B.Ramanauskienė žavisi dabartinėmis paauglėmis ir teigia, kad jos yra atsakingos, mokančios save saugoti merginos. Galbūt dėl to paauglių nėštumas šiais laikais yra retas reiškinys.
Požiūrį nulemia mama
Sulaukus paauglystės tiek dukroms, tiek mamoms kirba klausimas, kada pirmąsyk reikėtų apsilankyti ginekologo kabinete. Gydytoja B.Ramanauskienė be reikalo eiti pas ginekologą paauglėms nesiūlė.
„Jeigu mergina yra nepilnametė ir neturi jokių nusiskundimų, pati jaučiasi gerai, nėra būtina profilaktiškai vaikščioti pas ginekologą iki lytinio gyvenimo pradžios. Apsilankyti apžiūrai, atlikti tyrimų, galbūt pasitarti dėl tolimesnės kontracepcijos reikėtų per pirmąjį pusmetį ar metu nuo pirmųjų santykių pradžios. Sulaukus maždaug dvidešimties metų, net ir negyvenant aktyvaus lytinio gyvenimo ir neturint jokių skundų, reikėtų profilaktiškai bent kartą per metus pasitikrinti“, – rekomendavo gydytoja.
Anot B.Ramanauskienės, paauglės požiūrį į apsilankymą pas ginekologą labai nulemia mama. Jeigu mama tai daro profilaktiškai – ateina apžiūrai bent kartą per metus, veikiausiai ir dukra panašiai elgsis.
„Didžioji dalis moterų taip ir daro. Jos susiplanuoja ateiti pas ginekologę bent kartą per metus ir turi tam tikrų atskaitos taškų, pagal kuriuos suplanuoja apsilankymus, pavyzdžiui, Naujuosius metus, gimtadienį, rugsėjo pradžią“, – pasakojo pašnekovė.
Atveda ir trimetes
Kai kurios B.Ramanauskienės pacientės yra ir visai mažos. Joms vos 3–5 metai.
Dažniausiai šių mažylių apsilankymo priežastimi tampa skundai, kad skauda šlapinantis, arba budri mama prausdama dukrytę pastebėjo pakitimų jos tarpvietės, vulvos srityje, išskyrų ant kelnaičių. Gydytoja pasakojo, kad dažniausiai šios problemos atsiranda mergaitei pradėjus lankyti vaikų darželį, kur šalia nėra mamos, močiutės ar auklės, galinčios padėti tinkamai nusišluostyti atlikus gamtinius reikalus.
Labai retai mažos mergytės atvedamos pas ginekologę dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, lytinių organų traumos, įtariamos seksualinės prievartos arba neaiškios kilmės pilvuko skausmų.
„Pastebėjau, kad atvedusios mažas mergaites mamos išgyvena labiau nei jų dukros. Tik neįsivaizduokite, kad mažo vaiko apžiūra vyksta ant ginekologinės kėdės. Mažas vaikas apžiūrimas ant kušetės. Iš pradžių leidžiu vaikui papiešti, mes aptariame žaislus ir mergytės nerimas dingsta“, – nuramino gydytoja.
Mama palaukia už durų
Iki 16 metų mergaitė pas ginekologę ateiti viena negali. Pagal mūsų šalies įstatymus, jai būtina suaugusio šeimos nario – mamos ar tėčio – palyda. Tik su raštišku suaugusio šeimos nario sutikimu gydytojas gali apžiūrėti vaiką iki 16 metų. Tokia praktika yra ir kitose šalyse.
Vėliau, nuo 16 iki 18 metų, šeimos nario palyda yra neprivaloma, bet pageidaujama.
Mergaitės, kurių šeimose santykiai yra labai geri, neretai pačios pasiūlo savo mamoms apžiūros metu pasilikti gydytojos kabinete. Kitu atveju apžiūrint paaugles jų mamos palaukia už durų.
„Apžiūra yra labai asmeniška. Penkiolikos metų ar dar mažesnė mergaitė yra asmenybė, tad visada atsiklausiu, ar ji gerai jaučsis, jeigu šalia bus mama“, – teigė gydytoja.
Akušerė-ginekologė pasakojo lengvai pastebinti, kokie yra pas ją atėjusių dukrų ir tėvų tarpusavio santykiai, kiek mama žino apie dukrą.
„Aš pamatau viską. Kartais likus kabinete vien tik su mergaite paaiškėja, kad nusiskundimai yra visai ne tokie, apie kokius pasakojo jos mama“, – sakė B.Ramanauskienė.
Anot ginekologės, mamų ar tėčių atlydėtos paauglės gali būti ramios – jų paslapčių nei apie prarastą nekaltybę, nei apie užsikrėtimą lytiškai plintančia liga be reikalo gimdytojams ji neišduodanti. Po kiekvienos apžiūros ji su paciente aptaria, kiek tiesos galima sakyti mamai.
„Aš esu už privatumą ir manau, kad labai svarbu atsižvelgti į esamą situaciją, kaip ir ką reikėtų sakyti mamai apie dukros sveikatą. Visada žiūriu, kokie jų tarpusavio santykiai. Jeigu mergaitė atvedama vos ne per prievartą, stengiuosi mamai suteikti tik tą informaciją, kuri pacientei nepakenks. Jei mama primygtinai reikalauja intymios, asmeninės informacijos, pasiūlau apie tai su dukra pasikalbėti namie“, – teigė gydytoja.
Paauglių nėštumas – retas
O kaip ginekologė elgiasi, jei paauglė laukiasi?
„Dabar paauglių nėštumas – labai retas. Nebematau to. Ne tik aš, bet ir statistiškai tai patvirtinta. Kadangi gyvenimas keičiasi, kontracepcija tampa vis labiau prieinama, lytinis švietimas gerėja, nepageidaujamų nėštumų skaičius labai sumažėjo. Nebėra to, kas buvo prieš 20, 15 ar net 10 metų“, – palygino B.Ramanauskienė.
Mergaitės šiais laikais panelėmis tampa truputį anksčiau ir anksčiau sužino apie tai, kas susiję lytiniu gyvenimu.
„Galbūt tai ir gerai, nes informacija merginas saugo. Lytinis švietimas yra didelė vertybė. Neabejoju, kad tai padeda suvokti daug dalykų, bet tikrai neskatina ištvirkauti ar anksčiau pradėti lytinį gyvenimą. Kaip tik manau, kad ta informacija sudrausmina. Merginos mūsų laikais yra labai atsakingos, žavios, nuostabios. Aš žaviuosi šia karta!“ – pareiškia ginekologė.
Gydytoja nebemato ir kalendoriukų, kuriuose žymima menstruacijų ciklo pradžia ir pabaiga. Šiuolaikinės panelės priminimus apie tai turi įsivedusios į savo išmaniuosius telefonus.
Kas vėlina pirmąsias mėnesines?
Pokalbiui pakrypus apie menstruacijas, pasidomiu, iki kada turėtų prasidėti pirmosios mėnesinės. Gydytoja sako, kad pirmosios mėnesinės – menarchė – turėtų prasidėti 11–14 metų mergaitėms. Jeigu sulaukus 15 metų jų dar nėra, vertėtų susirūpinti. Mėnesines gali vėlinti įvairios priežastys, pavyzdžiui, lėtinės ligos, mergaitės pastangos būti itin liekna. Vėluojanti lytinė branda gali būti ir paveldima. Tad jeigu mamai ar močiutei pirmosios mėnesinės prasidėjo vėlai, veikiausiai tas pat lauks ir mergaitės.
Kartais, kai ilgai neatsiranda pirmosios mėnesinės, problemą padeda išspręsti tinkama mityba, higiena ir sureguliuotas poilsio režimas.
Pasak B.Ramanauskienės, nieko baisaus, jeigu kurį laiką po menarchės mėnesinės būna nereguliarios. Paprastai jos susireguliuoja per pirmuosius metus.
Skiepas – ne nuodas
Pastaruoju metu neretai iš savo jaunesniųjų pacienčių, ypač studijuojančių svetur, B.Ramanauskienė sulaukia klausimo: ar verta skiepytis nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, tokie skiepai yra nemokami. Skiepytis nemokamai kviečiamos net ir čia studijuojančios svetimšalės.
Ginekologė pasakojo, kad šis skiepas – labai svarbus ir reikalingas, nes ŽPV gali tapti gimdos kaklelio vėžio priežastimi. Daugiau kaip 90 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, turi ir ŽPV. O gimdos kaklelio vėžys – klastinga liga, kuri iki trečios vėlyvosios stadijos neturi simptomų.
Paskiepyti mergaites nuo ŽPV, anot gydytojos, idealiausia iki pirmųjų mėnesinių pradžios. Galima skiepytis ir vėliau, bet geriausias atsparumas susiformuoja iki 25–27 metų.
B.Ramanauskienė sakė, kad skiepas nėra nuodas, o abejojantiems skiepų nauda pataria pačių gydytojų pasiteirauti, ar jie skiepijasi ir skiepija savo vaikus. Ji pati teigia savo vaiką būtinai skiepysianti.
