O su kraujospūdžiu juokauti nevalia. Negydomas aukštas kraujospūdis gali sukelti infarktą arba insultą.
Sunerimti reikia, jeigu kartais jaučiate pulsuojantį galvos skausmą, pablogėja regėjimas, nei iš šio, nei iš to pykina arba iš nosies ima bėgti kraujas. Tačiau šie požymiai retai pasirodo ligos pradžioje.
Dažnas pacientas, turintis didelį kraujospūdį, iš pradžių jaučiasi puikiai, yra kupinas energijos, geros nuotaikos, retai būna mieguistas ar bijo šalčio.
Eskimai neturi problemų
Didelis kraujospūdis kamuoja net ketvirtadalį pasaulio gyventojų. Manoma, kad labiausiai dėl to kaltas gyvenimo būdas.
Neatsitiktinai ši liga nebūdinga eskimams ar pirmykštėms Pietų Amerikos gentims. Pateikdami juos kaip pavyzdį Vakarų šalių specialistai pataria: svarbu vartoti kuo mažiau sočiųjų riebalų rūgščių, druskos, būti kasdien fiziškai aktyviam, atsisakyti svaigalų, kai kurių civilizacijos patogumų.
Skubėjimas – pavojingas
Dar visai neseniai sekinančios gyvensenos pasekmės pasireikšdavo vyrams, kai šie sulaukdavo 50 metų, moterims – 60. Tačiau pastaruoju metu įvairios ligos kankina vis jaunesnius žmones.
Svarbiausia to priežastis – stresas. Šiandien mokslininkai jau žino, kad kraujagyslių ir širdies sveikatai nemažai įtakos turi tai, kaip žmogus reaguoja į įvairias situacijas, jo charakterio savybės. Pavyzdžiui, ar jis nuolat skuba, ar stengiasi pats kuo daugiau atlikti darbų, išsiaiškinti, nuveikti.
Skubėjimas – pavojingas. Dėl jo kyla stresas.
Kaip reaguojama į stresą?
Tai patvirtina ir Čikagos (JAV) mokslininkai. 15 metų stebėję grupę gyventojų, jie paskelbė tyrimų rezultatus: kuo dažniau ir kuo stipriau jauni žmonės jautė laiko stoką, skubėjo, nekantravo, tuo sunkiau jiems buvo išvengti kraujospūdžio padidėjimo.
Stresas pasireiškė skirtingai: vieni itin greitai valgydavo, kiti prapliupdavo pykčiu, įtūždavo, jei tekdavo kiek ilgiau pastovėti eilėje.
Treti išoriškai liko ramūs, santūrūs, nedemonstravo nepasitenkinimo, bet baigiantis darbo dienai juto įtampą, nerimą dėl to, kad daug ko nesuspėjo padaryti.
Kito eksperimento Jungtinėse Amerikos Valstijose metu įstaigų darbuotojams buvo specialiai sukuriamos situacijos, kurių metu jie turėjo jausti stresą.
Tuomet žmonės suvalgydavo ne tik daugiau kaloringų patiekalų, bet ir kur kas daugiau sveikatai kenkiančių sočiųjų riebalų. Dėl tokios mitybos didėja svoris, o kartu – ir kraujospūdis.
Streso poveikis – ilgalaikis
Kita vertus, stresas ir tiesiogiai didina kraujospūdį. Tai normali reakcija į pavojų, nes streso hormonai stimuliuoja nervų sistemą, o ši duoda signalą kraujospūdžiui.
Kai kraujas teka sparčiau, smegenys geriau aprūpinamos deguonimi, paaštrėja klausa, rega, kiti jutimo organai. Tokia trumpalaikė būklė suteikia žmogui jėgų, pasitikėjimo savimi ir neturi neigiamo poveikio sveikatai.
Tačiau jei stresinių situacijų daug, pasekmės gali būti atvirkščios. Mokslininkai nustatė, jog pelių, kurioms ilgą laiką teko kęsti stresą, kraujospūdis didėjo ne tik jo metu, bet ir laikėsi padidėjęs net 10 savaičių eksperimentui pasibaigus.
Ryšys su būdo savybėmis
Amerikiečių medikai Meyeris Friedmannas ir Ray Rosenmanas pastebėjo, kad kraujotakos ligomis labiau serga žmonės, kurių kūnas nuolat įsitempęs, lūpos kietai sučiauptos, žandikauliai įtempti.
Šie žmonės dažnai būna neramūs, pirštais stuksena į stalą arba jų delnai būna suspausti į kumščius, kūno judesiai staigūs, šneka greitakalbe.
Tokio tipo asmenys nuolat jaučia poreikį įrodyti savo vertę, pranašumą, daro tai agresyviai, nė už ką nenori nusileisti, vis nekantrauja.
JAV mokslininkai juos priskyrė A tipui, o išvardytų požymių neturinčius žmones – B.
Beveik 10 metų specialistai stebėjo 5,5 tūkstančio žmonių.
Paaiškėjo, kad A tipo žmonių tyko net 7 kartus didesnė kraujotakos ligų rizika.
Mokykitės reikšti jausmus
Nustatytas dar vienas faktas: nemažai ramių, iš pažiūros niekada nesijaudinančių žmonių irgi galima priskirti padidėjusios kraujotakos ligų rizikos grupei. Tai – D tipas.
Šie žmonės nerodo neigiamų emocijų, tačiau viduje be paliovos jaudinasi, išgyvena ir analizuoja save bei kitus.
Konfliktinėje situacijoje toks žmogus atsitraukia, nekovoja, nors širdies gilumoje jaučiasi įskaudintas, užgautas.
Neišlieta įtampa ir aukštas streso hormonų lygis didina pavojų susirgti įvairiomis ligomis.
Kaip sumažinti kraujo spaudimą
* Laikykitės darbo ir poilsio režimo.
* Reguliariai mankštinkitės.
* Mažinkite svorį.
* Meskite rūkyti.
* Sumažinkite riebalų ir druskos kiekį maiste.
* Atsisakykite alkoholio.
* Išmokite atsipalaiduoti.
