Tiesa, kaip pažymi medikai, pastaraisiais metais visoje Lietuvoje daugėja venų varikoze sergančių jaunesnio amžiaus moterų ir vos dvidešimtį perkopusių merginų. Deja, nemažai pacientų (serga ir vyrai) dar pirminėje šio organizmo kraujotakos sutrikimo stadijoje linkę numoti į jį ranka.
Neretai problemos sprendimo ieškoma tik tuomet, kai dėl neestetiškai atrodančių kraujagyslių, kurios kartais būna nusėjusios visą blauzdą, suprastėja kojų išvaizda. Tad pavasarį, kai žieminiai ilgaauliai pakeičiami bateliais, „automatiškai“ padaugėja moterų, susirūpinusių dėl kojų venų būklės ir ieškančių pagalbos gydymo įstaigose.
Gydytojai kojų venų nepakankamumą skiria į ūmų ir lėtinį. Jų teigimu, laiku nepašalinus patologinio kraujotakos sutrikimo rimtos komplikacijos gali grėsti žmogaus sveikatai.
„Pacientai nežino, jog ūmaus veninio nepakankamumo sukeltos komplikacijos - vienos pavojingiausių žmogaus gyvybei. Esant giliųjų venų flebotrombozei, padidėja tikimybė, jog atskilęs krešulys gali užkimšti plaučių arterijas. Į jas migravęs krešulys neretai tampa staigios mirties priežastimi. Po giliųjų venų trombozės atsiradęs potrombozinis sindromas yra labai pavojingas žmogaus sveikatai, jis netgi gali tapti negalios priežastimi“, - perspėja Kauno klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgas Rolandas Šleivys.
Statistikos duomenimis, kojų venų nepakankamumu, gydytojų dar vadinamu venų varikoze, Lietuvoje serga apie 20 procentų moterų ir 10 procentų vyrų.
Pasak chirurgo R.Šleivio, problema yra tai, kad mūsų šalyje pacientai dėl venų patologijos nelinkę konsultuotis su gydytojais dar pirminėje ligos stadijoje. Specialistų pagalbos ieškoma tada, kai liga jau būna gerokai išplitusi. Tokiais atvejais gydymas tampa sudėtingesnis.
Kitose šalyse įprasta į kraujagyslių chirurgus kreiptis vos tik pastebimi pirmieji kojų venų nepakankamumo simptomai: greitas kojų nuovargis, dažnas jų tinimas, ant odos atsiradę mazgeliai, kraujagyslių šakelės, pakitusi odos spalva, pleiskanojanti oda, vis pasikartojantis skausmas.
Lėtinį veninį nepakankamumą sukelia giliųjų venų vožtuvų nepakankamumas, kuris gali būti įgimtas arba įgytas. Įgytas veninis nepakankamumas dažniausiai atsiranda giliosiose venose po įvykusios ūmios trombozės, kai suardomi anksčiau gerai funkcionavę kojų giliųjų venų vožtuvai.
„Polinkis susirgti venų išsiplėtimu paveldimas iš senelių bei tėvų (jei jie turėjo šią problemą). Ar jaunesnioji karta sirgs šia liga, ar ne, - priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo“, - teigia kraujagyslių chirurgas R.Šleivys.
Tikimybę susirgti venų varikoze padidina ir nėštumas, nes didėjant veniniam spaudimui, gali atsirasti poodinių venų išsiplėtimas. Varikozės atsiradimui bei progresavimui turi įtakos ilgalaikis stovimas darbas, ypač drėgnose, karštose patalpose. Gydytojas pataria moterims neavėti aukštakulnių batelių eilinę darbo dieną, jei norima išvengti venų varikozės.
Giliųjų venų flebotrombozei taikomas konservatyvus gydymas. Šis gydymo metodas yra efektyvesnis ir duoda geresnių rezultatų nei operuojant. Gydoma medikamentais, mažos molekulinės masės heparinais, netiesioginio veikimo antikoguliantais, detraleksu, elastinėmis kojinėmis.
Anksčiau Lietuvoje giliųjų venų vožtuvų nepakankamumo atveju buvo atliekamos tokio vožtuvo transplantacijos, kai iš sveikos, nepažeistos venos transplantuojamas funkcionuojantis vožtuvas į pažeistą, giliąją veną. Kadangi rezultatai nebuvo geri, šio metodo atsisakyta. Dabar operuojama, kai išsiplečia paviršinės venos.
Nesudėtingos venų operacijos atliekamos Kauno klinikinės ligoninės Dienos chirurgijos stacionare. Bet jeigu varikozės stadija sudėtingesnė, - ligonis stacionarizuojamas.
„Svarbiausia - laiku pasirūpinti kojų sveikata, kad dar pirminėje stadijoje pavyktų „užbėgti ligai už akių“ mūvint kompresines kojines“, - patarė kraujagyslių chirurgas R.Šleivys, primindamas, jog tai - pakankamai veiksmingas gydymo būdas, Lietuvoje pradėtas taikyti daugiau nei prieš 15 metų.
