Šalyje atsiranda vis daugiau įmonių, kurių vadovai skatina darbuotojus gyventi sveikai, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Gyvenimo būdas".
„Taip elgiamės siekdami ne tik naudos sau. Tai visiems naudingas sprendimas: jei žmogus nevaikščios parūkyti, jis nerizikuos peršalti, nesirgs, bus mažiau nedarbingumo pažymų. Taigi laimi visi: darbuotojai, įmonė ir net „Sodra“, – savo sumanymo motyvų nebando pagražinti G.Daukšys.
Įmonės vadovai siekia, kad sveikus produktus – šaldytas uogas ir daržoves – gaminančios bendrovės darbuotojai rinktųsi sveiką gyvenimo būdą. Vien vadovų noro tam neužtenka – reikia ir pavyzdžio, ir paskatinimo.
„Dažnas lietuvis mąsto paprastai: ar verta ką nors daryti? Jeigu žmogui naudinga, jis tai ir darys“, – dėstė savo įmonėje sveiką gyvenimo būdą propaguojantis verslininkas.
Kad rūkyti neverta, suvokia absoliuti dauguma jo bendrovėje dirbančių žmonių. Iš penkiasdešimties nuolatinių darbuotojų iki praėjusių metų gruodžio rūkė 13. Direktoriui išleidus įsakymą dėl skatinimo nerūkyti, žalingo įpročio atsisakė šeši.
„Jeigu rūkyti mestų dar bent du, likusieji irgi atsisakytų“, – neabejojo įmonės vadovas. Jis sako, jog moterims mesti rūkyti lengviau nei vyrams.
Piniginį paskatinimą gauna ne tik pastaraisiais mėnesiais atsisakę šio žalingo įpročio, bet ir visi nerūkantys įmonės darbuotojai.
Priedai prie atlyginimo skiriami už nerūkymą darbo valandomis įmonės teritorijoje.
„Kištis į privatų žmogaus gyvenimą ne darbo metu būtų neetiška, – aiškino G.Daukšys. – Bet aš manau, kad tie, kurie nerūko darbe, to nedaro ir už įmonės ribų.“
Priedai už nerūkymą – ne vienintelis „Vėtrijos“ vadovų sumanymas, skatinantis gyventi sveikai. Praėjusių metų vasarą jie paskelbė, jog už kiekvieną atvykimą į darbą dviračiu darbuotojui prie algos bus pridedami 5 litai.
Didžiąją dalį savo produkcijos Europoje parduodantys verslininkai šią idėją nusižiūrėjo iš savo partnerių užsienyje.
Į Alytaus pakraštyje esančią įmonę jos vadovai Gediminas ir Inga Daukšiai šiltuoju metų laiku ir patys važiuoja dviračiais.
Penkių litų paskatinimas galiojo ne tik nuolatiniams, bet ir sezoniniams darbuotojams – sezono metu įmonėje dirba apie 120 žmonių.
O artėjant šių metų vasarai kai kurie nuolatiniai darbuotojai jau tariasi, kokius dviračius reikėtų nusipirkti.
G.Daukšys neslepia, kad priedams prie atlyginimų už sveiką gyvenimo būdą reikia nemažo papildomo biudžeto – jis skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių litų.
Skatinimo sistemos įgyvendinimą apsukina ir nelankstūs darbo atlyginimo įstatymai. Pavyzdžiui, skaičiuojant priedus už atvažiavimą dviračiu į darbą, kai kam išeidavo ne penki, o septyni ar aštuoni litai, jeigu dirbti tekdavo naktį arba švenčių dienomis. Tuomet atsirasdavo nepatenkintų, kad ne visiems vienodai mokama.
„Vėtrijos“ vadovai nusiteikę ir toliau finansiškai skatinti sveiką darbuotojų gyvenimo būdą.
Darbuotojams bus mokama ir už nerūkymą, ir už atvažiavimą dviračiu, svarstoma galimybė skatinti darbuotojus jiems dovanojant abonementus į baseiną. G.Daukšys įsitikinęs, kad gąsdinimais ir draudimais gero rezultato nepasieksi – tam reikia pozityvių veiksmų.
„Priedas prie atlyginimo – geresnė poveikio priemonė nei nuolatinis grūmojimas, kad rūkymas kenkia sveikatai“, – įsitikinęs „Vėtrijos“ vadovas.
Klaipėdos jūrų krovinių bendrovė „Bega“ viena pirmųjų šalyje ėmė skatinanti darbuotojus gyventi sveikai. Jos vadovas Aloyzas Kuzmarskis dar 2000-aisiais inicijavo tvarką, pagal kurią nerūkantys įmonės darbuotojai kas mėnesį gauna 100 litų priemoką.
Įmonėje, kurioje dirba 330 žmonių, rūkyti per tą laiką metė beveik septynios dešimtys.
„Norintis gauti priemoką darbuotojas turi pasirašyti pasižadėjimą nerūkyti. Bet niekas nėra sekamas, rūko jis ar ne, – tai kiekvieno sąžinės reikalas“, – kalbėjo įmonės komunikacijos ir informacijos grupės vadovas Gediminas Gudavičius.
Cigaretės į rankas dabar neima 70–75 procentai įmonės darbuotojų.
„Viena vertus, dirbame su kroviniais, kuriuos reikia saugoti nuo dūmų, užterštumo, kita vertus, daugelis darbuotojų visus metus dirba lauke, darbai sukasi 24 valandas per parą bet kokiais orais. Todėl darbuotojų sveikata įmonei labai svarbi. Nerūkantis žmogus yra sveikesnis, o jei serga, greičiau pasveiksta“, – grįžtamąją naudą nurodė G.Gudavičius.
„Begos“ darbuotojai skatinami ne tik mėnesiniais priedais už nerūkymą, bet ir galimybe du kartus per savaitę nemokamai sportuoti sporto salėje, sveikatos draudimu.
Gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, teigia, kad Lietuvoje jau ne viena įmonė skatina darbuotojus gyventi sveikai ir skiria jiems piniginius priedus. Dar daugiau įmonių savo darbuotojams rengia švietėjiškus seminarus – kviečia visuomenės sveikatos specialistus, kad jie suteiktų žinių apie sveiką gyvenseną.
Įmonės, pasak jo, jaučia ekonominę naudą – darbuotojai, kurie nešvaisto laiko rūkymui, dirba produktyviau, jie rečiau serga, yra aktyvesni.
„Yra įvairių sveikos gyvensenos skatinimo formų, ir ekonominiai svertai – vieni efektyviausių. Tik vadovai turėtų suprasti, kad jie taip pat turi rodyti pavyzdį“, – sakė A.Veryga.
Sveika gyvensena, iš kurios dar neseniai buvo šaipomasi, pamažu užsikrečia vis daugiau žmonių.
„Tik ar ta mada nepraeis? Pažiūrėsime. Trumpam pakeisti gyvenimo būdą nėra sudėtinga – kur kas sudėtingiau išsaugoti sveiką gyvenseną. Uždavinys įmonių vadovams: ką daryti, kad sveika gyvensena neatsibostų? Pinigai ir yra tas dalykas, kuris žmonėms niekada neatsibos“, – kalbėjo gydytojas psichiatras.
Jam tenka diskutuoti su darbdaviais, kaip motyvuoti darbuotojus gyventi sveikai.
„Visi mano, kad tai labai sudėtinga, reikalingos programos, didelės investicijos. Anaiptol. Gyvenseną gali pakeisti paprasti dalykai. Jeigu įmonė turi valgyklą, juk nėra sunku dalį kotletų pakeisti daržovių patiekalais. Arba pasirūpinti tuo, kad būtų kur saugiai palikti dviratį. Tokiems dalykams nereikia didelių investicijų“, – sakė A.Veryga.
Pasak gydytojo, tyrimai rodo, kad darbuotojų elgseną lemia ir tai, kaip elgiasi vadovai, tad jie pirmi turėtų rodyti pavyzdį.
Kiek darbdaviui kainuoja rūkalius?
Rūkymo pertraukėlės, ne darbo dienos dėl sutrikusios sveikatos brangiai kainuoja, rodo JAV atliktas tyrimas. Tyrėjai rėmėsi Kanados ir JAV autorių darbais, be to, Ligų kontrolės ir prevencijos centro ir Ekonomikos tyrimo instituto Kanadoje analizėmis.
Tyrėjai atskleidė, kad darbdavys kiekvienam rūkaliui per metus turi skirti papildomai 5816 JAV dolerių (14 tūkst. litų).
Studijos autoriai nustatė, kad rūkalius per darbo dieną vidutiniškai sutraukia dvi cigaretes. Kiekvienai jų skiriama 15 minučių – įskaitant kelią iki rūkymo zonos ir atgal. Tokiu būdu vienam rūkaliui darbdavys per dieną sumoka už 30 ne darbo minučių.
Kanadiečiai autoriai nurodo, kad rūkymo pertraukėlės trunka 20 minučių. Mat rūkymas įmonės teritorijoje dažnai draudžiamas, ir rūkaliams tenka sukarti ilgesnį kelią. Vadovaujantis tokia nuostata, ne darbo minučių skaičius padidėja.
Sveikatos sutrikimai taip pat trumpina darbo laiką. Įvairūs tyrimai rodo, kad amerikiečiai rūkaliai darbe nepasirodo 2,3–2,9 dienos daugiau nei tie darbuotojai, kurie niekuomet nerūkė.
Be to, rūkaliaus darbo pajėgumas procentu mažesnis nei nerūkančiojo. Mat nuostolių pridaro liguisto potraukio cigaretei požymiai – praėjus 30 minučių nuo paskutinės cigaretės surūkymo rūkalius pradeda jausti fizinius ir psichinius liguisto potraukio požymius – nukenčia dėmesingumas ir darbingumas.
Studijos autoriai pabrėžia, kad jų tyrimo medžiaga ir išvados JAV darbdaviams gali tik suteikti informacijos apie papildomas išlaidas rūkantiems darbuotojams. Pateiktos sumos jokiu būdu negalima laikyti tikslios jų darbuotojų atžvilgiu.
