Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje sulėtėjo naujų preparatų įtraukimas į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Šie vaistai būtini, kai vėžio ląstelės tampa atsparios įprastiems medikamentams.
Derybos su farmacijos bendrovėmis trunka ne vienerius metus. O prostatos vėžys nelaukia, piktybinės ląstelės, nesutikdamos pasipriešinimo, greitai išplita po visą organizmą. Todėl prostatos vėžys tampa nevaldomas.
Atkreipė politikų dėmesį
Skaudi tiesa apie prostatos vėžio gydymo galimybes - tokią diskusiją Seime surengę medikai negailėjo karčių žodžių.
Niekas nesuskaičiavo, kiek sergančių prostatos vėžiu vyrų iškeliavo Anapiln vien dėl to, kad tokios derybos dėl vaistų kainos tęsiaisi jau dvejus metus
Diskusijoje, skirtoje artėjančiai Tėvo dienai, tokių klausimų be atsakymo liko ne vienas.
„Visi turime viltį gyventi ilgiau. Bet vilties neįgyvendinsime be politinių sprendimų ir be pinigų.
Negaliu sakyti Seimo narių pavardžių, kurie turėjo galimybę po operacijos grįžti į darbą, jie gavo modernius medikamnetus, kurie iki šiol skiriami kaip klinikinio tyrimo dalis“, - sakė Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas G.Žižys.
Susimąstyti apie vyrų sveikatą ragino ne tik diskusijos dalyviai, bet ir Seimo rūmuose atidaryta fotografijų paroda „Iš meilės tėčiui“.
Vėžio atvejų Vilniuje - šešiskart daugiau
Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai Europoje. Beveik 22 proc. vyrų mirtingumo sudaro piktybiniai navikai, iš jų 13 proc. – prostatos vėžys.
Didelį nerimą kelia, kad nuo 2001-ųjų Lietuvoje stebimas didėjantis sergamumas prostatos vėžiu. 1000-iui vyrų vien Vilniuje per pastaruosius 13 metų nustatomas prostatos vėžys beveik 6 kartus dažniau.
Prostatos vėžys sudaro trečdalį visų Lietuvos vyrams diagnozuojamų vėžio atvejų.
Kasmet tokią diagnozę išgirsta beveik 3000 Lietuvos vyrų, maždaug tūkstančiui iš jų nustatomas III-IV stadijos vėžys, kasmet dėl prostatos vėžio miršta 500–600 vyrų. Iš onkologinių ligų tai - dažniausia vyrų mirties priežastis.
Dar viena bloga žinia - mirtingumas nuo prostatos vėžio Lietuvoje vienas didžiausių Europoje.
Pagal šį rodiklį Lietuva jau aplenkė netgi tokias šalis, kaip Rumunija, Bulgarija, Vengrija, o atotrūkis nuo Vakarų Europos šalių siekia daugiau nei 1,5 karto.
Užleistas vėžys kainuoja daugiau
Trečdaliui vyrui Lietuvoje prostatos vėžys nustatomas vėlyvose stadijose. Kai atsinaujina prostatos vėžys, būtini naujos kartos medikamentai, Lietuvoje registruoti jau keturi tokie preparatai, prailginantys gyvenimo trukmę.
Šiuolaikinių vaistų toksiškumas mažas, jie atitolina tą ribą, kai žmogus tampa našta, kai jį reikia slaugyti.
„Mums reikia šiuolaikinio gydymo – taikinių terapijos. Šio gydymo kaina yra didelė, todėl daugumai sergančiųjų toks gydymas yra neprieinamas.
Kitas klausimas, ar ta kaina yra prieinama mūsų Ligonių kasoms? Manau, kad taip, nes yra analogiški kitų rūšių vėžio gydymui skirti vaistai, kurie kompensuojami. Kol kas turime tik vieną taikinių terapijos vaistą prostatos vėžiui gydyti, bet Europoje tokių medikamentų daug.
Didžiausi kaštai susiję su vėlyvos vėžio stadijos paciento slauga, kai jam ima lūžti kaulai, kai jis kenčia skausmą.
Nereikia skaičiuoti, kad daugiausiai kainuoti tik tie modernūs vaistai, daugiausiai kainuoja žmogaus negydymas“, - kalbėjo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Urologijos centro profesorius Feliksas Jankevičius.
Robotų chirurgija – vis dar svajonė
Prostatos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Kasmet maždaug 600-700 pacientų taikoma radikali chirurginė operacija, kurios galimos pasekmės – šlapimo nelaikymas ir impotencija.
Tuo tarpu taikant robotinę chirurgiją, įmanoma išvengti tokių negalavimų. Jau 15 metų JAV, Skandinavijoje, taip pat daugelyje Europos valstybių robotinės chirurgijos metodas tapo kasdiene praktika.
„Lietuvoje vis dar nėra tokių galimybių. Turkijoje, Rumunijoje, net Rusijoje veikia tokie robotai, o mums, lietuviams, vis atrodo, kad robotai – pernelyg brangu“, - sakė profesorius F.Jankevičius.
Robotinės chirurgijos įranga – labai brangi, tačiau tiek Europoje, tiek JAV – didžioji dalis prostatos šalinimo operacijų atliekamos šiuo būdu.
„Būkime atviri, pagal prostatos vėžio rodiklius Lietuva – paskutinėje vietoje iš visų ES šalių, nes nėra robotinės chirurgijos, esame akmens amžiuje“, - kalbėjo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojas urologas Algimantas Sruogis.
Vyrai jaučiasi nuskriausti
Gimti moterimi Lietuvoje geriau nei gimti vyru. Nepaslaptis, kad krūties vėžys – sritis, kur onkologija pasiekė daugiausiai pažangos.
Lietuvoje ši taisyklė taip pat galioja, nes sergant išplitusiu krūties vėžiu įmanoma gauti kompensuojamus preparatus, skirtus taikinių terapijai.
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto medicinos mokslų daktaras Albertas Ulys teigė, kad gydydami moteris nuo krūties vėžio medikai turi daugiau galimybių. Tuo tarpu vyrai jaučiasi nepagrįstai nuskriausti.
Delsimas brangiai kainuoja
Šalies medikai sugeba atrinkti pacientus, kuriems gydymas moderniais medikamentais yra gyvybiškai būtinas. Tačiau kyla daug sunkumų dėl teisinių ir etinių dalykų.
Su tokia situacija susidūrusiems gydytojams nusvyra rankos, nes išplitusį prostatos vėžį stabdantys vaistai labai brangūs, patys ligoniai jų neįstengia įsigyti.
Tik laimingo atsitiktinumo dėka prostatos vėžiu sergantis pacientas būna įtraukiamas į klinikinius tyrimus.
Norint išvengti moralinės dilemos, kam skirti brangius vaistus nemokamai, Klaipėdos universitetinės ligoninės chemoterapeutas Alvydas Česas ragino tobulinti teisės aktus.
„Mes žiauriai atsiliekame, informacijos tiek daug, kad pacientai jau teiraujasi apie naujus medikamentus, bet mes nieko negalime patarti.
Nepadoru tempti laiką, jei valstybės išlaidos didėja dėl prostatos vėžiu sergančiųjų neįgalumo. Darykime ką nors“, - sakė gydytojas A.Česas.
Pratęsti paciento išgyvenamumą – vienas svarbiausių onkologijoje tikslų. todėl būtinos biomedicinos įstatymo pataisos,
„Negali laukti vėžiu sergantis pacientas, kol šiuolaikinis preparatas taps kompensuojamu.
Deja, šiandien nėra reglamentuota tokia gydymo tvarka, o juk galėtume išgelbėti ne vieną gyvybę“, - apgailestavo chemoterapeutas A.Česas.
Būtini šiuolaikiniai metodai
Ko gali tikėtis prostatos vėžiu sergantys vyrai Lietuvoje? Ko dar trūksta?
Apie 75 proc. metodų, taikomų visame pasaulyje, Lietuvos medikai yra įvaldę. Tačiau kovai su prostatos vėžiu labiausiai trūksta šiuolaikinių gydymo būdų.
Pavyzdžiui, šiuolaikinis diagnostikos metodas – histoskenavimas, padedantis aptikti vėžio židinius prostatoje, pradėtas Lietuvoje taikyti dar pernai, tačiau šis tyrimas nėra kompensuojamas.
„Neturime galimybių ligos atkryčiams po spindulinės terapijos gydyti – krioterapija, arba vadinamasis HIFU metodas, irgi neturi patvirtinto finansavimo, todėl mūsų pacientai priversti ieškoti gydymo vykdami kitur.
Šiandien pasaulyje jau atliekamas modernus radiologinis tyrimas – PET/KT su cholinu, tačiau šalyje jo irgi neturime, todėl būtina skubiai svarstyti, kaip jį kuo greičiau įdiegti į praktiką.
Kol kas Lietuvoje negalime atlikti ir viso skeletinio magnetinio branduolių rezonanso tyrimo, padedančio kuo tiksliau nustatyti kaulų pažeidimus”, - kalbėjo M. Jievaltas.
Sauskelnėms taip pat trūksta pinigų
Gėdingiausia, kad dalis vyrų dėl prostatos vėžio radikalios operacijos nelaiko šlapimo, dėl to kenčia jų gyvenimo kokybė.
Tačiau tokiems pacientams Lietuvoje nėra kompensuojamas nei chirurginis gydymas dėl šlapimo nelaikymo, nei sauskelnės, nors tai kainuotų apie milijoną litų.
Diskusija šiuo klausimu prasidėjo Lietuvoje prieš 12 metų, todėl pacientai vis dar laukia atsakymo.
„Visi turime viltį gyventi ilgiau. Bet vilties neįgyvendinsime be politinių sprendimų ir be pinigų“, - apgailestavo Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas G.Žižys.
