Ar po varginančių darbų savaitės jūsų pulsas yra idealus?

Tačiau dabar jie sugrįžo prie to, apie ką kalbėjo dar senovės graikai: pasirodo, per dažnas pulsas – rimta problema, galinti lemti daugybę organizmo sutrikimų.

Jei žmogus turi dažną širdies pulsą, jis turėtų pasitikrinti savo širdies ir kraujagyslių ligų riziką.<br>123rf nuotr.
Jei žmogus turi dažną širdies pulsą, jis turėtų pasitikrinti savo širdies ir kraujagyslių ligų riziką.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 11, 2014, 3:26 PM, atnaujinta Feb 14, 2018, 5:35 PM

Anksčiau į per didelį pulso dažnį ir medikai nekreipė itin daug dėmesio. Net juokaudavo, esą gerai, kad širdis plaka dažniau, nes taip ji pervaro daugiau kraujo.

Tačiau dabar jie sugrįžo prie to, apie ką kalbėjo dar senovės graikai: pasirodo, per dažnas pulsas – rimta problema, galinti lemti daugybę organizmo sutrikimų.

Koks yra idealus žmogaus pulsas?

Idealu, jei suaugusio žmogaus širdis tvinksi 60-79 kartus per minutę. Pavojingai padidėjusiu laikomas pulsas, kai esant ramybės būsenos jis viršija 80.

Ilgą laiką manyta, kad jeigu pulsas siekia tik maždaug 60 tvinksnių, reikėtų ieškoti ligos. Tačiau dabar požiūris pasikeitė.

Pastebėta, kad net 55 tvinksniai per minutę – gerai toleruojamas pulsas. Jis pavojingas tik tiems, kurie turi galvos smegenų kraujotakos sutrikimų.

Kada pulsas padidėja?

Sveikam žmogui jis padidėja fizinio aktyvumo metu, taip pat susijaudinus. Bet jei pulsas net ir esant ramybės būklės yra per didelis, o visa tai dar lydi padidėjęs kraujospūdis, nerimas arba kiti nemalonūs pojūčiai, vadinasi, paciento organizmui diriguoja simpatinė nervų sistema.

Įprastai ši sistema paruošia organizmą kovai, tačiau kai kada ji nuolat palaiko organizmą kovinėje parengtyje.

Šią sistemą aktyvina daugybė priežasčių – besivystantis diabetas, gliukozės ar kraujo riebalų apykaitos sutrikimai, nutukimas, nekoreguotas kraujospūdis.

Kai simpatinė nervų sistema nuolat aktyvi, neracionaliai pradeda dirbti širdis – ji ima plakti per greitai.

Kuo tai pavojinga?

Širdžiai susitraukus, jai būtinas tam tikras laikas, per kurį ji ir kraujagyslės prisipildo kraujo. Jeigu širdis plaka labai dažnai, jai lieka per mažai laiko. Dėl to ima kentėti visi svarbiausi organai – širdis, smegenys, inkstai, kiti.

Ilgainiui tai baigiasi liūdnai – žmogų ima kamuoti širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas, koronarinė širdies liga, aukštas kraujospūdis, inkstų nepakankamumas.

Didžiulės studijos patvirtino, kad jeigu daugybę metų žmogaus pulso dažnis viršija 80 kartų per minutę, jis turi daug didesnę riziką mirti, patirti insultą, infarktą ar kitas komplikacijas. Todėl labai svarbu yra reguliuoti pulsą.

Ką daryti?

Jei žmogus turi dažną širdies pulsą, jis turėtų pasitikrinti savo širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Dažną pulsą dažniausiai lydi ir kiti sutrikimai, pavyzdžiui, kraujo riebalų sutrikimai, medžiagų apykaitos, ikidiabetinė būklė, per didelis ar per mažas kraujospūdis. Visi šie dalykai skatina dažnesnį pulsą.

Jeigu žmogus sumažina kūno svorį, riebalų kiekį kraujyje, – pusė darbo padaryta.

Nereikėtų savęs alinti. Žmonės alina save tol, kol galiausiai pakliūva į reanimacijos skyrių arba tiesiai ant chirurgų stalo. Daugeliui atrodo normalu dirbti iki nualpimo, po to kristi prieš televizorių, prisikirsti riebaus maisto ir eiti miegoti.

Kita rykštė – fizinis neaktyvumas. Dabar yra visos sąlygos sportuoti, įkurta daugybė sporto klubų, galima į darbą dažniau keliauti pėsčiomis. Tačiau nutukusių žmonių yra labai daug.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.