Yra žinoma, kad fizinis aktyvumas mažina riziką susirgti pavojingomis civilizacijos ligomis – osteoporoze, kraujagyslių ligomis, turėti aukštą kraujospūdį ar antsvorį. Treniruotė, kuriai reikia ištvermės, – stebuklingas vaistas ir nuo streso.
Bėgioti gali tik sveiki
Knygos „Amžinai jauni“ autorius austras Ulrichas Strunzas teigė, kad bėgiojimas ne kiekvienam tinka. Užsiimti šiuo sportu gali tik visiškai sveikas žmogus.
Kenčiantiems nugaros ar sąnarių skausmus, turintiems didelį antsvorį, nusilpusią imuninę sistemą, susiduriantiems su širdies ir kraujotakos problemomis geriau reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Jauni ir sveiki arba treniruoti žmonės turėtų teikti pirmenybę bėgiojimui.
Jaunų žmonių širdies ir kraujotakos sistema turi būti stiprinama. Toks tikslas pasiekiamas nuolatinių treniruočių metu, kai treniruotėje žmogus pradeda prakaituoti, o pulsas padažnėja.
Vaikščioti - sparčiu žingsniu
Jeigu bėgiojimą norite pakeisti vaikščiojimu, jis neturi būti lengvas pasivaikščiojimas, kaip dažnai manoma. Norint pasiekti gerų rezultatų, reikėtų vaikščioti nesustojant ir greičiau nei įprasta, smarkiai mojuojant rankomis. Arba, kaip dabar itin populiaru - remiantis šiaurietiškojo vaikščiojimo lazdomis.
Neturintys pakankamai jėgų ir nepakankamai fiziškai pasirengę žmonės turėtų pradėti nuo vaikščiojimo. Žinoma, jei ateityje jie nori bėgioti.
Kodėl? Atsakymas labai paprastas: jie pamažu stiprins savo ištvermę ir raumenis, kurie padeda tausoti sąnarius. Bėgiojant sąnariams tenka gana didelis krūvis.
Priešingai nei vaikščiojant, kai koja visuomet remiasi į žemę, bėgiojant ristele reikia šoktelėti. Statant koją ant žemės, sąnariams tenka atlaikyti beveik dvigubą kūno svorį.
Kelionės pėsčiomis gydo
Daugelio ligų priežastis yra judėjimo trūkumas. Dėl to kenčia beveik visos kūno funkcijos.
Ima skaudėti galvą, sutrinka miegas ar virškinimas, didėja antsvoris. Taip pat gali pasireikšti širdies sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis, nerimas, irzlumas. Dėl šių negalavimų dar labiau sumažėja fizinis aktyvumas. Tam, kad vėl pasijustumėte sveiki ir žvalūs, būtina atkurti kūno pusiausvyrą.
Tokią galimybę teikia kelionės pėsčiomis. Jos maloniai apkrauna kūną. Nėra jokio pavojaus, kad pertempsite sąnarius ar raiščius.
Keliauti pėsčiomis galima bet kuriuo metų laiku ir bet kokiu oru. Tik iš pradžių reikėtų vaikščioti du kartus per savaitę po pusvalandį. Vėliau laiką ir atstumus galima ilginti.
Keliavimo greitį reikėtų rinktis pagal savijautą. Jeigu pradeda skaudėti kojas, o oras šiltas, pagulėkite kurį laiką jas iškėlę.
Keletą valandų trunkantys pasivaikščiojimai teigiamai veikia ne tik kūną, bet ir dvasią.
Po pasivaikščiojimo kojas galima palepinti šilta vonele, o baigiant procedūrą aplieti jas šaltu vandeniu.
Svarbi taisyklinga laikysena
Bėgiojant ristele sudeginama daugiau energijos nei vaikštant.
Bėgiojimas ristele stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, pripildomas deguonies rezervuaras. Dėl to audiniai tampa standesni.
Tik būtina mokytis taisyklingos bėgiojimo technikos. Galvą reikia laikyti tiesiai, kaklą – ištiestą, akis nukreipti į tolį, rankas judinti paraleliai su kūnu, pečius laikyti tiesiai.
Bėgant koja statoma ant kulno, vėliau – ant pado, žingsnis užbaigiamas pirštų galiukais.
Dažniausiai daromos klaidos
Nereikia bėgti pernelyg dideliais žingsniais, nes tuomet be reikalo švaistomos jėgos ir energija.
Jei rankos juda ne paraleliai su kūnu, o įstrižai – irgi nebus nieko gero. Taip našta perkeliama liemens sričiai.
Svarbu tinkamai pasirinkti batus. Į avalynės parduotuves patartina užsukti po pietų, nes tuomet kojos būna normalaus dydžio.
