Kaip elgtis, kai atkeliauja saulėti ir karšti orai? Kaip išvengti perkaitimo ir saulės smūgio?
Karštą dieną būtina riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 10 iki 16 valandos. Tuo metu reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių. Jei įmanoma, dieną reikėtų leisti vėsinamoje patalpoje – biure, muziejuje, prekybos centre, kino teatre ir kitose vietose.
Gerti reikėtų dažniau, nei ima troškinti. Skysčių reikėtų gerti nuolat, po truputį, nelaukiant, kol pajusite troškulį. Geriausia tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Reikėtų vengti skysčių su kofeinu, alkoholiu ir gėrimų su cukrumi ar saldikliais – tai skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.
Nepatartina valgyti riebaus ir sunkiai virškinamo maisto: karštu metu geriau valgyti daugiau skystų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Širdžiai naudingiausi produktai, turintys daug kalio, – bulvės, varškė, serbentai, riešutai, džiovinti abrikosai, taip pat bananai, kuriuose yra daug magnio.
Būtina pasirūpinti ir tinkama apranga. Sintetiniai drabužiai neleis odai kvėpuoti, dėl to kamuos dar didesnis karščio pojūtis. Kai lauke svilina saulė, drabužiai turi būti šviesūs, iš natūralaus audinio, avalynė – odinė. Galvos apdangalas – privalomas.
Atvėsti padės šaltas dušas ar vonia, tad dažniau pasimėgaukite vandens procedūromis.
Kam pavojingiausias didelis karštis?
Nors karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, kai kuriems asmenims kyla didesnė rizika.
Aukštos temperatūros poveikiui jautresni kūdikiai ir vaikai iki 4 metų. Suaugusieji turėtų prižiūrėti, kad jie vartotų pakankamai skysčių.
Karščio bangos labiau paveikia žmones, kuriems 65 ir daugiau metų. Taip pat karščio turėtų saugotis sergantys įvairiomis endokrininėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, kepenų ir inkstų, kitomis lėtinėmis ligomis, turintys aukštą kraujospūdį.
Riziką patirti šilumos smūgį didina ir antsvoris – per riebalų sluoksnį kūnas sunkiau atiduoda aplinkai šilumos perteklių. Be to, karštis gali neigiamai paveikti sunkiai fiziškai dirbančius žmones. Fizinio aktyvumo metu intensyviai dirbant raumenims mažiau kraujo patenka į odą, todėl į aplinką išspinduliuojama mažiau šilumos. Jei kūnas kaista greičiau nei sugeba prakaituodamas ar per odą pašalinti šilumos perteklių, patiriamas karščio sukeliamas stresas.
Ekstremalių sveikatai situacijų centro inf.
