Dažniausios pradedančiųjų sportininkų traumos ir jų gydymas
Anot Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ortopedo traumatologo Vytenio Adomaičio, dažniausios traumos, pradėjus sportuoti - raumenų patempimas ar plyšimas, raiščių ar sausgyslių pažeidimas, o sunkiausios, žinoma, lūžiai. Vargu, ar kuris nors norėtų pradėti ir baigti lauktąjį paplūdimio sezoną neišėjęs iš sporto salės ar bėgdamas greta namų esančiame parke.
Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ kineziterapeutės Svetlanos Zaikovos teigimu, traumų gydymas gali užtrukti nuo savaitės iki kelių mėnesių.
„Tai priklauso nuo to, kokia buvo patirta trauma ir kaip vyksta reabilitacija. Kokios yra naudojamos gydymo priemonės, ar vengia žmogus fizinio krūvio, ar prisilaiko tausojančio krūvio, o galbūt nekreipia dėmesio į skausmą ir nesaugo savo sveikatos“, – pasakojo kineziterapeutė.
Asmeninio fitneso trenerio Pauliaus Ratkevičiaus nuomone, pradėjus sportuoti sporto salėje dažniausiai traumuojama nugara.
„Kol nėra įpročio kelti bet kokį svorį nugarą laikant tiesiai, tai tampa dažna traumų priežastimi. Yra įvairaus sudėtingumo pratimų. Atliekant vienus, tikimybė susižeisti – minimali, kitus – yra daugiau niuansų, tad ir rizika stipriai padidėja. Pradedantiesiems visada siūlau pratimus, kuriuos atlikdami jie tiesiog neturi galimybės susižeisti“, – tikino P. Ratkevičius.
Traumatologo V. Adomaičio nuomone, traumų būna įvairių. Kartais pakanka įsigyti priešuždegiminio skausmą malšinančio tepalo vaistinėje, ir per kelias dienas viskas susitvarko, o kartais neapsieinama be operacijos ir ilgos reabilitacijos.
„Raumenų patempimai, tepant tepalais, per savaitę turėtų praeiti. Jei raumenų skaidulos plyšta, gydymas užtrunka 2 savaites ir daugiau. Pasitaiko atvejų, kai raumuo plyšta pilnai, tuomet be operacijos jau neapsieinama, o reabilitacija tokiu atveju gali užtrukti iki pusės metų“, – teigė traumatologas. Tokiu atveju pradėta sportinė veikla sugadintų daugiau nei vasaros linksmybes. Tik pagalvokite apie pusės metų nedarbingumą ir ilgą gijimo procesą...
Pagrindinės klaidos, kurių galima išvengti
Kalbėdama apie pradedančiųjų sportuoti pagrindines klaidas kineziterapeutė Svetlana Zaikova išvardijo, ką reikėtų atlikti prieš imantis sportinės veiklos: „Nuspręskite, kokia sportine veikla norite užsiimti. Įvertinkite, ar turite tinkamą aprangą, avalynę, inventorių. Pasitarkite su išmanančiu treneriu ar specialistu. Sudarykite treniruočių planą, kad nepervargtumėte per pirmas treniruotes. Darykite apšilimą prieš treniruotę ir tempimo pratimus po fizinio krūvio. Sportas turi teikti malonumą, todėl po teisingos treniruotės, jeigu nėra siekiama aukštų rezultatų, turite jausti jėgų antplūdį ir neatrodyti kaip išspausta citrina“, – pasakojo specialistė.
Asmeninis treneris P. Ratkevičius pasakojo, kad dažnai pradedantys sportuoti žmonės pervertina savo galimybes.
„Kiekvienas pradedantysis nori kuo greičiau pasiekti rezultatų, tad dažnai imasi pažengusiojo treniruočių programos, manydamas, jog ji jam tinka. Tačiau pradedantysis nėra pasiruošęs atlikti visų pratimų. Kai kurie yra net pavojingi naujokui. Taip pat jo kūnas nėra pasiruošęs gauti tokį krūvį, koks skiriamas ilgiau sportuojančiam žmogui. Dažna klaida yra ta, jog pradėję sportuoti mano, kad kuo daugiau kartų per savaitę sportuos, tuo geresnį rezultatą gaus. Subalansuotas poilsis yra lygiai taip pat svarbus, kaip ir sportas. Jei raumenys nėra pailsėję ir atsigavę po krūvio, papildomas fizinis krūvis neduos naudos. Pradedantiesiems rekomenduočiau sportuoti tris kartus per savaitę kas antrą dieną“, – patarė asmeninis treneris.
Specialistas taip pat pridūrė, kad, pavyzdžiui, pritūpimai su štanga – nors ir labai naudingas pratimas šlaunų, sėdmenų bei nugaros raumenims, yra ir vienas pavojingiausių. Menkiausias kryptelėjimas ar netikslumas atliekant šį pratimą gali lemti traumą. Todėl jį treneris visuomet siūlo atlikti tik pažengusiems, ir tik priežiūrint specialistui, kol išmokstama teisingos atlikimo technikos.
Tuo tarpu traumatologas V. Adomaitis įvardijo konkrečias ir turbūt didžiausias pradedančiųjų sportininkų klaidas: „Per didelis krūvis ir sportavimas be apšilimo. Reikia prisiminti, kad prieš sportą reikia išjudinti sąnarius, raumenis, raiščius, nepatingėti atlikti paprastų tempimo-apšilimo pratimų, pakaks ir tų, kuriuos žinote iš mokyklos laikų“, – patarė V. Adomaitis. Asmeninio trenerio Pauliaus nuomone, tam, kad išvengtumėte traumų, pradėkite nuo pratimų, kurie yra mažiausiai rizikingi. Juos padės parinkti treneris.
„Mažiausiai pora pirmųjų sporto mėnesių rekomenduočiau sportuoti tik su specialistu. Taip bus taupoma jūsų sveikata, laikas bei pinigai“ – teigė P. Ratkevičius.
Jei įtariate traumą ar kamuoja skausmas...
Ką daryti, jei visgi įtariate, jog patyrėte traumą? Traumatologas V. Adomaitis įvardijo atvejus, kai reikėtų sunerimti: “Svarbiausia, jei sutrinka funkcija, t.y. negalite atlikti kažkokių judesių, psichologiškai jaučiama, kad galima pakelti daiktą, bet realiai nepavyksta, tuomet reikėtų kreiptis į specialistus, nes yra tikimybė, kad gali būti plyšęs raumuo. O jei tai paprastas patempimas, tuomet atliekamą paprastą judesį lydės šioks toks skausmas, tokiu atveju galima bandyti gydytis namuose. Tačiau, jei skausmas tęsiasi ilgiau kaip savaitę ar 10 dienų, būtinai reikėtų apsilankyti pas gydytoją“.
Na, o jei kamuoja skausmas, pavyzdžiui, jei po treniruotės skauda nugarą, ir nusprendėte, kad be vaistų neapsieisite – ibuprofenas gali sumažinti skausmą ir uždegimą. Deksketoprofenas slopina raumenų ir kaulų skausmus. Diazepamas (parduodamas griežtai tik su gydytoju receptu) gali sumažinti raumenų spazmus. Raumenis gali atpalaiduoti ir magnio papildai. Tačiau visuomet geriausia dėl vaistų vartojimo pasitarti su gydytoju.
