Atlikus kraujo tyrimą jam buvo nustatytas didesnis nei vidutinis promilės girtumas. Lrytas.lt šaltinių duomenimis, iš pradžių policijai buvo pateikta informacija apie sunkesnį vairuotojo girtumą. Pristatyti visuomenei rezultatus buvo ilgai delsiama.
Lrytas.lt šaltiniai teigia, kad J.Radzevičiaus tyrimo rezultatai buvo aiškūs dar antradienį.
Kas vyksta organizme, pavartojus alkoholio, ir apskritai kodėl žmonės svaiginasi? O kada jie tampa priklausomi nuo alkoholio? Apie tai lrytas.lt kalbėjosi su keliais toksikologijos specialistais.
Du geriančiųjų tipai
- Kiek žingsnių iki alkoholizmo žmogui, kuris vakarais išlenkia po bokalą alaus ar išgeria taurę vyno?
- Kaip maistas skaičiuojamas kalorijomis, taip alkoholis turi savo vienetą. 10 mililitrų gryno spirito yra vienas alkoholio vienetas.
Alkoholio kiekis, kurį suvartojant neturėtum tapti alkoholiku, vyrams yra du vienetai per dieną su valandos pertrauka, moterims - vienas vienetas.
Pavertus suprantamesniais kiekiais, vyras neturėtų išgerti daugiau nei dukart per dieną po 25 mililitrus stipraus gėrimo arba 200 mililitrų vyno ar vieno nestipraus alaus butelio. Moteriai ši norma būtų viena 25 gramų taurelė stipraus gėrimo arba 100 gramų vyno ar pusė butelio alaus.
Jei žmogus leidžia sau kartas nuo karto išgerti daugiau, įpratina smegenis prie alkoholio ir rizikuoja tapti priklausomu nuo jo.
- Kaip alkoholis per ilgesnį laiką paveikia organizmą?
- Atsparumas ar tolerancija alkoholiui išauga dėl to, kad smegenyse stimuliuojama atminties, asociacijų, kūrybos, sąmonės sistema, visi pojūčiai, skausmas.
Abstinensiniu laikotarpiu ta sistema labai dirginama, žmogus viską suvokia aštriau, turi daugiau minčių ir asociacijų. Todėl dailininkai abstinencijos būklėje kartais nutapo geriausius savo paveikslus, poetai sukuria geriausius eilėraščius.
Tačiau kai vėl pradedama gerti, ta sistema vartoja savo resursus, nekuria naujų. Šiaip negeriantis žmogus savo smegenis, žinias nuolat papildo. O stipriai geriantis žmogus abstinencijos laikotarpiu naudojasi tuo, ką turi, paprastai nieko naujo nebeįgauna.
Todėl jei žmogus pradeda gerti 20 metų, jo neišsilavinimas būna akivaizdus. Jei ima gerti penkiasdešimtmetis, tai net po dviejų dešimtmečių jis dar turi sukauptų žinių ir lengvai nuslepia savo bėdą.
Tačiau kiekvienas prieina savo ribą. Tarp toksikologų pacientų būna garsių žmonių, kurie prisipažįsta, jog ateina tokia diena, kai vakare išgeri butelį degtinės, tikėdamasis rytoj parašyti penkis puslapius.
Tačiau atsikėlęs neturi, ką parašyti. Tuomet vėl geri tikėdamasis, kad rytojus bus geresnis, tačiau po 6-7 mėnesių pabundi geltonas ir tuomet tikrai nieko nebeparašysi, nes teks keliauti į ligoninę.
Taigi yra du geriančiųjų tipai. Tie, kurie geria nuolatos, būna mažai pastebimi. Nors bendradarbiai pastebi, jog jie būna įkaušę kasdien, bet ateina į darbą, kažką nuveikia. Ypač jei kam nors vadovauja, tai šmėkšteli iki pietų, po to kažkur dingsta.
Kiti geria stipriai, gėrimo laikotarpiu iškrenta iš visuomenės gyvenimo, o vėliau blaivybės laikotarpiu stengiasi pataisyti tai, ką padarė blogai, jaučia kaltę ir gėdą.
Tokie žmonės lengvai iššifruojami. Kai jie darosi pikti, priekabūs, namiškiai ar artimesni bendradarbiai žino, kad jie vėl ims gerti.
Moteris ir vyrus veikia skirtingai
- Kas atsitinka žmogui ūmiai apsinuodijus alkoholiu?
- Alkoholis nėra toks nuodas, nuo kurio tiesiogiai mirštama. Paprastai žmones pražudo įvairios komplikacijos. Alkoholis gali pažeisti kepenis, skrandį, gali išsivystyti plaučių uždegimas.
Tačiau dauguma alkoholiu apsinuodijusių žmonių miršta tuomet, kai pradeda vemti. Vėmalai užkemša kvėpavimo takus, ir žmogus ima dusti. Tada smegenys negauna deguonies ir miršta. Tai kažkas panašaus, ką žmogus jaučia kardamasis ar skęsdamas.
Jei girtą žmogų paguldytume ant šono veidu žemyn ir išvalytume burną ar nosies ertmę, kai jis ima vemti, jam nesutriktų kvėpavimas. Juk dauguma žmonių normaliai kvėpuoja netgi būdami komoje.
- Ar alkoholis skirtingai veikia vyrus ir moteris?
- Yra tam tikri biologiniai skirtumai. Vyrų organizme alkoholis ima skaidytis dar skrandyje, kurio sienelėse yra tam tikrų medžiagų. Vėliau kraujas patenka į kepenis, o į kraujotaką alkoholio patenka nedaug.
Niekas negali paaiškinti, kodėl taip yra, bet dėl tos priežasties vyrai gali išgerti du vienetus alkoholio ir neapsvaigti, o moterys tik vieną.
Nepratusio gerti žmogaus organizme per valandą suskyla 1 vienetas alkoholio, o įpratinti kepenys sugeba per tą patį laiką suskaidyti 2 vienetus.
Bet jei geriama dideliais kiekiais, svaigalai skrandyje rezorbuojasi greičiau ir kepenys alkoholį taip pat paima greičiau nei jis suskaidomas, ir tuomet žmogus apgirsta.
Be to, lyčių tolerancijos alkoholiui skirtumą lemia ir skirtingas vyrų bei moterų svoris.
- Ar tiesa, kad ir pats žmogaus organizmas gamina alkoholį?
- Vegetarų kraujyje iš tikrųjų aptinkama nedaug alkoholio. Jis pasigamina iš jų valgomų angliavandenių, kai maistas fermentuojasi ir rūgsta.
Svaiginasi lyg pagal laikrodį
- Tad kurį žmogų jau galima pavadinti alkoholiku?
- Geriančiu žmogumi galėtume laikyti tokį, kuris per vieną dieną išgeria gana daug, kitą dieną blogai jaučiasi ir todėl vėl geria. Tai trunka nuo trijų dienų iki trijų mėnesių.
Toks nevaldomas alkoholio potraukis, o vėliau ir poreikis pririša žmogų. Iš pradžių jis geria todėl, kad jaučia svaiginantį poveikį, o vėliau atsiranda fizinis poreikis.
- Kur yra riba, kai žmogus jaučia tik psichinį, o vėliau ir fizinį potraukį svaigintis?
- Jei neišgėręs alkoholio žmogus jaučia nerimą, įtampą, net mirties baimę, jis jau turi fizinį potraukį. Iškentęs kelias dienas, jis ima gerti kaip laikrodis - tam tikromis dozėmis ir reguliariai. Jokie įkalbinėjimai ar moralai jo nebegelbsti.
Tokį žmogų jau reikėtų slaugyti ir palaipsniui mažinti alkoholio dozes. Gal jam net reikalinga vartoti vaistus ar gydytis ligoninėje.
Dauguma geriančių žmonių laikinai sugeba patys nutraukti alkoholio vartojimą. Kurį laiką jie natūraliai net nenori gerti. Tai panašu į bangą: žmogaus smegenys įsiūbuoja tam tikrus procesus, todėl po vieno smarkaus išgėrimo nuo dviejų iki septynių savaičių nenori alkoholio.
Tuomet jie ima įsivaizduoti, kad gali kontroliuoti išgeriamo alkoholio kiekį. Tačiau kiekvienas išgėrimas tampa kito išgėrimo generaline repeticija. Geriantis žmogus vidutiniškai išgeria litrą degtinės ar 5-10 litrų alaus per dieną. Tiek sugeba suskaidyti kepenys.
Bet yra žmonių, kurie nesąmoningai padalina tas dozes visai dienai ir geria kasdien nuo ryto iki vakaro. Pirmiausia 50-100 gramų išlenkia iš ryto, kad nedrebėtų rankos. Prieš pietus - dar šimtą, popiet vėl tiek pat, o vakare pakartoją. Prieš miegą dar išlenkia taurelę. Taip per dieną susidaro puslitris degtinės.
Yra žmonių, kurie tokiu būdu geria penkerius ir daugiau metų ir dirba nebūtinai fizinį darbą. Taip elgiasi ir intelektualai. Bet po kurio laiko vis dėlto prieina liepto galą, nebegali nebegerti ir savaitgaliais, nes dreba rankos.
Potraukį galima paveldėti
- O kodėl prie alkoholio priprantama?
- Tai yra tam tikri biocheminiai fiziologiniai dalykai, kurių žmogus nekontroliuoja. Smegenyse, baltyminėse struktūrose vyksta tam tikri procesai, kurie suveikia vienokiu, o ne kitokiu greičiu.
Iš pradžių žmogus geria dieną, po to dvi be pertraukos, vėliau tris. Išgėręs didelius kiekius jis nepasigeria, o būna aktyvus, nors visi kiti „lūžta". O jis visą naktį linksminasi ir po to sako: „Matot, aš niekada nepasigeriu, man nebūna bloga."
Toks žmogus jau yra ligonis, tik pats to nežino.
Iš kitos pusės, ne visi, geriantys dideliais kiekiais, tampa priklausomi. Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Gal tai lemia genetika.
- Iš tiesų, kodėl apskritai vieni žmonės pradeda gerti, o kiti - ne?
- Jei giminėje jau yra buvę priklausomų nuo alkoholio, žmogus gali nešioti tam tikrus genus, lemiančius jautrumą alkoholiui. Tai lemia ne vienas genas, o kokie 15 ar net daugiau.
Dalis jų pasižymi užslėptu jautrumu, kurį galima nuslopinti. Bet net nustojus gerti, šių genų aktyvumas lieka pakitęs, ir tokie žmonės darosi dirglesni, neramesni. Todėl atsiranda didesnis poreikis išgerti.
Be to, tokius žmones svaigalai veikia stimuliuojančiai. Šiaip alkoholis turėtų raminti. Stimuliuojantis efektas atsiranda tik tuomet, kai žmogus ima gerti vis dažniau, kol galų gale alkoholis žmogų ima „vežti".
Išgėręs po pusvalandžio ar valandos jis atsigauna, ima dainuoti, šokti, neužmiega iki ryto, lipa visiems per galvas, imasi įvairių darbų, kurių ilgą laiką nedarė. Toks žmogus dar nesuvokia, kad jo tolerancija alkoholiui jau pakitusi.
Šiauriečiai - jautresni
- O kodėl skirtingų tautų žmonės nevienodai toleruoja alkoholį?
- Pavyzdžiui, Viduržemio jūros šalyse žmonės istoriškai ilgesnį laiką susidūrė su alkoholiniais gėrimais. Ten tradiciškai išgeriama po nedaug kasdien, o geriančių stipriai ir paromis gerokai mažiau nei mūsų šalyje.
Šiauriečiai, atvirkščiai, geria priepuoliais ir beprotiškai. Todėl kuo šiauriau, tuo tautos jautresnės alkoholiui.
Japonai negali daug išgerti, nes taip atsitiko, kad daugelio jų kraujyje yra tam tikro fermento stoka. Todėl jų organizme alkoholis skyla, sudarydamas kraujyje nuodingą tarpinę medžiagą, kuri sukelia ankstyvas ir sunkias pagirias.
Tarp grynakraujų žydų, armėnų taip pat yra nemažai žmonių, kurie negali daug išgerti. Padauginus juos išberia raudoni plėmai, ima skaudėti galvą, pykina. Jie tiesiog genetiškai apsaugoti nuo priklausomybės.
Paskaičiuota, kad net 70 procentų azijiečių ir azerbaidžaniečių moterų paveldi savotišką alerginę reakciją į alkoholį - rytietiškajį raudonį, kai išgėrus staiga ima rausti visas kūnas, darosi silpna, pykina. Todėl šiose tautose vengiama alkoholio.
Galbūt kažkada kažkas panašaus buvo ir Europoje. Tačiau žmonės pasuko skirtingais keliais. Barbarai, kurie daug gėrė, išmirė. Liko galintys gerti. O tie, kurie draudė vartoti svaigalus dėl įsitikinimų, ėmė netoleruoti alkoholio.
Tačiau pastarieji tyrimai rodo, jog Izraelio, Afrikos jaunimas jau gerokai daugiau suvartoja alkoholio nei vyresnieji, ir jų organizmas vis labiau toleruoja alkoholį.
Mitai neišgelbsti geriančiųjų
- Kokia alkoholio dozė žmogui yra mirtina?
Alkoholis yra medžiaga, kuri labai lygiai pasiskirsto tiek kraujyje, tiek kituose audiniuose. Todėl organizmo reakcija į alkoholį priklauso nuo suvartoto jo kiekio ir kūno masės.
Kuo mažiau žmogus sveria, to mažiau jis gali išgerti alkoholio. Todėl mirtina dozė priklauso ne nuo amžiaus, o nuo svorio.
Pavyzdžiui, 70 kilogramų sveriančiam vyrui reikia išgerti maždaug 100 mililitrų degtinės, kad jo kraujyje alkoholio koncentracija būtų viena promilė. O 7 kilogramus sveriančiam vaikui užtektų išgerti 10 mililitrų svaigalų, kad jo būklė būtų panaši. Išgėręs 30 mililitrų degtinės toks vaikas jau atsidurtų ties mirties slenksčiu.
Be to, jei žmogus alkoholį pavartojo pirmą kartą, jo organizmas yra itin jautrus. O jei smegenys jau pažįsta alkoholio skonį, ilgainiui gali išsiugdyti tam tikrą atsparumą svaigalams.
Todėl yra žmonių, kurie dar pastovi ant kojų, net kai jų kraujyje yra 4 ar 5 promilės alkoholio. Kitam žmogui tokia dozė jau būtų mirtina.
Paauglys, išgėręs butelį degtinės, gali numirti, net jei jis tą alkoholio kiekį suvartos per gana ilgą laiką - kelias valandas. O stambesniam vyrui panašiai gali atsitikti, jei jis butelį svaigalų išgers akimirksniu.
Alkoholis gerai tirpsta tiek riebaluose, tiek vandenyje, todėl iliuzija, kad prisivalgius riebalų ne taip greit apsvaigstama, yra tik mitas.
Toks pat mitas yra ir šnekos, jog gerdamas vienos rūšies alkoholį žmogus apsvaigsta lėčiau nei maišydamas įvairius svaigalus.
Spėjama, kad 3--3,5 promilės jau yra riba, kai žmogus gali mirti. O iš vaiko gyvybę kartais atima ir vienintelis gurkšnis degtinės.
Šešios promilės. Tokia alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje - mirtina dozė.
Nerimastingi geria daugiau
- Jei žmogus turi genus, lemiančius potraukį alkoholiui, ar jis niekaip negali su tuo kovoti?
- Jei žmogus nepradeda gerti ar neviršija kiekių, kurie užveda tuos genus, jis visą gyvenimą gali arba visai negerti, arba gerti po nedaug. Tačiau tiriant alkoholikų vaikus nustatyta, kad dalis jų smegenyse turi sumažėjusį serotonino ir gama minus sviesto rūgšties kiekį.
Serotoninas yra nuotaikos mediatorius. Kai jo organizme yra pakankamai, žmogus būna linksmas ir džiugus, o kai stinga - nusiteikęs depresiškai. Kai stinga gama minus sviesto rūgšties, žmogus taip pat tampa neramus.
Todėl galima spėti, kad temperamentas irgi lemia priklausomybę nuo alkoholio. Nerimastingi ir liūdni žmonės linkę daugiau gerti.
Pirmas dienas alkoholis juos veikia panašiai, kaip kitus veiktų amfetaminas ar kokainas. Jie iš tiesų jaučia didelę euforiją, pakilimą.
Kartais atrodo, kad žmogus geria taip, lyg būtų paveldėjęs genus, nors jo tėvai nebuvo alkoholikai. Tačiau vėliau paaiškėja, kad gėrė jo seneliai, o tėvai paprasčiausiai nesuaktyvino tų genų, todėl ir netapo alkoholikais.
- Kodėl kartais staiga pradeda gerti gyvenime daug pasiekę žmonės?
-Žmonės, kurie yra politikos ar kitų sričių viršūnėse, labai dažnai turi narciziškų savybių. Juk turi būti stimulas, stumiantis žmogų į viešumą. Tai padeda jam kompensuoti kažkokių dalykų stygių viduje.
Todėl tarp garsenybių yra kur kas daugiau žmonių, turinčių asmenybės problemų nei tarp nesiveržiančių į viešumą. Bet kai labiau iškilusiam kas nors labai nepasiseka ar įvyksta krizė jo asmeniniame gyvenime, jis staiga gali pradėti gerti.
Priklausomybę išduoda nemiga
- Kokie požymiai išduoda, jog žmogus tampa priklausomu nuo alkoholio?
- Pirmas ankstyvas ženklas yra tai, kad išgėręs alkoholio žmogus trumpiau miega arba vėliau gulasi. Nes paprastai alkoholio paveiktas žmogus turėtų būti ramesnis, jį turėtų migdyti. Jei jis išgėręs linksminasi iki antros trečios nakties, o pamiegojęs tris valandas pabunda - tai ženklas, jog reikia sustoti.
Kitas požymis: jei žmogus gali daug išgerti ir negirtėja, tai irgi reiškia, kad kažkas jo organizme yra ne taip.
Įprastai žmogus turėtų apgirsti nuo 50 mililitrų stipraus gėrimo ar bokalo alaus. Jei jis to nejaučia, vadinasi, jo organizmo reakcija į alkoholį jau yra nenatūrali.
Nėra būdo išmokyti gerti saikingai
- Koks geriausias būdas atsikratyti priklausomybės?
- Apskritai nustoti gerti. Nėra būdo, kaip išmokyti gerti saikingai, jei žmogus geria per daug.
Jei vieną kartą tapai priklausomu, su dabartinėmis medicinos galimybėmis kitokiu nebebūsi. Yra tam tikrų vaistų, mažinančių potraukį, bet jie tik gali reanimuoti žmogų dar vienam gėrimo periodui.
Tik kurį laiką jis galės gerti saikingiau, bet po metų kitų vėl pasieks tą pačią būseną, kurioje buvo iki tol.
