O galimos padidėjusio kraujospūdžio, kitaip vadinamo hipertonija, pasekmės – drastiškos: insultas, infarktas, sutrikusi inkstų veikla, susilpnėjęs širdies raumuo ir kitos bėdos.
Aukštas kraujo spaudimas yra vienas iš trijų dažniausių veiksnių, trumpinančių gyvenimą.
Storėja kraujagyslių sienelės
Streso metu, bėgant ar įsiplieskus karštoms diskusijoms, kraujospūdis padidėja. To reikia, kad galvos smegenys ir raumenys būtų optimaliai aprūpinti krauju. Įtampai atslūgus, kraujospūdis paprastai sumažėja.
Tačiau jei žmogų ilgą laiką kamuoja aukštas kraujo spaudimas, o jis nesiima jokių jį mažinančių priemonių, kraujagyslės, turinčios atlaikyti didesnį spaudimą, pradeda keistis. Jų sienelės storėja, o tuščia erdvė, per kurią gali tekėti kraujas, mažėja. Didėja pasipriešinimas kraujo tėkmei, tad širdžiai tenka didesnis nei įprastai krūvis.
Galiausiai arterijos gali užsikimšti ar plyšti, o tai gali turėti ir tragiškų pasekmių.
Gali pakenkti daugeliui organizmo sistemų
Kokios aukšto kraujospūdžio pasekmės?
Padidėjęs kraujospūdis turi įtakos sugebėjimui susikaupti ir atminčiai. Be to, hipertonija – dažniausia insultų, kurių metu užsikemša ar plyšta galvos smegenų kraujagyslė, priežastis.
Insultas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės tampa invalidais. Nemažai jų po ligos lieka paralyžiuoti.
Padidėjęs spaudimas kraujagyslėse veikia ir širdį, nes ji turi dirbti smarkiau. Iš pradžių sustorėja širdies raumens sienelės, vėliau „susidėvi“ širdies raumuo. Tai gali sukelti krūtinės anginos priepuolius, susilpninti širdies raumenį ir sukelti infarktą.
Padidėjęs kraujospūdis – dažniausia inkstų ligų ir jų sutrikimų priežastis.
Ši liga pažeidžia ir kraujagysles: jos netenka elastingumo ir trūkinėja, sukalkėja, užsikemša arba plyšta.
Aukštas kraujo spaudimas veikia ir prie akies dugno esančias kraujagysles. Tad gali atsirasti tinklainės pažeidimų bei kraujavimų, o tai gali pakenkti regėjimui.
Tikrintis – dukart per metus
Tinkamai gydant arterinę hipertoniją, mažėja insulto bei kitų ligų tikimybė, tačiau medikus neramina tai, kad padidėjusį kraujospūdį tinkamai gydo mažuma sergančiųjų.
Hipertonija – klastinga liga, nes ja sergantis nejaučia skausmo. Milijonai pasaulio žmonių neįtaria, kad jų kraujagyslėse tūno lėto veikimo bomba.
Problema yra ta, kad daugelis žmonių, ypač jaunesnių, niekuomet nesitikrina kraujospūdžio. Jiems atrodo, kad nuo to kenčia vyresni ar storesni nei jie.
Specialistai pataria ir jauniems žmonėms mažiausiai dukart per metus pasitikrinti kraujospūdį.
Abu rodikliai vienodai svarbūs
Matuojant arterinį kraujospūdį, nustatomi du jo dydžiai.
Pirmasis, aukštesnysis, rodo kraujospūdį kraujagyslėse širdies susitraukimo metu ir vadinamas sistoliniu. Antrasis, žemasis, rodo kraujo spaudimą širdies ramybės metu ir vadinamas diastoliniu. Kraujo spaudimas yra matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio.
Optimalu, kai suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80 milimetrų gyvsidabrio stulpelio.
Jei spaudimas viršija 140/90 milimetrų, jis laikomas pavojingu.
Jeigu 35 metų asmens kraujospūdis ilgą laiką siekia 150/100 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, jo gyvenimo trukmė, vertinant statistiškai, sutrumpėja 16 metų.
Medikų neįminta paslaptis
Kodėl padidėja kraujo spaudimas? Iki šiol nėra visiškai aišku, kodėl taip atsitinka.
Kartais dėl to gali būti kalti tam tikri medikamentai, pavyzdžiui, vaistai nuo reumato, slopinantys apetitą, bronchus plečiantys preparatai, antidepresantai, aerozoliai nuo slogos.
Tokiais atvejais gydytojai savo pacientams gali lengvai nurodyti padidėjusio kraujospūdžio priežastį.
Bet iki 95 procentų hipertonikų neturi „mygtuko“, kurį galėtų išjungti.
Hipertonijos priežastis gali būti įvairių fizinių bei psichikos problemų raizginys – antsvoris, paveldėjimas, mažas fizinis aktyvumas, pernelyg gausus druskos (natrio) vartojimas, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, pamaininis darbas, psichologinis kolegų spaudimas, nedarbas, stresas ar triukšmas. Kuris jų yra tikrasis konkretaus žmogaus ligos kaltininkas – nauja mįslė medikams.
Su svoriu mažėja ir spaudimas
JAV atlikti tyrimai parodė, kad sumažinti kraujo spaudimą padeda netgi nedideli gyvenimo būdo pokyčiai. Pavyzdžiui, antsvorio turintis žmogus, atsikratęs vieno papildomo kilogramo, spaudimą kraujagyslėse sumažina 3 milimetrais gyvsidabrio stulpelio.
Nuolatinės ištvermę ugdančių sporto šakų treniruotės kraujospūdį sumažina 10 milimetrų.
Specialistai pataria valgyti Viduržemio jūros šalims būdingą maistą – daug daržovių, žuvies, vartoti augalinį aliejų, be to, įspėja dėl valgomosios druskos.
Daug druskos turi maisto produktai, apie kuriuos net nepagalvotume, pavyzdžiui, duona, dešra arba konservuoti gaminiai.
Būtina nuolat vartoti vaistus
Jeigu gyvenimo būdo pokyčių neužtenka kraujospūdžiui sumažinti, medikai gali rinktis iš viso medikamentų arsenalo.
Kaip ir visi vaistai, kraujospūdį mažinantys medikamentai gali sukelti ir nepageidaujamų pasekmių. Jei gydytojas apie tai neperspėja paciento, šiam greitai gali praeiti noras juos vartoti.
Daugelis, ėmę vartoti naujas piliules kraujospūdžiui mažinti, jaučiasi blogiau, gali šiek tiek svaigti galva.
Gydytojų pareiga - išaiškinti, kad kraujospūdį mažinančius medikamentus būtina vartoti nuolat. Nepakanka vien tik įsprausti ligoniui į ranką receptą ir nepaaiškinti paskirtų vaistų šalutinio poveikio.
