14 metų – nė lašo. Toks blaivybės stažas premjero patarėjui Antanui Vinkui atvėrė akis, kad galima gyventi kitaip.
Apie savo patirtį prabilęs neseniai Danijos ambasados Vilniuje surengtoje tarptautinėje diskusijoje „Alkoholio vartojimo žalos visuomenei mažinimas“ A.Vinkus stengėsi įrodyti, kad lietuviai taip pat moka atsispirti įvairioms pagundoms.
Nors buvęs Santariškių klinikų generalinis direktorius A.Vinkus mokėdavo ruošti iškilmingus priėmimus, kuriuos netrūko tauriųjų gėrimų, dabar pobūviuose jis kilnoja nebent gryno vandens taurę.
Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ prezidentas A.Vinkus savo kailiu pajuto, kaip svarbi šeimos, bičiulių ir draugų parama.
Su šia draugija buvusį mediką sieja beveik ketvirtis amžiaus, tačiau buvo metas, kai A.Vinkus pats įteikė pareiškimą, kad išstoja iš blaivininkų gretų.
„Buvo paslydęs ir aš, kai man tekdavo dalyvauti įvairiuose priėmimuose, vakarėliuose, kur dažni taurelių pakilnojimai. Nenorėjau veidmainiauti.
Todėl parašiau draugijai pareiškimą, kad neturiu moralinės teisės eiti „Baltų ainių“ draugijos prezidento pareigų ir paprašiau mane nušalinti. Kai po gero dešimtmečio, padėjau tašką, pats pasiprašiau, kad vėl mane priimtų į šią veiklą“, - atvirai kalbėjo A.Vinkus.
Vis dar keliami tostai "Į sveikatą" ir "Už moteris" Tragiška stalo kultūra – tokią šalies nusigėrimo priežastį nurodė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.
„Mes, lietuviai, turime tris pagrindines vertybes. Pirmoji vertybė yra sveikata, antroji – šeima, trečioji – vaikai. Už šias tris vertybes mes daugiausiai ir geriame, pirmiausia geriame „ Į sveikatą“, „Už šeimą“, „Už vaikus“. Kai dar labiau pasigeriame, tada atsistojame ir išgeriame „Už moteris“, - atvirai kalbėjo sveikatos ministras.
Alkoholis – klastingas žudikas. Kasmet Lietuvoe dėl alkoholio miršta beveik 3,9 tūkst. žmonių. Dėl alkoholio sąlygotų priežasčių vien 2003-2011 metais šalyje mirė arba žuvo beveik 35 tūkst. gyventojų.
Girtuokliavimas sukelia ne tik priklausomybės ligą, piktnaudžiavimas svaigalais lemia taip pat ankstyvąsias mirtis, nelaimingus atsitikimus darbe ir buityje, paskendimus, savižudybes, traumas.
„Tai, kas baigiasi tragiškai, dažnai būna susiję su alkoholio vartojimu. Pagal nelaimingų atvejų ir mirčių skaičių darbe Lietuva užima gėdingą vietą.
Tragiška mūsų buities kultūra, mes visi puikiai suprantame, kas yra samanė. Kai tik ateina derliaus šventė ar rudens gėrybių mugė, visi prabyla apie samanės kaip kulinarinio paveldo įteisinimą. Koks čia paveldas?“ - apgailestavo V.Andriukaitis.
Prekybos taškai apraizgė visą teritoriją
Prekyba alkoholiniais gėrimais vis dar Lietuvoje įsivaizduojama kaip smulkusis verslas, kurį būtina remti. Tačiau ministras V.Andriukaitis abejojo, ar toks verslas kuria naujas darbo vietas, ar jis yra inovatyvus, skatinantis naujų technologijų vystymąsi.
Ministrui apmaudu, kad 2012 metais Lietuva pasižadėjo sumažinti vienam gyventojui tenkančio grynojo alkoholio kiekį nuo 12 iki 11 litro. Bet nieko neišėjo. 2013 metais paaiškėjo, kad ne tik kad nesumažėjo šis rodiklis, bet dar padidėjo iki 13 litrų alkoholio.
„Esu Sąjūdžio žmogus, 1989-aisiais buvo aišku, koks turi būti tautos kelias.
Dabar mūsų visuomenė atsidūrė pavojingoje kryžkelėje. Nepakanka vien socialinės reklamos ar kokio nors švietėjiško projekto mokyklose, būtina didinti alkoholio akcizus, mažinti jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams ir jaunuoliams“, - pripažino ministras V.Andriukaitis. Alkoholis labiausiai nualina kepenis
Baltijos šalyse apie dešimtadalį visų mirčių lemia alkoholio vartojimo padarinai. Beveik 70 proc. mirčių tenka tiems asmenims, kurių įpročiai tampa rizikingi, pavyzdžiui, kai vyras geria kasdien daugiau nei 60 gramų grynojo alkoholio, o moteris - daugiau nei 40 grynojo alkoholio.
Į Vilnių atvykęs Toronto (Kanada) priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centro direktorius profesorius Jurgenas Rehmas patvirtino, kad pagal alkoholio vartojimą Lietuva priklauso toms Rytų Europos valstybėms, kur padėtis nėra gera.
„Į kiekvienas pagirias reikia žiūrėti kaip į būsimų išgertuvių repeticiją. Kaip dažnai pasigeriame, kokie susiformavę įpročiai – šie dalykai labai svarbūs, norint taikyti efektyvias prevencijos ir gydymo priemones“, - sakė profesorius J.Rehmas.
Kasmet pasaulyje dėl alkoholio vartojimo miršta 3,3 mln. žmonių – tokį praradimą galima palyginti kaip Lietuvos išnykimą Žemės planetoje.
Piktnaudžiavimas alkoholiu paankstina vėžio, kepenų cirozės, psichikos sutrikimų atsiradimą. Apie 80 proc. visų kepenų cirozės atvejų lemia alkoholio vartojimas.
Maždaug trečdalis Lietuvos pacientų, patekusių į ligoninę, skundžiasi sveikatos sutrikimais, kurių priežastis – alkoholis.
Mokslininkai nustatė, kad girtuokliavimas pridaro kur kas daugiau žalos nei rūkymas. Jei žmogus miršta dėl rūkymo pasekmių, jo vidutinis amžius - 71 metai, jei į kapus nusineša alkoholis, tokio žmogaus amžius - vos 44 metai.
Italai pakilo nuo dugno tik per keturis dešimtmečius
Skaičiuojant „prarastuosius gyvenimo metus“ pagal Pasaulio banko taikomą DALY rodiklį, paaiškėjo, kad 2012 metais Lietuvoje žmonės būtų galėję gyventi net 10 metų ilgiau, jei būtų nevartoję alkoholio.
„Ne viena Lietuva grumiasi su alkoholio padariniais. Ji daug ko galėtų pasimokyti iš Italijos, pavyzdžiui, 1970 metais italai buvo didžiausi girtuokliai Europoje, tačiau po keturių dešimtmečių – 2010 metais jie tapo saikingi vartotojai. Šis pavyzdys padeda neprarasti optimizmo.
Priklausomybė nuo alkoholio - sunki liga, jeigu Lietuvoje ji būtų tinkamai gydoma, jei būtų taikomos tinkamos prevencijos priemonės, tikiu, kad pavyktų išgelbėti daug lietuvių gyvybių“, - kalbėjo Vilniuje viešėjęs profesorius J.Rehmas.
Profesorius J.Rehmas apskaičiavo, kad Lietuvoje įmanoma smarkiai sumažinti sergančiųjų priklausomybe nuo alkoholio skaičių: tai sudarytų 9 proc. moterų ir 18 proc. vyrų.
Serga daug, o gydosi mažiau kaip dešimtadalis
Oficialiais duomenimis, Lietuvoje maždaug 55,5 tūkst. pacientų gydosi dėl priklausomybės nuo alkoholio. Deja, ši liga ne visada būna laiku nustatyta, todėl iš visų psichikos ligų yra prasčiausiai gydoma.
Manoma, medicininę ir psichologinę pagalbą Lietuvoje gauna mažiau nei dešimtadalis žmonių, kenčiančių nuo alkoholio vartojimo.
Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė pripažino, kad nemažai sergančiųjų negali arba nenori visiškai atsisakyti alkoholio.
„Jei žmogui nėra priimtimas siūlymas laikytis „visiškos abstinencijos“, medikai nelabai turi ką pasiūlyti, todėl būtina didinti gydymo metodų įvairovę“, – teigė O.Davidonienė.
Dar vienas Lietuvos skaudulys – lėšos, ypač jų trūksta stiprinti sveikatą ir prevencinėms programoms, pavyzdžiui, Lietuvos gyventojui tenka 6,8 euro per metus, o Nyderlandų – 166 eurų, o tai 25 kartus daugiau.
.
