Britų šeimoje gimęs Jake'as Gladstone'as į šį pasaulį atėjo neturėdamas beveik pusės galvos smegenų. Tai buvo pastebėta, kai berniukas buvo pusės metų amžiaus. Gydytojai tuomet jo tėvus įspėjo: vaikas niekada negalės nei vaikščioti, nei kalbėti, rašo mirror.co.uk.
Tačiau dar prieš pirmąjį gimtadienį Jake'as atsistojo ant kojų – jau tuomet laikydamasis vežimėlio jis galėdavo apeiti aplink visą šeimos namą. Maždaug po metų jis ėmė tarti pirmuosius žodžius.
„Tai neįtikėtina, - sako jo motina Sarah. - Jake'o galvos smegenų nuotraukoje matyti didelė ertmė – toje vietoje jo smegenys yra mirusios. Jo kalba dar atsilieka, tačiau Jake'as yra kupinas energijos ir laksto neatsilikdamas nuo kitų vaikų. Jis paneigė visas gydytojų prognozes. Jis tiesiog mažas mūsų stebuklas.“
Berniukas gimė 2009-ųjų rugsėjį. Kai jam buvo savaitė, jo sveikata staiga pablogėjo, ir motina su sūnumi sugrįžo į ligoninę. Tuomet gydytojai pasakė, esą dėl to kaltas virusas, ir išleido namo.
Praėjus šešiems mėnesiams Sarah pastebėjo, kad Jake'as nevaldo dešiniosios rankos, ji buvo kietai prispausta, sunkiai pakeliama. Motina su sūnumi nuskubėjo pas šeimos gydytoją.
Šis nusiuntė atlikti tyrimo magnetinio rezonanso tomografu. O po savaitės specialistai tėvams pranešė diagnozę, kuri prilygo bombos sprogimui.
Jake'ui jie diagnozavo encefalomaliaciją – tai reiškė, kad beveik pusė vaiko smegenų yra žuvusios. Tai nutiko dar prieš gimstant. Gydytojai įtaria, kad būdamas įsčiose Jake'as kurį laiką negavo deguonies, dėl to žuvo dalis smegenų.
Jo tėvai Sarah ir Paulas buvo sukrėsti. „Buvau šokiruota – žvelgiau į sūnų ir negalėjau suprasti, kaip jis gyvena turėdamas tik pusę smegenų“, - paskojo Sarah.
Tokia būklė pasitaiko labai retai, tad nenuostabu, kad gydytojai nežinojo, kas vaiko laukia ateityje.
„Negalėjau patikėti tuo, kad niekada nepamatysiu sūnaus lakstančio, kad niekada neišgirsiu iš jo jokio žodžio“, - prisimena Sarah.
Nepaisant ligos, mažylio tėvai patyrė tuos magiškus momentus, kurių laukia kiekvienas mylintis tėvas ir motina.
Kai sūnus žengė pirmuosius žingsnius, abiejų tėvų širdys buvo kupinos pasididžiavimo. O vėliau vaikas ištarė pirmuosius žodžius.
„Jake'o vystymasis sulėtėjęs, ir dabar jo kalbos įgūdžiai siekia dviejų-trijų metų vaiko, bet tai puiku žinant, kad niekas nesitikėjo, jog jis iš viso kalbės. Jo progresas mus stebino dar labiau dėl to, kad jam dar buvo diagnozuota ir epilepsija. Ačiū Dievui, epilepsijos epizodai trunka tik keletą sekundžių“, - pasakojo laiminga motina.
Berniukui reikia nuolatinės priežiūros tiktai dėl epilepsijos, tad jis niekada nepaliekamas vienas.
Pediatrės Gail Herman, kurios specializacija – vaikų smegenų pažeidimai, teigimu, smegenys yra toks unikalus organas, kad sveikoji jų dalis gali kompensuoti darbą tos dalies, kuri yra žuvusi. Dėl to Jake'as ir vaikšto, ir kalba.
