Kaip rašo Vokietijos spauda, dažnas vyresnis nei 35 metų amžiaus žmogus turi pernelyg aukštą kraujospūdį. Bet tik pusė žino apie savo būklę ir vos dešimt procentų tinkamai gydosi.
Dėl širdies infarkto, insulto ir inkstų nepakankamumo kasmet miršta 300 tūkst. vokiečių – jų mirtis anksčiau laiko tiesiogiai susijusi su aukštu kraujospūdžiu.
Šios opios problemos priežastis – šiems laikams nebetinkanti kūno konstrukcija.
„Genetinė žmogaus struktūra yra daugiau nei 3,5 mln. metų senumo ir nebeatitinka mūsų dabartinio gyvenimo stiliaus“, - sako genetikos profesorius Detlevas Gantenas.
Šiuolaikinis žmogus kilo iš Afrikos, kur gyveno medžiodamas ir rinkdamas maistinguosius augalus. Dažniausiai alkanas ir ištroškęs jis klajojo po savaną ir retai sulaukdavo trisdešimties.
Evoliucijos procesus analizuojantus medikai aiškina, kodėl svarbiausias aukšto kraujospūdžio stabdymo junginys atsigręžė prieš žmogų: iš daugelio hormonų sudarytas reguliavimo mechanizmas, turi išlaikyti deramą kraujospūdį esant bet kokioms aplinkybėms ir neleisti organizmui išdžiūti.
Dėl to išfiltruotą iš šlapimo vandenį ir druską ši sistema vėl grąžina į kraują ir, esant poreikiui, susiaurina kraujagysles.
Anksčiau, kai žmogus gyveno savanoje, druskos buvo mažai. Per dieną suvartodavo daugų daugiausia iki dviejų gramų, o ši greitai išsiskirdavo su prakaitu per ilgas jo keliones plieskiant karščiui. Žmogus galėjo išgyventi tik padedamas hormonų reguliavimo mechanizmo.
Dabar per dieną žmogus suvartoja iki 10 gramų druskos, ir niekas nekenčia troškulio ilgiau nei iki artimiausios kavinės. Dėl to hormonų sistema nuolat dirba per intensyviai.
„Mums lieka tik viena išeitis: gyventi taip pat asketiškai ir vartoti tiek pat mažai druskos, kaip anksčiau arba, esant aukštam kraujospūdžiui, pasenusią hormonų sistemą „išjungti“ medikamentais“, - sako profesorius D.Gantenas.
Riba, kai kraujospūdis laikomas aukštu, kurį būtina gydyti - 140/90 mmHg.
Būklę, kuomet kraujospūdis yra kiek žemiau aukšto (tarp 130/85 ir 140/90 mmHg) ekspertai vadina prehipertonija, bet nesiryžta jos įvardinti kaip būtiną gydyti.
„Tai paliestų milijonus, ir jauni žmonės privalėtų iki gyvenimo pabaigos vartoti medikamentus“, - perspėja Hermannas Halleris iš Hanoverio aukštosios medicinos mokyklos.
Taip turėtų elgtis beveik visi, perkopę per 50 metų.
Tačiau tik retas pacientas, kuriam reikia vartoti vaistus nuo aukšto kraujospūdžio, tai daro tinkamai.
Daugelio ekspertų nuomone, priežastis ta, kad aukšto kraujospūdžio pavojaus neįvertina nei gydytojai, tiek pacientai.
Vienai tokių klaidų pasidavė ir buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas. Po širdies kraujagyslių šuntavimo operacijos jis pareiškė žurnalistams, kad jam paskirtus medikamentus turėjęs pastoviai vartoti tol, kol kraujospūdis būtų tapęs normaliu, ir tik tuomet jų atsisakęs.
Bet kol nepasikeičia fiziologinės prielaidos – kūno svoris, mityba ar sporto programa, – kraujospūdis lieka aukštas. Medikamentai negydo aukšto kraujospūdžio, bet jį kontroliuoja.
Kraujospūdis -- labai dinamiškas dydis. Jis keičiasi pagal dienos laiką ir dienotvarkę, miego metu nukrenta, prabudus -- labai stipriai pakyla, o dėl psichinės įtampos konferencijų metu ar vairuojant automobilį gali nepaprastai stipriai šoktelėti aukštyn.
„Tik po kraujospūdžio matavimo 24 val. bėgyje galima nustatyti jo dydį dienos metu. Tik tokiu atveju gydytojas gali rimtai nustatyti diagnozę ar paskirti medikamentus“, - teigia Miuncheno hipertonijos centro darbuotojas Martinas Middeke.
Nenorėdamas būti priklausomas nuo medikamentų hipertonikas Alfonsas Reheris pasirinko kitą kelią. Septintąją dešimtį įpusėjęs vokietis -- vienas iš 120 pacientų, išbandžiusių skiepus nuo aukšto kraujospūdžio.
Po pirmojo eksperimento kraujospūdį pavyko sumažinti vidutiniškai devyniais mm/Hg, ir naujos priemonės poveikis truko maždaug keturis mėnesius.
Pašalinių serumo poveikių, - išskyrus laikiną skiepų vietos paraudimą ir lengvą, į gripą panašų negalavimą, nebuvo.
Kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams, kuriems tabletės nepakankamai padeda, Hanoverio tyrėjai turi kitą pasiūlymą: kraujospūdžio matuoklį.
Nedidelis impulsų daviklis įsodinamas po raktikauliu.
Jis dviem plonomis vielelėmis sujungtas su kraujospūdžiui jautriais kaklo arterijų nervais. Jo siunčiami signalai smegenims duoda ženklą, kada išplėsti kraujagysles, dėl to kraujospūdis sumažėja.
Žmonės, bandantys šį prietaisą porą metų, yra juo patenkinti – spaudimas sumažėjo 25 mm/Hg ir laikosi normos ribose.
Parengė Ona Kacėnaitė
