Kaip rašo Vokietijos spauda, dažnas vyresnis nei 35 metų
amžiaus žmogus turi pernelyg aukštą
kraujospūdį. Bet tik pusė žino apie savo būklę ir vos dešimt procentų
tinkamai gydosi.
Dėl širdies infarkto, insulto ir inkstų nepakankamumo kasmet miršta
300 tūkst. vokiečių – jų mirtis anksčiau laiko tiesiogiai susijusi su
aukštu kraujospūdžiu.
Šios opios problemos priežastis – šiems laikams nebetinkanti kūno konstrukcija.
„Genetinė žmogaus struktūra yra daugiau nei 3,5 mln.
metų senumo ir nebeatitinka mūsų dabartinio gyvenimo stiliaus“, -
sako genetikos profesorius Detlevas Gantenas.
Šiuolaikinis žmogus kilo iš Afrikos, kur gyveno medžiodamas ir
rinkdamas maistinguosius augalus. Dažniausiai alkanas ir ištroškęs jis
klajojo po savaną ir retai sulaukdavo trisdešimties.
Evoliucijos procesus analizuojantus medikai aiškina, kodėl
svarbiausias aukšto kraujospūdžio stabdymo junginys atsigręžė prieš
žmogų: iš daugelio hormonų sudarytas reguliavimo mechanizmas,
turi išlaikyti deramą kraujospūdį esant bet kokioms aplinkybėms
ir neleisti organizmui išdžiūti.
Dėl to išfiltruotą iš šlapimo vandenį ir druską ši sistema vėl grąžina į
kraują ir, esant poreikiui, susiaurina kraujagysles.
Anksčiau, kai žmogus gyveno savanoje, druskos buvo mažai. Per dieną
suvartodavo daugų daugiausia iki dviejų gramų, o ši greitai išsiskirdavo
su prakaitu per ilgas jo keliones plieskiant karščiui. Žmogus galėjo
išgyventi tik padedamas hormonų reguliavimo mechanizmo.
Dabar per dieną žmogus suvartoja iki 10 gramų druskos, ir niekas nekenčia
troškulio ilgiau nei iki artimiausios kavinės. Dėl to hormonų sistema nuolat dirba
per intensyviai.
„Mums lieka tik viena išeitis: gyventi taip pat asketiškai ir vartoti tiek
pat mažai druskos, kaip anksčiau arba, esant aukštam kraujospūdžiui,
pasenusią hormonų sistemą „išjungti“ medikamentais“, - sako profesorius D.Gantenas.
Riba, kai kraujospūdis laikomas aukštu, kurį būtina gydyti -
140/90 mmHg.
Būklę, kuomet kraujospūdis yra kiek žemiau aukšto (tarp 130/85 ir 140/90 mmHg) ekspertai vadina
prehipertonija, bet nesiryžta jos įvardinti kaip būtiną gydyti.
„Tai paliestų milijonus, ir jauni žmonės privalėtų iki gyvenimo pabaigos
vartoti medikamentus“, - perspėja Hermannas Halleris iš Hanoverio
aukštosios medicinos mokyklos.
Taip turėtų elgtis beveik visi, perkopę per 50 metų.
Tačiau tik retas pacientas, kuriam reikia vartoti vaistus nuo aukšto
kraujospūdžio, tai daro tinkamai.
Daugelio ekspertų nuomone, priežastis ta, kad aukšto kraujospūdžio pavojaus neįvertina nei
gydytojai, tiek pacientai.
Vienai tokių klaidų pasidavė ir buvęs JAV prezidentas Billas
Clintonas. Po širdies kraujagyslių šuntavimo operacijos jis
pareiškė žurnalistams, kad jam paskirtus medikamentus turėjęs pastoviai
vartoti tol, kol kraujospūdis būtų tapęs normaliu, ir tik tuomet jų
atsisakęs.
Bet kol nepasikeičia fiziologinės prielaidos – kūno svoris, mityba ar sporto
programa, – kraujospūdis lieka aukštas. Medikamentai negydo aukšto
kraujospūdžio, bet jį kontroliuoja.
Kraujospūdis -- labai dinamiškas dydis. Jis keičiasi pagal dienos laiką
ir dienotvarkę, miego metu nukrenta, prabudus -- labai stipriai pakyla,
o dėl psichinės įtampos konferencijų metu ar vairuojant automobilį gali
nepaprastai stipriai šoktelėti aukštyn.
„Tik po kraujospūdžio matavimo 24 val. bėgyje galima nustatyti jo dydį
dienos metu. Tik tokiu atveju gydytojas gali rimtai nustatyti diagnozę ar
paskirti medikamentus“, - teigia Miuncheno hipertonijos centro
darbuotojas Martinas Middeke.
Nenorėdamas būti priklausomas nuo medikamentų hipertonikas Alfonsas
Reheris pasirinko kitą kelią. Septintąją dešimtį įpusėjęs vokietis -- vienas iš
120 pacientų, išbandžiusių skiepus nuo aukšto kraujospūdžio.
Po pirmojo eksperimento kraujospūdį pavyko
sumažinti vidutiniškai devyniais mm/Hg, ir naujos priemonės poveikis
truko maždaug keturis mėnesius.
Pašalinių serumo poveikių, - išskyrus laikiną skiepų vietos paraudimą
ir lengvą, į gripą panašų negalavimą, nebuvo.
Kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams, kuriems tabletės
nepakankamai padeda, Hanoverio tyrėjai turi kitą pasiūlymą:
kraujospūdžio matuoklį.
Nedidelis impulsų daviklis įsodinamas po raktikauliu.
Jis dviem plonomis vielelėmis sujungtas su kraujospūdžiui jautriais
kaklo arterijų nervais. Jo siunčiami signalai smegenims duoda ženklą, kada išplėsti kraujagysles, dėl to kraujospūdis sumažėja.
Žmonės, bandantys šį prietaisą porą metų, yra juo patenkinti – spaudimas sumažėjo 25 mm/Hg ir laikosi normos ribose.
Parengė Ona Kacėnaitė