Giedriui sunku apsakyti, ką jis jautė išvydęs savo kraujo donorą, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“.
„Tris mėnesius galvojau, ką Markui pasakysiu, kaip dėkosiu už išgelbėtą gyvybę. O jį sutikęs ištariau tik „ačiū“. Kiti žodžiai įstrigo gerklėje“, – neslėpdamas jaudulio pasakojo neseniai iš Pasaulio kraujo vėžio dienų renginio, vykusio Vokietijoje, grįžęs G.Pauža.
Prieš trejus metus gegužę ūmia mieloleukemija – kraujo vėžiu susirgusio vyro gyvybę išgelbėjo kamieninių ląstelių persodinimas.
Kauniečiui artimųjų kaulų čiulpai netiko. Negiminingo kamieninių ląstelių donoro nepavyko rasti visoje Lietuvoje. Jo teko ieškoti užsienyje.
Tų pačių metų liepos pabaigoje tris chemoterapijos kursus Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Onkohematologijos skyriuje ištvėrusį G.Paužą pasiekė puiki žinia: pasaulio negiminingų kaulų čiulpų donorų registre, pasirodo, yra donoras, kurio kraujas gali išgelbėti jo gyvybę.
„Sužibo ryški vilties kibirkštis. Per beveik tris ligoninėje praleistus mėnesius savo akimis aš mačiau, kaip miršta donorų taip ir nesulaukę jauni žmonės.
Žinia apie donorą man reiškė naujo gyvenimo pradžią“, – prisimena G.Pauža.
Tuomet kauniečiui buvo pasakyta tik tiek, kad kaulų čiulpų ląstelių jam neatlygintinai sutiko paaukoti 33 metų 115 kilogramų sveriantis Vokietijoje gyvenantis vyras.
Nei donoro vardas, nei pavardė pagal asmens duomenų įstatymą nebuvo atskleisti.
Donoru sutikęs tapti vokietis taip pat žinojo tik tiek, kad kraujo aukojo Lietuvoje gyvenančiam vyrui, kuris serga vėžiu.
Po sėkmingo kaulų čiulpų persodinimo pradėjęs sveikti G.Pauža netruko išsiųsti jį išgelbėjusiam vyrui laišką. Jį perdavė per onkohematologijos bendrijos „Kraujas“ narius.
Pagal galiojančią tvarką, po dvejų metų, 2013-ųjų rudenį, G.Pauža raštu kreipėsi į Santariškių ligoninės Kraujo centrą, prašydamas atskleisti jo kraujo broliu tapusio svetimšalio vyro duomenis.
Šių metų sausio pradžioje kaunietis gavo ilgai lauktą atsakymą: jo 35 metų donoras M.Pycha gyvena nedideliame Meldorfo miestelyje prie Šiaurės jūros Vokietijoje.
Verslininkas netrukus geraširdžiam užsieniečiui nusiuntė dovanų albumą apie Lietuvą ir režisierės Astos Ramoškaitės dokumentinį filmą „Kraujo kelias“.
Apie donorystės stebuklą pasakojančioje juostoje matyti, kaip ankstų 2011-ųjų rugpjūčio 31-osios rytą Santariškių klinikų Onkohematologijos skyriaus gydytojas Adomas Bukauskas iš Vilniaus oro uosto skrenda į Frankfurtą prie Maino.
Po to jis traukiniu važiuoja į Saksonijoje įsikūrusį Hamelno miestą.
Jame veikiančioje klinikoje lietuvis paima ką tik paruoštą maišelį su M.Pychos kaulų čiulpais, įdeda į nešiojamąjį konteinerį ir grįžta į Vilnių. Netrukus G.Paužai atliekamas kaulų čiulpų persodinimas.
Tik susitikęs su M.Pycha verslininkas sužinojo, jog gavęs dovaną iš Lietuvos vokietis taip susijaudino, kad pats nedrįso jos išpakuoti. Tai padarė jo širdies draugė.
Donoru tapęs vyras net keliskart peržiūrėjo jaudinantį filmą ir ilgai vartė albumą, kuriame iš paukščio skrydžio įamžinta Lietuva.
Kodėl G.Pauža nesuskubo M.Pychai skambinti, rašyti laiškų ar vykti su juo susitikti? Kaunietis tikino, kad tai padaryti nėra paprasta – su šia mintimi reikia susigyventi, ją prisijaukinti.
„Kai šių metų vasarį iš bendrijos „Kraujas“ sužinojau, kad gegužę yra galimybė susitikti su donoru, neapsakomai apsidžiaugiau.
Jeigu tokios galimybės ir nebūčiau sulaukęs, šią vasarą jau tikrai planavau vykti į Vokietiją, kad akis į akį padėkočiau Markui“, – sakė G.Pauža.
Pasaulio kraujo vėžio dienų renginyje susitiko dešimt artimųjų lydimų kraujo vėžį įveikusių žmonių ir jų donorai iš Vokietijos, Lenkijos, JAV, Libano, Lietuvos.
G.Pauža į Berlyną skrido su žmona Kristina ir vyresniąja dukterimi Patricija, kuriai penkiolika metų.
Šiame renginyje netrūko džiaugsmo, ašarų ir apsikabinimų. Ypač jautrūs buvo sunkią ligą įveikusių vaikų ir mažyliams kraujo aukojusių suaugusių žmonių susitikimai.
G.Paužos pažintis su M.Pycha taip pat buvo jaudinanti. Susitikę vyrai kurį laiką tylėjo.
Abu labai jaudinosi, nes nežinojo, kaip elgtis.
„Kiekvienai porai buvo paskirtas kuratorius, kuris palaikė pokalbį, kad žmonėms nekiltų problemų dėl kalbos barjero ir jaudulio.
Tarp mūsų su Marku kelias minutes tvyrojo įtampa.
Kai ji atslūgo, pradėjome atvirai kalbėtis, o vakare aš su šeima, o jis su drauge susitikome restorane prie vakarienės stalo.
Pakėlėme vyno taures už visų sveikatą“, – sakė pašnekovas.
Vokietis smalsavo apie lietuvio ligą, komplikacijas, domėjosi, kaip jam buvo atliktas kaulų čiulpų persodinimas, kaip pavyko pasveikti.
Tapti kraujo čiulpų donoru Markas ryžosi po brolio mirties, kai pasižadėjo būtinai nuveikti kilnų ir prasmingą darbą.
Į pasaulinį negiminingų kaulų čiulpų donorų duomenų registrą vyras buvo įtrauktas 2011 metų sausį.
Po pusmečio jis sužinojo, kad gali išgelbėti už tūkstančių kilometrų gyvenančio žmogaus gyvybę.
„Markas sakė, jog nė akimirką nesuabejojo, kad galėtų atsisakyti tapti donoru.
Priešingai, laukdamas procedūros jis stengėsi kuo sveikiau maitintis ir gyventi.
Tiesiog užsibrėžė tapti geriausiu donoru pasaulyje“, – įspūdžiais dalijosi G.Pauža.
Prieš procedūrą donorui penkias dienas buvo leidžiami vaistai, stimuliuojantys kamieninių kraujo ląstelių dauginimąsi. Tuo pat metu lietuviui buvo taikomos itin didelės chemoterapijos dozės, sunaikinusios jo kaulų čiulpus.
Lemtingą dieną M.Pychai klinikoje buvo paimta 200 mililitrų kraujo, iš kurio specialiu aparatu atskirta 10,5 milijono kamieninių ląstelių. Tokia procedūra truko daugiau nei tris valandas.
„Markas pasakojo, kad procedūra nebuvo nei skausminga, nei alinama.
Po jos jis nesijautė nusilpęs ar pavargęs. Iš klinikos donoras netrukus grįžo į namus“, – sakė G.Pauža.
Vyrai rado ir kitų įdomių temų. Pokalbis ypač įsisuko, kai juodu prakalbo apie sportą.
M.Pycha – vienos Vokietijos futbolo komandos vartininkas, o G.Pauža – devynis kartus tapo Lietuvos vandensvydžio čempionu ir yra pasaulio veteranų vicečempionas.
Be to, jie abu domisi miškininkyste. Lietuvis turi A.Stulginskio universitete įgytą šios specialybės diplomą, vokietis dirba su miškininkyste ir logistika susijusioje įmonėje.
G.Pauža donorui padovanojo stiprios lietuviškos trauktinės. „Stipriam vyrui stiprus gėrimas“, – įteikdamas Markui simbolinę dovaną pasakė lietuvis.
Pasveikęs verslininkas tiki, kad tai buvo ne paskutinis jo ir Marko susitikimas. Vyrai toliau bendraus internetu. G.Pauža vokietį žada pakviesti pasisvečiuoti į Lietuvą. Kartu jie pasirengę šviesti visuomenę apie kaulų čiulpų donorystę.
„Mūsų draugystė galėtų tapti puikiu pavyzdžiu skatinant kaulų čiulpų donorystę ir parodant, kokia ji svarbi. Be to, siekiame žmonėms toliau aiškinti, kad renkant kaulų čiulpus iš organizmo jie negrandomi nuo kaulų, kaip dar dažnai įsivaizduojama“, – kalbėjo G.Pauža.
Žinia apie vėžį – lyg žaibas iš giedro dangaus
Niekada rimtų sveikatos problemų neturėjusiam G.Paužai žinia apie kraujo vėžį prieš trejus metus trenkė lyg žaibas iš giedro dangaus. Jis netikėtai pasijuto prastai: kamavo sloga, kosulys, šiek tiek pakilo kūno temperatūra. Vyras pamanė, kad tai – peršalimo požymiai, bet dėl viso pikta apsilankė pas šeimos gydytoją.
Apie rimtą ligą kaunietis net negalėjo pagalvoti, nes maždaug prieš savaitę jam, kaip sportininkui, buvo atliktas išsamus sveikatos patikrinimas. Jokių pakitimų organizme nebuvo nustatyta.
„Kraujo tyrimai parodė, kad organizme – stiprus uždegimas. Atsidūriau Kauno klinikose ir išgirdau kraupią diagnozę – ūmi mieloleukemija. Medikai buvo atviri – jeigu nesigydysiu, gyvensiu vos keletą mėnesių, o pradėjęs gydytis turiu vilčių pasveikti“, – prisimena vyras.
Akimirksniu sugriuvo visi verslininko gyvenimo planai. Baisiausia buvo pagalvoti apie tai, kad našlaitėmis gali likti jo dukros Patricija ir Elžbieta.
Vyras ryžosi stoti į gyvybiškai svarbias grumtynes su vėžiu. Tą pačią dieną atsidūrė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Onkohematologijos skyriuje.
Kova buvo sunki ir alinama. Per chemoterapijos kursus G.Paužos kūno temperatūra neretai pašokdavo iki 40 laipsnių, vargino silpnumas, nuolat pykino, svaigo galva, jis dažnai alpdavo. Per porą mėnesių tvirtai sudėtas vyras neteko 15 kilogramų svorio, nusilpo raumenys.
Būdavo dienų, kai pakilti iš lovos G.Pauža galėdavo tik padedamas medikų ir žmonos. Moteris šalia sergančio vyro prabuvo kone visą laiką.
Kaunietis puikiai prisimena akimirką, kai iš medikų išgirdo, kad Vilniaus oro uoste nusileido lėktuvas su jam skirtu krauju. Vyrui tąkart nusirito džiaugsmo ašaros.
Ilgai lauktų kamieninių ląstelių persodinimas truko vos 20 minučių. Procedūra G.Paužai priminė kraujo perpylimą. Kad procedūra pavyko sėkmingai ir organizmas priėmė svetimus kaulų čiulpus, G.Pauža sužinojo praėjus maždaug dviem savaitėms po persodinimo.
Kamieninėms ląstelėms pradėjus normaliai funkcionuoti, vyras pajuto, kaip pamažu grįžta prarastos jėgos, taisosi savijauta, gerėja apetitas, auga svoris.
Į namus G.Pauža buvo išleistas praėjus lygiai keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kai sunegalavęs kreipėsi į medikus.
Metus po to vyras kone kiekvieną savaitę buvo priverstas važiuoti į Vilnių tikrintis sveikatos ir stebėti kraujo rodmenų. Dėl infekcijų pavojaus jis ilgai negalėjo lankytis masinio susibūrimo vietose – kino teatruose, prekybos centruose, koncertų ar teatrų salėse, kavinėse, nuolat gėrė daugybę vaistų.
Didžiausia laimė jam buvo tuomet, kai patvirtinę apie pasitraukusį vėžį medikai leido grįžti į baseiną. Nors kol kas G.Pauža jame tik plaukioja, kitąmet planuoja sugrįžti į vandensvydžio sportą.
Svarbus kiekvienas savanoris
Kraujas gaminamas kauluose esančioje akytoje medžiagoje – kaulų čiulpuose. Juose esančios jaunos kraujo ląstelės nuolat dauginasi, bręsta ir pakeičia jau pasenusias. Susirgus kraujo vėžiu, kaulų čiulpai vietoj sveikų kraujo ląstelių ima gaminti vėžines. Gydymas chemoterapija ar imunoterapija padeda ne visiems. Daliai ligonių gali padėti tik donoro kaulų čiulpų persodinimas.
Pirmiausia donoro pradedama ieškoti tarp šeimos narių. Tačiau tikimybė tokiu būdu surasti tinkamą donorą siekia tik apie 20 proc. Kitiems ligoniams donoro ieškoma Lietuvos ar pasauliniame negiminingų kaulų čiulpų donorų registre.
Pirmasis vienija per 9 tūkstančius, antrasis – per 20 milijonų asmenų. Tačiau tinkamas donoras ne visada randamas net iš tokio didelio skaičiaus žmonių. Bet kuris žmogus gali tapti tuo vieninteliu, kurio taip laukia mirtinai sergantis ligonis.
Kaulų čiulpų donorais gali būti visi sveiki žmonės. Donoras gali pasirinkti, ar donuoti kamienines ląsteles iš kraujo, ar iš pačių kaulų čiulpų. Surinkti kaulų čiulpai per 72 valandas turi būti sulašinti ligoniui. Tai vienintelis būdas įveikti kitaip nepagydomą kraujo vėžį. Kaulų čiulpų rinkimo procedūra nėra skausminga, tačiau netrumpa, primena kraujo ėmimą.
