas kūno sudėjimas yra visiškai priešingas nei tų, su kuriomis lyginamės. Juk visi turime skirtingą kūno struktūrą. Niekada neatrodysite kaip ilgakojė manekenė, jei gamta tų ilgų kojų paprasčiausiai nedavė. Bet gal davė gražią moterišką krūtinę, vešlius plaukus, nuostabią šypseną?
Pats laikas atsistoti priešais veidrodį visu ūgiu, pažiūrėti sau į akis ir užduoti paprastą klausimą: kodėl aš tai darau? Kodėl man svarbu sulieknėti? Ar tikrai man reikia lieknėti? Gal mano svoris normalus ir sveikas, tik man taip knieti sverti tiek, kiek sveria ką tik sulieknėjusi TV žvaigždutė?
Atsakykite sau nuoširdžiai ir sąžiningai. Priimkite tvirtą sprendimą: nesistengti padaryti savo kūno panašaus į kažkieno kito, o daryti geriausia, ką galite su tuo, ką jums davė gamta. Jūs negalite prailginti savo kojų, bet galite reguliariai sportuoti, kad jos būtų tvirtesnės. Taip pat negalite pakeisti savo kriaušės ar obuolio tipo sudėjimo, tačiau galite sveikai maitintis, reguliariai judėti, palengva lieknėti ir rengtis taip, kad pabrėžtumėte tai, ką turite gražiausio.
Galų gale, jūsų trumpos kojos ar maža krūtinė yra tai, kas jus daro jumis! Išdrįskite būti savimi ir didžiuotis tuo, ką turite, ir nė nepajusite, kaip lieknėti seksis daug lengviau. Tačiau "didžiuotis" neturi nieko bendra su "puikuotis".
Vos tik pradėjau mokytis gerai jaustis savo kūne, lieknėjimas tapo lengvu ir maloniu procesu. Ta gera savijauta, kai patogiai jautiesi būdamas savimi, labai stipriai veikia motyvaciją ir toliau sėkmingai lieknėti.
Pakeiskite įprotį save lyginti su kitomis nauju įpročiu – visada pastebėti ir pabrėžti tai, ką turite gražiausio ir su džiaugsmu judėkite link lieknos, sveikos ir laimingos savęs!
