„Rimvydui labai tiktų miško urėdijos, veterinaro arba aplinkosaugos profesijos, tačiau visas šias specialybes galima rasti tik aukštosiose mokyklose“, – apgailestavo berniuko motina Gražina.
Lietuvos aukštosios mokyklos netaiko specialios programos klausos negalią turintiems vaikams, todėl Rimvydui teko rinktis profesiją ten, kur susidarė pakankama negirdinčių vaikų grupė ir kur kelis kartus į savaitę apsilanko gestų kalbos vertėja. Kodėl jis pasirinko būtent baldžiaus profesiją?
Vaikino mama Gražina atsakė: „Tai buvo viena iš nedaugelio profesijų, kuri nereikalauja daug bendrauti su žmonėmis“.
Žinoma, negirdintiems įsidarbinti įmanoma, bet žymiai sudėtingiau nei sveikiesiems. Iš tikrųjų Rimvydas abejingas baldžiaus profesijai, bet ką daryti, jei pasirinkimo galimybės yra tokios menkos?
Vienintelė išeitis kurtiesiems iš provincijos, jeigu jie nori kažko išmokti ir pažinti šį pasaulį, - taikytis prie gana nepalankios švietimo sistemos ir anksti pradėti savarankišką gyvenimą. Rimvydo mama sutiko pasidalinti savo sūnaus istorija ir papasakoti, su kokiomis problemomis teko susidurti, stengiantis sukurti vaikui geresnę ateitį.
Negalios priežastis – neapdairumas
Neprigirdintys arba visiškai negirdintys vaikai daugeliu atvejų gimsta su negalia dėl nėštumo komplikacijų arba paveldi iš tėvų, tačiau skaudžiausia patirtis, kai viena klaida sugadina visą gyvenimą.
Būtent taip atsitiko 18 metų Rimvydui iš Suvalkijos, kuris būdamas 8 mėnesių susirgo plaučių uždegimu.
Tėvai kreipėsi į savo kaimo gydytoją, o šis paskyrė per didelę dozę antibiotikų – gentamicino. Neatsakingo poelgio pasekmė – nudžiūvę abiejų ausų klausos nervai.
Rimvydo tėvai sūnaus kurtumą pastebėjo praėjus maždaug 2 mėnesiams po nelaimės.
„8 mėnesių berniukas jau tardavo keletą žodžių, tokius kaip „mama" , „niam niam".
Kai praėjo 2 mėnesiai po apsilankymo pas gydytoją, pastebėjome, kad, kai šaukiame, jis visiškai neatsiliepia. Iš pradžių nesupratome ir net neįtarėme, kad jis gali negirdėti - juk gimė sveikas vaikas. Bet kai Rimvydas sulaukė 1 metų ir 3 mėnesių, įsitikinome, kad jis tikrai nieko negali girdėti", – pasakojo vaiko motina.
Kitas tėvų žingsnis buvo vizitas pas specialistus Kauno klinikose. Gydytojai ištyrė, kad vaikas negirdi visiškai. Pasak specialistų, gentamicinas yra kenksmingas vaistas, kurį žmonėms, ypač mažiems vaikams, reikia skirti labai mažomis dozėmis.
Nuo pat vaikystės negirdėjęs žmonių kalbos, vaikas nežino, kaip reikia tarti žodžius, todėl ir visiškai nekalba. Kauno klinikų gydytojai siūlė dalyvauti švedų specialistų eksperimente atliekant sudėtingą operaciją, galinčią grąžinti vaiko klausą, tačiau neužtikrino, kad operacijos metu nebus pažeistos smegenys.
Rimvydo tėvai nesiryžo rizikuoti vaiko sveikata, todėl atsisakė galimybės. Šiuo metu jis gali girdėti tik lėktuvo garsą.
Buvo supykęs ant mamos
Susitaikymas su sūnaus negalia – sunkiausias uždavinys.
„Man prireikė nemažai laiko, kol aš supratau, kad mano vaikas niekada negirdės mano balso ir niekada negalės nieko pasakyti. Tada aš pagalvojau - o kaip jis gyvens, kai taps suaugusiu vyr? Juk kada nors jam teks tapti savarankišku‘‘, - dalijosi mintimis Rimvydo mama.
Kitaip nei sveikiems vaikams, Rimvydui savarankiškumo jausmą teko patirti vos 4 metukų, kai reikėjo pradėti lankyti darželį.
„Didžiausia problema, kad gyvename provincijoje. Norėdamai, kad Rimvydas kažko išmoktų, pažintų pasaulį, privalėjau su juo išsiskirti", - pasakojo Gražina.
Rimvydo tėvai pasirinko kurčiųjų vaikų darželį Kaune, kuris buvo arčiausiai namų. Pirmas 2 savaites motinai teko gyventi su juo, tol, kol jis pamažu priprato prie naujos aplinkos. Pirmą kartą sūnų paliko darželyje tik jį užmigdžius, tačiau, kai Rimvydas pabudo, dar ilgai sėdėjo ir laukė mamos.
Po šio įvykio vaikas iki antros klasės pyko ant mamos, kad ši jį paliko. Vaiko tėvai kiekvieną savaitę veždavo vaiką į Kauną autobusu, kadangi patys gyveno toli, o automobilio dar neturėjo. Prieš paliekant vaiką darželyje, skaudžiausios ašaros pasirodydavo tiek vaiko, tiek tėvų akyse.
„Vienas įvykis man buvo pats sunkiausias mano gyvenime. Kartą, būdamas mokyklinio amžiaus, sūnus manęs paklausė, kodėl aš jį palikau ir pavadino mane bloga motina. Tada jis dar nesuprato, kad mes tenorėjome, jog jis turėtų galimybę mokytis", - atviravo mama.
Išlikti sunku
Negirdintiems ir neprigirdintiems vaikams visuomenėje visais atvejais reikia būti ypač atsargiems. Jiems dažnai kyla įvairių keblumų tiek bendraujant su girdinčiaisiais, tiek vaikštant gatvėse vieniems. Pasak buvusio Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro pedagogo Aivaro, už mokyklos ribų jaunesni vaikai išleidžiami tik su lydinčiu mokytoju, tuo tarpu vyresniesiems leidžiama išeiti dienos metu tik informavus centro darbuotojus.
Rimvydo mama teigė: „Labai gaila, kad visuomenėje mažai yra specialių pritaikymų kurtiesiems. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai sūnus nieko net neįtaręs, traukiniu būtų nuvažiavęs į Vilnių. Pasirodo, vairuotojas per garsiakalbį pranešė, kad pasikeičia traukinio maršrutas. Laimei, kartu su juo važiavo ir broliai, kurie ir pranešė, kur reikės išsilaipinti. Neįsivaizduoju, kaip jis būtų elgęsis visiškai svetimame mieste vienas."
Kurtiesiems vaikams sunku susidraugauti su sveikaisiais.
„Rimvydas gerai sutarė su daugeliu savo kaimo vaikų, kol kartą iš jo pasišaipė. Nuo tos akimirkos jis bendrauja tik su tokiais pačiais, kaip ir jis", - pasakojo berniuko mama.
Pasak Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčių ugdymo centro direktoriaus pavaduotojos Rasos Jankevičienės, daugelis kurčiųjų vaikų, nors ir turi galimybę mokytis bendrojo lavinimo mokyklose, renkasi specializuotas mokyklas, kadangi jiems sunku pritapti prie didesnės bendruomenės.
Galimybės Lietuvoje ribotos
Šiuo metu Lietuvoje yra keturios negirdinčių pagrindinio lavinimo mokyklos Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir vienintelis Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras vaikams su klausos negalia suteikia galimybę įgyti vidurinį išsilavinimą.
Kokiu keliu link dažniausiai pasuka negirdintys vaikai, baigę pagrindinę mokyklą?
Gydytoja R.Jankevičienė atsakė, kad daugelis pasirenka profesines mokyklas, nes čia kurtieji gali ne tik pabaigti 12 klasių, bet ir įgyti specialybę.
Tuo tarpu aukštosios mokyklos beveik netaiko specialios programos kurtiesiems, o įstojimo sąlygos ir brandos egzaminai tokie patys, kaip ir bendrosiose vidurinėse mokyklose, todėl į universitetus patekti ir mokytis ypač sunku.
„Daugelio aukštosiose mokyklose vartojamų žodžių ir terminų kurtieji yra net nematę, todėl visiškai jų nesupranta", - teigė R.Jankevičienė.
Gerai, kad pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa yra pritaikyta ir žymiai palengvinta klausos negalią turintiems mokiniams , todėl suteikiama galimybė sėkmingai baigti 10 klasių. Taip pat neretai negirdintys ir neprigirdintys vaikai, baigę vidurines ar profesines mokyklas, vyksta į užsienį, ten kurtiesiems įsidarbinti yra lengviau, nei Lietuvoje.
Rimvydo istorija - puikus pavyzdys, atskleidžiantis paties vaiko ir tėvų ryžtą pasiekti užsibrėžtų tikslų. Nors Rimvydas kilęs iš mažo provincijos miestelio, kuriame visiškai nėra galimybių augti ir tobulėti kurtiesiems, jis sugebėjo ne tik pabaigti 10 klasių, bet ir stengiasi įgyti specialybę. Vaikino tėvai ir jis pats dar nežino, kas jo laukia.
Kaip galima padėti?
Pasak ekspertų, norėdami pagerinti kurčiųjų integraciją visuomenėje, pirmiausiai girdintieji turėtų mokytis gestų kalbos.
Gestų kalbos mokymasis gali būti labai įdomus, o taip pat ir nemokamas. Pavyzdžiui, Kauno kurčiųjų reabilitacijos centre du kartus į savaitę vyksta gestų kalbos paskaitos, kurias lankyti gali kiekvienas miesto gyventojas.
Studentams patogiau gestų kalbos mokytis Vytauto Didžiojo universitete, čia gestų kalba yra viena iš nemokamų pasirenkamų kalbų.
Taip pat turi būti įsteigtos lietuvių gestų kalbos specialybės ne tik Vilniaus kolegijoje, tačiau ir kitose aukštosiose mokyklose. Tai ypač svarbu, kad Lietuvoje atsirastų kuo daugiau išsilavinusių gestų kalbos vertėjų ir mokyklų mokytojų. Šiuo metu tokių specialistų yra mažai, dažniausiai gestų kalbos yra išmokę savarankiškai.
Tačiau Lietuva negali pasidžiaugti artimais kurčiųjų ir girdinčiųjų ryšiais. Tai yra tarsi atskiros bendruomenės, kultūros, kuriose egzistuoja skirtingos vertybės, gyvenimo būdas. Girdintieji nesupranta gestų kalbos. Tačiau apsidairius aplinkui pastebėtume, kad yra nemažai galimybių pažinti kurčiuosius.
Jie turi savo meną: šokius, imituojamąsias dainas, poeziją, pantomimos teatrą. Jie organizuoja renginius ir pasirodymus, į kuriuos kviečiami ne tik kurtieji, bet ir girdintieji. Tam, kad galėtume pamatyti jų dainų ar poezijos grožį, nereikia net mokėti gestų kalbos. Kurtieji organizuoja taip pat ir savo sporto varžybas, kurias stebi taip pat tik draugai ir artimieji.
Kaune, VDU studentų pastangomis įsikūrė Gestų kalbos klubas, kurio tikslas - skatinti burtis girdintiesiems ir stengtis pažinti kurčiųjų kultūrą, mokytis gestų kalbos. Vos metus gyvuodamas Gestų klubas buvo surengęs akciją „Ei, studente, visi mes lygūs“, kurioje girdintieji atliko imituojamąsias dainas, bendravo su kurčiaisiais gestų kalba. Gestų kalbos klubas nežada sustoti ir stengsis toliau skatinti jaunus žmones aktyviai įsitraukti į jų veiklą ir pažinti kurčiųjų kultūrą.
