Kas tai? Atsakymas labai paprastas: orų pasikeitimo padariniai. Jie turi įtakos visų savijautai. Tik vieni su jais susidoroja lengviau, o kiti - priešingai.
Pirmąją apžvalgą parašė dar Hipokratas
Šveicarijoje išsiaiškinta, jog net trečdalis piliečių jaučia orų pokyčius, reaguoja į klimato pasikeitimus tiek fiziškai, tiek ir psichiškai. Ypač dažnai negalavimais skundžiamasi keičiantis orams pavasarį ir rudenį.
Jautrumas orų permainoms nėra mūsų dienų atradimas. Vokietijos poetas Johannas Wolfgangas von Goethe viename savo laiškų minėjo, kad jis labiau darbingas, kai yra aukštas slėgis, ne žemas. Poetas klausė savęs: „Nejau esame slėgių kaitos žaisliukai?“
Didysis vokiečių tautos lyrikas ir dramaturgas visą gyvenimą kentėjo dėl oro permainų. Vargu ar daugelis žino, kad J.W.von Goethe yra parašęs ir mokslinių traktatų apie orus.
Kitas garsus vokietis - gamtos mokslų žinovas ir kelionių aprašymų autorius Alexanderis von Humboldtas - pastebėjo atmosferos įtaką augalams, jų vaisių nokimui, lygiai kaip ir žmogaus pojūčiams bei nuotaikai.
Abu jie ne pirmieji pastebėjo tuos dalykus. Pirmą platesnę ir ko gero iki šiol dar nepralenktą medicinos apžvalgą apie orų įtaką žmogaus sveikatai parašė didysis graikų medikas Hipokratas.
Žmones suskirstė į tris grupes
Meteorologai, kurie šiai temai skiria daugiau dėmesio nei medikai, išaiškino, kad žmonės, kuriuos veikia orų pasikeitimai, turėtų būti skirstomi į tris grupes.
Pirmoji - mažai reaguojantys į orų pasikeitimus. Jų organizmas nepastebimai prisitaiko prie besikeičiančių klimato sąlygų. Šie žmonės paprastai dėl orų pokyčių nepatiria jokių negalavimų.
Antra grupė - jaučiantys orų permainas. Jie reaguoja į pasikeitimus fiziniais ir psichiniais negalavimais.
Trečia grupė - labai jautrūs oro permainoms. Tokie žmonės dažniausiai būna persirgę sunkiomis ligomis, patyrę operaciją, kaulų lūžių arba turėję sužeidimų. Keičiantis orams jie gali kentėti nuo stiprių skausmų.
Moterys yra jautresnės orų pokyčiams nei vyrai.
Ypač jautrūs orų pasikeitimams namisėdos. Tai logiška: žmogaus organizmas pripranta būti vienodoje temperatūroje tiek vasarą, tiek ir žiemą.
Orų permainas taip pat stipriai jaučia žmonės, kurie dirba arba gyvena klimatiniais įrengimais aprūpintose patalpose. Jie gali būti gydomi tokiu pačiu metodu kaip ir Hipokrato laikais: tiek profilaktiškai, tiek esant ūmiems negalavimams daugiau judėti, ypač gryname lauke.
Pavojingi orų pokyčiai
Geriausiai žmonės jaučiasi, kai oras būna ramus, geras, švelnus, šiltas ir palyginti sausas. Net staigūs vėjo šuorai vasarą šiuo atveju dažniausiai didelės įtakos neturi.
O artėjant orų permainoms, ypač karšto oro antplūdžiams ir slegiančiam karščiui asmenys, kurie serga širdies ligomis ir astma, gali turėti rimtų problemų: gali užklupti širdies infarktas, apopleksija, embolija, trombozė, žarnyno kolitas bei epilepsijos priepuoliai.
Paskelbta nemažai studijų, skirtų šiai temai. Iš jų negausaus skaičiaus vertėtų išskirti bendrą Vokietijos meteorologijos tarnybos ir širdies centro darbą. Buvo tyrinėjama meteorologinių parametrų įtaka širdies infarkto rizikai bei gydymo eigai po ūmaus miokardo infarkto. Abiejų aukščiau minėtų tarnybų specialistai studijų vieta pasirinko pietinius Vokietijos regionus. Paaiškėjo, kad čia infarktų daugiau būta pavasarį nei kitais metų laikais.
Anksčiau buvo manoma, kad širdies infarkto atvejai dažnesni esant ilgalaikiams karščio ir šalčio periodams. Vokiečių medikai nustatė, kad taip nėra. Širdies infarktai padažnėja besikeičiant orų frontams.
