Nuo gegužės mėnesio daug kas pasikeis, nes sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis kartu su kitų institucijų vadovais pradės „baltųjų chalatų“ akciją.
5 milijardus litų už gydymo paslaugas moka valstybė, dar 2 milijardus litų papildomai sumoka pacientai – tai milžiniškos lėšos, liudijančios, kad nelegalūs mokėjimai padeda klestėti Lietuvos medicinai.
Vienas gydymo įstaigos vadovas, susipažinęs su pateikta medžiaga apie savo pavaldinį, ministrui V.Andriukaičiui net pasakė: „Viešpatie, dar jam mažai“.
„Kai medikas dirba penkiose gydymo įstaigose, yra tik tiekiamos paslaugos, bet nėra gydymo, nes jam vos užtenka laiko išrašyti receptus. Vienas šalies ortopedų-traumatologų dirba 11 vietų, jo alga siekia beveik 39 tūkstančius litų. Tai nesuvokiama sveiku protu“, - priminė ministras.
Vieša paslaptis, kad norėdamos gauti daugiau lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ligoninės pasikviečia įvairių specialistų.
Pavyzdžiui, įsidarbinęs Klaipėdoje urologas pakviečiamas dirbti taip pat Radviliškyje, dar keisčiau, kai nedidelėje rajono ligoninėje įdarbinamas neurochirurgas ar angiochirurgas.
Tokių specialistų neturėtų būti, nes toje ligoninėje neteikiama neurochirurgijos ar angiochirurgijos paslaugų.
Šešios tarnybos tikrintojų
„Baltųjų chalatų“ akcija, apie kurią ministras informavo Seimą, prasidės šiemet gegužę. Todėl gydymo įstaigos sulauks ne vieno tikrintojo. Be Darbo ir mokesčių inspekcijos joje dalyvaus dar keturios institucijos, tai - Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybinė ligonių kasa, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
Prie šių tarnybų prisidės dar 20 naujų pareigūnų, kuriuos paskirs pats ministras, suderinęs su Specialiųjų tyrimų tarnyba. „Mūsų tikslas – siekti, kad neliktų korupcijos, šešėlinės ekonomikos ir nesąžiningumo sveikatos apsaugos sektoriuje, tai nebus vienkartinė akcija. Tai darysime tol, kol aš būsiu šiame poste“, - sakė ministras.
Daug kas priklauso ir nuo Seimo
Yra numatyta daug teisinių priemonių, kurios mažintų vadinamąją pilkąją zoną medicinoje. Ateityje gydytoja alga Lietuvoje turi priklausyti nuo kategorijos, darbo stažo, darbo sudėtingumo, budėjimų, kad nereikėtų uždarbiauti vergišku būdu.
„Kardiochirurgijos ir reanimacijos skyrių darbuotojai labai sunkiai dirba, nieko baisaus, jei alga sieks 13 tūkstančių ligų, yra darbuotojų, kurie gauna per mėnesį 6-7 tūkstančius litų. Tai normalu, bet negali būti tokių didelių atlyginimų skirtumų kaip dabar“, - tikino ministras.
Daug kas priklauso ir nuo Seimo, pavyzdžiui, įteisinus prievolę gydytojams deklaruoti viešuosius ir privačius interesus, pakeitus turto ir pajamų deklaravimo tvarką, ministras neabejojo, kad pavyktų sukurti skaidrumą, viešumą, sąžiningumą ir socialinį teisingumą, nes be to neįmanoma jau gyventi.
Kadangi V.Andrikaitis prisipažino turintis daug priešų, jis tikino, kad parlamentarams pateiktas svarstyti sveikatos draudimo paslaugų paketas sąmoningai blokuojamas, nes didelę įtaką turi privačių medicinos įstaigų atstovai, todėl vilkinamas svarstymas.
Ministras neabejojo, kad būtina aktyviau kovoti su neūkiškumu, netinkamu pinigų panaudojimu, su didžiule socialine neteisybe, kai vieni gydytojai per mėnesį uždirba vos 2 tūkst. litų, o kiti – keliasdešimt tūkstančių litų.
„Norėčiau, kad gydymo sektoriuje dirbančių specialistų alga būtų viešai skelbiama. Mano, kaip ministro, alga – 9 tūkstančiai litų su trupučiu. Tai – daug, man pakanka“, - tikino V.Andriukaitis.
Įspėjo ir Europos Komisija
Sociologinių tyrimų duomenimis, sveikatos apsaugos sektorius Lietuvoje yra labiausiai nukentėjęs nuo korupcijos. Tai atkreipė dėmesį taip pat Europos Komisija, teigdama, kad Lietuva turi parengti strategiją kovos su nelegaliais mokėjimais sveikatos apsaugos sektoriuje.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pavaduotojas Romas Zienka pritarė, kad Lietuvoje turi būti įteisintas projektas dėl gydytojų pajamų ir turto deklaravimo, taip pat projektas dėl medikų viešųjų ir privačių interesų deklaravimo.
Darbo inspekcija taip pat neliks nuošalyje. Kontroliniai patikrinimai palies įvairias gydymo įstaigas
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Gintaras Čepas teigė, kad ypatingas dėmesys tikrinant gydymo įstaigas bus skiriamas medicinos personalo darbo ir poilsio kontrolei, bus aiškinamasi, per kiek laiko įmanoma pasiekti kitą darbo vietą.
„Imsimės priemonių, informuosime apie pažeidimus, taikysime administracines priemones“, - žadėjo G.Čepas.
Užkliuvo medicinos įrangos pirkimai
Dar vienas būdas mažinti korupciją medicinoje – tai viešųjų pirkimų skaidrumas. Liesdamas šią temą, ministras V.Andriukaitis priminė, kad valstybė turi reguliuoti gydymo paslaugų tinklą, numatyti, kur kokias paslauga teikti.
Apie tai, kad dėl nežinomų priežasčių vilkinama atidaryti naują neurochirurgijos centrą Vilniuje, susierzinęs ministras pasakė: „Dabar tik paleistas gandas, kad kažkas pripirko medicinos aparatūros, o ji dulka. O ar galima taip pirkti medicinos įrangą, nežinant, kur koks bus centras, kur kas ką operuos, kodėl tik keliose šalies ligoninėse viskas turi būti sukoncentruota?“
Lietuvoje per penkerius metus viešiesiems pirkimams buvo išleista daugiau nei 3,7 milijardų litų. Tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, todėl svarbu, ar šios lėšos buvo skaidriai paskirstytos, tačiau išnagrinėjus 2009-2013 metų viešųjų pirkimų tendencijas kyla daug neaiškumų.
Ligonių kasa norėtų išvengti bylų
Jei Seimas patvirtintų V.Andriukaičio inicijuotą Sveikatos draudimo įstatymo pataisą, kuri reglamentuoja priemokų tvarką gydymo įstaigose ir aiškiau apibrėžia, su kuo Valstybinė ligonių kasa gali pasirašyti sutartis, mažiau darbo turėtų ir teisėjai.
Iki šiol Ligonių kasa gali sudaryti sutartį su kiekviena gydymo įstaiga, kuri turi licenciją, ir to pageidauja.
„Mums to nereikia, nes gydymo paslaugų prieinamumas šalyje yra geras, vien pernai papildomų paraiškų buvo pateikta už 38 mln. litų, šiemet – už 45 mln. litų. Kai mes atsisakome pasirašyti sutartį mus paduoda į teismą“, - guodėsi Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas.
Jo nuomone, žūtbūt reikia keisti susidariusią tvarką, kai pacientui pasirinkus brangesnę paslaugą privati klinika gauna pinigų iš Valstybinės ligonių kasos, nes kompensuojamas bazinis įkainis, taip pat – iš paciento. Tokia situacija skatina piktnaudžiavimą.
A.Sasnausko nuomone, reikėtų labiau kontroliuoti gydymo įstaigas, vertinti darbo efektyvumą ir paslaugų kokybę.
Pasiūlymai dėl vaistų išrašymo ir pardavimo gyventojams – taip pat galėtų sumažinti korupcijos šešėlį medicinoje.
„Mūsų darbuotojai kartu su kitomis tarnybomis galės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, tokiu būdu bus stengiamasi mažinti farmacijos bendrovių įtaką gydytoms, medicinos įstaigoms ir vaistinėms“, - sakė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos direktorius Gintautas Barcys.
Leidimas ateiti į medicinos rinką ir kontroliuoti gydymo įstaigas – tokias užduotis atliekanti Valstybinės medicinos akreditavimo tarnyba taip pat prisidės prie ministroV.Andriukaičio iniciatyvos.
