Artėjate prie penktosios dešimties? Metas pasirūpinti širdimi

Prodiuserio, laidos „Dviračio šou" sielos Gintaro Ruplėno širdis pavargo plakti nesulaukus penkiasdešimtojo gimtadienio.   Būdamas 46 metų infarktą patyrė legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis. Advokatas, Nepriklausomybės akto signataras Egidijus Bičkauskas - 52-ejų. Abu jie laiku pateko į medikų rankas, ir jų gyvybė buvo išgelbėta.

Auksinės valandos. Taip gydytojai kardiologai vadina laiką, per kurį galima išgelbėti ūmaus širdies infarkto ištiktą žmogų.

Kokie svarbiausi kraujagyslių ligų rizikos veiksniai? Ir kaip jiems jiems galima užkirsti kelią?

Pateikiame keletą svarbiausių klausimų ir atsakymų apie širdies bei kraujagyslių sistemą.

Kažin, ar ją galima vadinti neatsparia. 300-400 gramų svorio ir vos didesnė už kumštį širdis kasdien padaro 100 tūkstančių dūžių, perpumpuoja 7 tūkstančius litrų kraujo.

80-mečio širdis būna padariusi 3 milijardus dūžių ir praleidusi 200 milijonų litrų kraujo. Tad nieko nuostabaus, kad širdis ir kraujagyslės susidėvi.

Dabartiniam gyvenimo būdui būdinga netinkama mityba, dažniausiai sėdimas darbas ir dėl to sumažėjęs fizinis aktyvumas. Tai – visiška priešingybė genetiniam kodui, kuris formavosi daugiau nei 45 tūkstančius metų, ir kurio pagrindas - natūralus maistas ir judrus gyvenimas. Juk mūsų protėviai turėjo gebėti pasprukti nuo priešų ar sumedžioti žvėrį. Kitaip jie būtų neišgyvenę.

Be to, kad šiuolaikinis žmogus vis daugiau taupo energiją, jis patiria ir kitų veiksnių, skatinančių aterosklerozę. Rūkymas, antsvoris, netinkama mityba, aukštas kraujospūdis, diabetas, padidėjęs riebalų kiekis kraujyje, stresas - šiuos rizikos veiksnius galima valdyti, tačiau ne visada norima.

Aukšto kraujospūdžio liga, kitaip - hipertonija priklauso prie svarbių širdies infarkto ir insulto rizikos veiksnių. Ilgalaikis padidintas kraujospūdis (kai jis viršyja 135/85 mm gyvsidabrio stulpelio) kenkia vidinei kraujagyslių sienelei, nesvarbu, kokio amžiaus žmogus būtų.

Dar prieš 30 metų širdies infarktas buvo laikomas vyrų liga. O dabar žinoma, kad moteris infarktas užklumpa maždaug dešimčia metų vėliau nei vyrus.

Iki 45 metų amžiaus šis susirgimas dažniau paliečia vyrus, bet svarstyklės pakrypsta kiton pusėn moterims įžengus į periodą, kai sumažėja ir išnyksta moteriškųjų lytinių hormonų gamyba. Šie hormonai turi apsauginę funkciją.

Svarbi kiekviena minutė, todėl pastebėjus pirmuosius širdies infarkto požymius būtina nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą.

Užsikimšusios kraujagyslės turi būti kuo greičiau išplėstos. Ligonis, kuriam per pirmąsias 4-6 valandas buvo suteikta būtina pagalba, turi šansų likti gyvas.

Kiek laiko praeina nuo pirmųjų požymių ir pavojaus gyvybei?

Paprastai širdies infarktas prasideda deginančiu skausmu už krūtinkaulio arba širdies plote Dažniausiai skausmas plinta į kairę ranką, petį, kaklą ir apatinį žandikaulį, kartais - dantį, rečiau - į dešinę ranką ar pilvo apačią.

Kartais skauda ir kitas kūno vietas - krūtinės ląstos dešinę pusę, nugarą po mentėmis, ties stuburu. Tirpsta kairiosios arba abiejų rankų pirštai.

Jei užsikemša stambi kraujagyslė, dažniausiai lieka tik 15-20 minučių iki gyvybei pavojingos krizės.

Ar širdis greitai atsigauna po patirto infarkto?

Tai priklauso nuo dviejų veiksnių. Pirmasis - ar greitai buvo pradėtas gydymas. Užsikimšus kraujagyslei per keletą valandų miršta širdies raumens dalis, kurią ji aprūpina krauju.

Antrasis veiksnys - ar stipriai pakenkta širdis.

Jei kraujagyslė užsikemša pamažu, kaip dažniausiai nutinka vyresnio amžiaus žmonėms, širdis prisitaiko dirbti ir tuomet, kai kraujotaka susilpnėja. Širdis tarsi sukuria apylankas, kurios išlygina silpną užsikišusios kraujagyslės darbą.

O jaunesnio amžiaus pacientus dažniausiai ištinka ypatingai stiprus infarktas.

Link sveikos širdies - septyni žingsniai

Stiprinkite širdį. Pradžioje pakeiskite savo elgesio įpročius: atsisakykite važiuoti liftu, trumpą atstumą įveikite ne automobiliu, o pėstute. Nuosaikus fizinis aktyvumas tris kartus per dieną po dešimt minučių stiprina širdį ir kraujagyslių sistemą.

Fizinis aktyvumas, kaip miegas ir valgymas turi tapti svarbia jūsų gyvenimo dalimi.

Palengvinkite širdies darbą. Antsvoris apsunkina širdį ir kraujagysles, - pirmiausia riebalinis sluoksnis pilvo srityje. Jis gamina medžiagas, kurios didina kraujagyslių sukalkėjimo riziką.

Jei vyrų pilvo apimtis siekia daugiau nei 102, moterų - 88 centimetrus, būtina imtis kardinalių priemonių. Idealu būtų: vyrų - mažiau nei 94, moterų -- 80.

Deramai maitinkite širdį. Subalansuota mityba stipriai sumažina širdies ir kraujagyslių susirgimų riziką. Įvairus šviežias maistas, kurio racione daug vaisių ir daržovių, rupių ruginių miltų gaminių ir alyvų aliejaus, suteikia energijos.

Tris dienas per savaitę reikėtų atsisakyti mėsos, dvi  valgyti žuvį, ir kas dešimt dienų - vien vaisius ir daržoves!

Nuolat tikrinkitės. Nuolatinis sveikatos tikrinimas - būtinas! Idealu - profilaktiniai širdies ir kraujagyslių tyrimai, kas padėtų nustatyti rizikos veiksnius.

Alkoholį vartokite saikingai. Pernelyg didelis mėgavimąsis alkoholiu padidina antsvorio, padidinto kraujospūdžio, insulto, kepenų ir vėžinių susirgimų riziką.

Leiskite širdžiai kvėpuoti. Rūkymas, kaip ir aukštas kraujospūdis, padidintas cholesterolio lygis priklauso prie trijų pagrindinių širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimų.

Su kiekvienu dūmo užtraukimu siaurėja kraujagyslės, didėja kraujospūdis, širdis plaka greičiau ir kraujotakai tenka atlaikyti didelį krūvį.

Poilsis - būtinas. Kasdienis stresas ir nesveikas gyvenimo būdas - širdies ir kraujagyslių sistemos priešas. Jei patyrėte stresą, giliai įkvėpkite ir pagalvokite: kas atsitiko?

Stresinėmis dienomis pamėginkite padaryti penkių minučių poilsio saleles. Tai reiškia: išjunkite mobilųjį telefoną, kompiuterį, uždarykite duris ir truputėlį atsipalaiduokite.