Už tokius pasiekimus Lietuvos medikai buvo giriami IV-oje Tarptautinėje intensyviosios ir intervencinės kardiologijos konferencijoje, kuri prasidėjo šį penktadienį Vilniaus universitete.
Pacientai patiria mažiau streso
Intervencinė kardiologija – viena sparčiausiai besivystančių medicinos sričių, kuri garsi savo žvaigždėmis.
Vilniuje šįkart susirinko kardiologijos įžymybės, pavyzdžiui, Josephas Alpertas iš Arizonos (JAV) universiteto Medicinos centro, sukūręs miokardo infakto apibrėžimą, galiojantį visame pasaulyje.
Į Vilnių atvyko Lilio (Prancūzija) universiteto profesorius Patrikas Goldsteinas, išgarsėjęs savo darbais, kaip teikti pagalbą, kol dar pacientas neatsidūrė ligoninėje.
Vilniuje viešintis jau dešimtą kartą Liubeko (Vokietija) universiteto Kardiologijos klinikos vadovas profesorius Holgeris Thiele prisipažino tapęs Lietuvos draugu.
Jį džiugino per pastarąjį dešimtmetį įvykę pokyčiai Lietuvos kardiologijoje. Naujovės, su kuriomis susidūrė Lietuva, kažkada buvo iššūkis ir Vokietijai.
Pavyzdžiui, prieš 12 metų Vokietijoje pradėta taikyti perkutaninė aortos vožtuvo implantavimo procedūra, o dabar tokios procedūros sudaro pusę visų atvejų.
„Ateitis atrodo optimistiškai, iki šiol tokią aortos vožtuvo implantavimo procedūrą galima atlikti tik didelės rizikos pacientams.
Manau, ši procedūra bus taip pat taikoma ir kitiems pacientams, kuriuos priskiriame prie nedidelės rizikos grupės“, - sakė profesorius H.Thiele.
Profesorius H.Thiele priminė, kad perkutaniniu būdu įmanoma padėti pacientams, kenčiantiems dėl mitralinio vožtuvo nesandarumo. Minimaliai invazinės procedūros praverčia koreguojant šį vožtuvą arba jį keičiant.
Tokia procedūra yra saugi, nes tai nėra operacija, ji labiau tausoja paciento organizmą.
„Šių procedūrų poreikis yra labai didelis, nes visuomenė sensta.
Vokietijoje aortos vožtuvas dažniausiai keičiamas garbingo amžiaus žmonėms, kurie vyresni nei 80 metų, o mitralinio vožtuvo procedūros atliekamos vyresniems nei 70 metų pacientams“, - sakė svečias iš Liubeko.
Vokietijoje šios procedūros yra kompensuojamos ligonių kasos, o pacientai patiria mažesnį stresą, nes tai nėra širdies operacija.
Trūksta medikamentais dengtų stentų
Konferencijoje paliesta daug ir kitų temų, pavyzdžiui, diskutuota, kokį poveikį turi kūno temperatūros mažinimas, ištikus miokardo infaktui.
Šis metodas jau taikomas atgaivinus ligonį, tačiau dar nėra akivaizdžių įrodymų, kad šaltis spartina sveikimą po miokardo infarkto.
Iš Vienos (Austrija) į Vilnių atvykęs profesorius Kurtas Huberis kalbėjo apie naujus medikamentus, kurie mažina miokardo infarkto pavojų sergantiems išeminė širdies liga žmonėms.
Naujos gydymo technologijos – dar viena aktuali tema Lietuvos medikams, nes yra taip pat sričių, kur šalis smarkiai atsilieka.
Pavyzdžiui, yra sukurti vaistais dengti stentai, kuriuos kardiologai deda į širdies kraujagysles. Pasaulyje tokie stentai populiarūs, nes jie geriau apsaugo nuo krešulių susidarymo pavojaus. Lietuvoje tokių stentų įdedama vos 20 procentų. Šie stentai yra brangūs, todėl ligoninės jų neįperka.
„Turime pasitempti, nes Vakarų Europos klinikose šis skaičius siekia 80-90 proc. Tokie stentai labai reikalingi, jei yra ūmi išeminė būklė“, - pripažino Vilniaus universiteto Santariškių klinikų medicinos direktorius profesorius kardiologas Pranas Šerpytis.
Krešulį tirpinti ne vėliau kaip per 2 valandas
Išeminė širdies liga klastinga, širdies smūgis užklumpa iš pasalų, todėl gydytojai turi skubiai reaguoti. Yra žinoma, kad kuo mažesnė invazija į organizmą, tuo geresni gydymo rezultatai.
Jei užsikimšus širdies vainikinėms kraujagyslėms per 2 valandas suteikiama pagalba ir tirpinamas krešulys, pasekmių beveik nelieka.
Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai greitosios pagalbos reanimobiliu neįmanoma taip greitai atvežti paciento į centrą. Bet padėtis nėra beviltiška – jau įmanoma internetu nusiųsti elektrokardiogramą ir pasitarti su specialistu dėl gydymo.
Idėją apie tai, kad būtina sukurti Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos programą, pasiūlė akademikas Aleksandras Laucevičius. Nuo 2008-ųjų startavusi šalyje programa - akivaizdus įrodymas, kad galima išgelbėti daug gyvybių. Gerų naujienų kasdien vis daugiau, nes atsirado galimybė pervežti ligonius iš rajonų į centrus.
Pavyzdžiui, tokiose ligoninėse kaip Alytus, Utena, sumažėjo triskart mirštamumas nuo miokardo infakto .
O tokiose centruose, kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, mirštamumas nuo miokardo beveik toks pats kaip ir Vakarų Europos klinikose.
„Džiaugiuosi, kad šiemet kovą kiaurą parą veikiantis Intervencinės kardiologijos centras atvėrė duris Panevėžio ligoninėje, tikimės, kad nuo rugsėjo mėnesio tokį centrą turės taip pat Šiauliai“, - sakė profesorius P.Šerpytis.
Intervencinių kardiologų nėra daug Lietuvoje, jų pamaina dar neparuošta, kai kurie jauni specialistai nelabai nori išvykti dirbti į šalies regionus. Šiuo požiūriu Klaipėda yra puikus pavyzdys.
„Klaipėdoje dirba vos 5 invaziniai kardiologai, žaviuosi jų pasiekimais, jie pradėjo 1994-aisiais, ir per kelis dešimtmečius daug nuveikė“, - sakė P.Šerpytis.
Kad tokia pagalba būtų prieinama, yra svarbu, kad prastai pasijutę pacientai nedelstų nė minutės, kad greitosios pagalbos medikai juos nugabentų į specializuotus centrus, o ne į kitas ligonines.
„Mūsų patirtis rodo - turint gerą projektą įmanoma paruošti ne tik specialistus, bet ir pakeisti visuomenės požiūrį į širdies ligas“, - sakė P.šerpytis.
