Lietuvoje saulės aktyvumas būna didžiausias nuo 11 iki 15 valandos, todėl tuo metu nereikėtų dirbti sunkių fizinių darbų, nesilepinti saulės voniomis, o tausoti savo jėgas kaip tai daro Viduržemio jūros regiono gyventojai.
Kai nuo kaitros negelbėja menki debesys, medžių pavėsis, drėgnos nosinės, o prakaitas žliaugia per visą kūną, atsigaivinti galima nebent prekybos centruose, kavinėse, kur veikia orą aušinantys kondicionieriai.
Organizmas sugeba prisitaikyti
Karštis - didžiausias priešas lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms.
Karštis kaip ir šaltis – didelis stresas organizmui, todėl kardiologai dažniausiai sulaukia infarkto ištiktų žmonių, prasidėjus orų permainoms.
Kai karšti orai įsivyrauja ilgesniam laikui, infaktų ir insultų sumažėja, nes žmonės išmoksta prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Tai rodo, kad organizmas yra unikalus, nes žmogus sugeba išgyventi tiek dykumoje, tiek už poliarinio rato.
Būtina vengti sunkių fizinių darbų
Galvos apdangalas, skarelė, akiniai nuo saulės, patogūs drabužiai ilgomis rankovėmis, ilgi sijonai, kelnės – tokia apranga mažina pavojų perkaisti ir susirgti. Jei drabužiai pagaminti iš natūralių pluoštų, žmogus mažiau prakaituoja.
„Karštą dieną nepatariu sunkiai dirbti, nes fizinis krūvis didina prakaitavimą, imkime pavyzdį iš pietiečių, kurie tuo metu ilsisi. Manau, tokia siesta turėtų būti ir Lietuvoje“, - įsitikinęs profesorius P.Šerpytis.
Jis ragino anksčiau keltis ir daugiau darbų susiplanuoti ryte arba popietinėmis valandomis. Laikantis tinkamo darbo ir poilsio režimo, įmanoma išsaugoti darbingumą net alinant karščiui.
Nuo karščio kyla kraujospūdis
Prasidėjus kaitrai, bloga savijauta dažniau skundžiasi sergantieji širdies bei kraujagyslių ligomis.
Dėl karščio pakyla kraujospūdis, sutrinka širdies ritmas, paūmėja širdies nepakankamumas ir padidėja infaktų skaičius.
„Jei žmogui nustatyta koronarinė liga, jis turi neužmiršti išgerti vaistų, ypač tų, kurie skystina kraują, pavyzdžiui, aspirino“, - priminė kardiologas P.Šepytis.
Trys litrai vandens – kasdien
Gausus prakaitavimas – dar viena priežastis, dėl kurios gali sutirštėti kraujas ir susidaryti krešulių. Todėl per parą būtina išgerti ne mažiau kaip 2-3 litrus.
Jei žmogus aktyviai leidžia laisvalaikį, sportuoja, jam gali prireikti vandens iki 5-6 litrų per parą.
Karštą dieną patariama gurkšnoti vandenį, kol dar nepradėjo alinti troškulys. Kai sukepa lūpos ir džiūna burna, tai rodo, kad vandens organizme jau trūksta.
Geriamojo vandens atsargų reikia ypač turėti automobilio salone, nes kepinant saulei jai po pusvalandžio čia gali būti tvanku kaip Sacharoje.
Gertuvė su vandeniu taip pat pravers važiuojant visuomeniniu transportu, kur būna tvanku.
Tačiau troškulį malšinant alkoholiu galima atsidurti reanimacijoje. Dėl karšio bangos mėgstantiems svaigintis alkoholiniais gėrimais net nuo mažų dozių greitai išsivysto girtumas.
Pavojinga gyvybei būklė jiems dažniausiai išsivysto dėl to, kad smarkiai prakaituojant į organizmą patekę svaigalai kur kas greičiau ima veikti.
Šilumos smūgio ženklas – traukuliai
Dėl karščio paūmėjataip pat psichikos ligos. Nuo kaitros didėja nerimas, dirglumas. Karštis gali išprovokuoti ir agresyvumą, psichozę.
Ilgai būnant saulėje traukuliai gali užklupti ne tik piktnaudžiaujančius alkoholiu, sergančius psichikos ligomis, bet ir tuos žmones, kurie anksčiau patyrė sunkias galvos traumas.
Jei atvykę prie Baltijos jūros poilsiautojai neįvertina saulės spindulių pavojaus, jiems gresia ne tik sunkūs odos nudegimai.
Gyvybei pavojinga būklė išsivysto dėl gausaus prakaitavimo, skysčių netekimo, perkaitimo, svaigalų vartojimo. Raumenų traukuliai prasideda, kai karštis pažeidžia galvos smegenis.
Nudegus padidėja odos vėžio pavojus
Ieškant ramybės gamtos prieglobstyje būtina naudoti apsauginį kremą. Apsaugos lygį nurodo etiketėje esantis skaičius. Vilniaus universiteto Santariškių klinikų profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė įspėjo, kad toks kremas nėra visagalis.
„Labai dažnai ryte pasitepę kremu žmonės galvoja, kad jis veikia visą dieną, tokiu atveju jie gauna didelę ultravioletinių spindulių dozę“, - sakė M.Bylaitė-Bučinskienė.
Smarkūs nudegimai, kai oda parausta, susidaro pūslių, atsiliepia netgi po daugelio metų. Jei tai atsitinka vaiksytėje ar jaunystėje, praėjus net keliems dešimtmečiams gali išsivystyti odos vėžys ar melanoma.
Profesorė M.Bylaitė-Bučinskienė atkreipė dėmesį, kad ant odos susidaręs neaiškios formos apgamas gali būti rimtos ligos pradžia.
Karštis pridaro daugiau bėdų nei gamtos stichija
Tyrinėjantys šilumos poveikį žmogaus sveikatai, viso pasaulio medikai perspėja, kad vasaros karščio bangos gali prišaukti daugiau nelaimių nei gamtos stichija: potvyniai, urganai ar žemės nuošliaužos.
Spėjama, kad 2003 metais Paryžiuje dėl karščio bangos mirė nuo 7 iki 15 tūkstančio vyresnio amžiaus žmonių.
1995-aisiais dideli karščiai, alinę Čikagos gyventojus Jungtinėse Valstijose, nusinešė per 700 žmonių gyvybių.
Nustatyta, kad didžiausią poveikį žmonių sveikatai gali turėti kelios naktys iš eilės, kai naktinė temperatūra nekrinta žemiau 15-20 laipsnių karščio.
JAV nacionalinio atmosferos tyrimų centro mokslininkai įspėjo, kad pasaulinis atšilimas gali sukelti dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas Europoje bei Jungtinėse Valstijose. ˙
