Nemokamų „sargių“ paaugliai Lietuvoje dar nesulauks

Apie 80 proc. Lietuvos gyventojų pritaria požiūriui, kad moteris turi teisę į savo kūną. Tačiau Katalikų bažnyčia, draudžianti abortus, iki šiol moterims varo isteriją, kad jos žudo negimusią gyvybę.

Daugiau nuotraukų (1)

Danutė Jonušienė

May 13, 2014, 3:01 PM, atnaujinta Feb 14, 2018, 12:09 AM

Apie tai atvirai prabilusi Seimo narė profesorė Marija Pavilonienė teigė, kad būtina priimti tokius įstatymus, kurie garantuotų visuomenės seksualinę ir reprodukcinę sveikatą.

Kadangi gegužės 13-oji pripažinta kaip Pasaulinė veiksmo diena, socialdemokratė M.Pavilionienė ragino iki 2015-ųjų įgyvendinti manifesto „Vizija 2020“ bent pirmąjį siekį – sukurti plėtros programą, kurioje žmogaus teisės taptų prioritetu.

Ko trūksta, kad šie ambicingi planai būtų įgyvendinti?

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, daugelyje valstybių intymius santykius pradeda jaunuoliai nuo 15-16 metų. Lietuvoje jie nesijaučia saugūs.

Apklausos rodo, kad vos 18 proc. jų naudojasi kontraceptinėmis priemonėmis. Nors kai kuriose šalių kontraceptinės priemonės yra kompensuojamos, tačiau tokios galimybės nėra Lietuvoje.

Atsakydamas į klausimą, kada Lietuvoje bus kompensuojamos kontracepcijos priemonės, spaudos konferencijoje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ragino keisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) taisykles, įteisinti kompensavimo lygius.

Nevaisingos šeimos - be valstybės paramos

Daug neišspręstų klausimų yra ir kitose srityse, pavyzdžiui, Lietuvoje dešimtys tūkstančių šeimų dėl nevaisingumo negali susilaukti palikuonių, tačiau nėra įstatymo, reguliuojančio pagalbinio apvaisinimo taikymo galimybes.

Tokios šeimos negauna jokios valstybės paramos, nors Tarptautinėje ligų klasifikacijoje nevaisingumas vertinamas kaip liga. Kadangi pagalbinio apvaisinimo metodai labai brangūs, daugeliui šeimų jie yra neprieinami.

Kita vertus, Lietuvoje dar daug abortų, o tai rodo, kad daugelis moterų kenčia dėl komplikacijų, susijusių su nėštumo nutraukimu.

„Galbūt būtų prasmingiau kompensuoti apsisaugojimo priemones, o ne skirti lėšas medikamentams, mažinantiems aborto žalą, nes abortas kelia didelį pavojų moters sveikatai“, - svarstė V.Andriukaitis.

Lietuvoje taip pat nėra įteisintas medikamentinis abortas kaip alternatyva chirurginiam abortui, nors užsienio šalyse medikamentinis abortas sėkmingai taikomas gerą dešimtmetį.

Sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis tikino, kad medikamentiniam abortui skirti vaistai neturi būti lengvai įsigijami vaistinėje.

„Turi būti aiškiai apibrėžtos sąlygos, kada skiriami šie vaistai, kas yra atsisakingas už moters sveikatą, nes tai - pavojinga intervencija, nėra paprastų atsakymų, reikia labai detaliai viską išnagrinėti“, - tikino sveikatos politikas V.Andriukaitis.

Tuo tarpu reprodukcinės sveikatos specialistai įspėjo, kad jau užaugo „sauskelnių“ karta, kuriai susilaukti vaikų bus dar sunkiau.

„Atėjo pampersų kartos reprodukcinis amžius – o tai reiškia, kad vyrai vis mažiau bus vaisingi, todėl sunkumų bus dar daugiau. Jei nesurasime pagalbiniam apvaisinimui pinigų, pasmerksime jaunas šeimas“, - įspėjo Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė gydytoja  Esmeralda Kuliešytė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.