Na, kad gerti daug alkoholio yra labai blogai, mažai kam kyla abejonių, tačiau daugelis mano, o ir ankstesni pastarųjų dešimtmečių tyrimai rodė, kad saikingai vartojant alkoholį, ypač raudonąjį vyną, kai jo išgeriama ne daugiau kaip porą taurių per dieną, galima užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, o ir šiaip organizmui mažas alkoholio kiekis yra naudingas.
Mokslininkai raudonajame vyne aptiko įvairių biologiškai veiklių medžiagų, tarp jų resveratrolio, ko gero, stipriausio pasaulyje žinomo antioksidanto – priemonės imunitetui stiprinti ir kovoti su neigiamu aplinkos poveikiu. O pernai JAV atliktas tyrimas parodė, kad ši veiklioji medžiaga gali padėti gydant kelių rūšių vėžį.
Tačiau tyrimų rezultatai nevienareikšmiški: vieni rodo, kad vyno taurė tik į naudą, kiti – priešingai.
Kaip teigia Harvardo mokslininkai, jie įrodė, kad resveratrolis suaktyvina baltymą, lėtinantį senėjimo procesą, ir tai paskelbė žurnale „Science“. Tačiau Danijos mokslininkai nustatė, kad resveratrolis nemažina senjorų kraujospūdžio ir nepraplečia kraujagyslių, reguliariai jį vartojant. Vieni JAV mokslininkai tvirtina, kad raudonasis vynas efektyviai neleidžia formuotis vėžio ląstelėms, kiti – kad resveratrolis, esantis maisto racione, neturi jokios įtakos širdies ir kraujagyslių, taip pat ir vėžinėms ligoms. Pastarieji priduria, kad raudonajame vyne yra ir kitų veikliųjų medžagų.
Žurnale „British Medical Journal“ publikuojamo tyrimo dalyvė, Rusijos mokslų akademijos N.I.Vavilovo bendrosios genetikos instituto vadovaujančioji mokslinė bendradarbė Svetlana Borinskaja portalui Gazeta.ru teigia, kad yra plačiai paplitusi nuomonė, jog taurė raudonojo vyno per dieną naudinga širdžiai. Pasak jos, tokia nuomonė paremta daugybės tyrimų rezultatais, rodančiais, jog blaivininkų mirtingumas didesnis negu žmonių, reguliariai po truputį išgeriančių.
Tačiau kalbėti apie nedidelio alkoholio kiekio naudą, remiantis vien šiuo sutapimu, yra neteisinga. Iš tokių sutapimų neįmanoma nustatyti, kur priežastis, o kur pasekmė. Žmonės serga todėl, kad visiškai negeria, ar negeria todėl, kad negali gerti dėl prastos sveikatos?
Be to, kaip aiškina S.Borinskaja, tyrimą apsunkina tai, kad alkoholio vartojimas glaudžiai susijęs su socialiniais veiksniais. „Žmonių grupės, kurių alkoholio vartojimo lygis skiriasi, skiriasi daugybe kitų parametrų, turinčių įtakos sveikatai: ir pajamų lygiu (saikingai geriančių žmonių pajamos didesnės, negu tų, kurie geria daug), ir išsilavinimo bei socialinės gerovės lygiu (saikingai geriančiųjų lygis yra aukštesnis). Ir netgi dozuotos fizinės apkrovos lygiu, tai yra kiek užsiimama, tarkime, aerobika, kiek vaikštoma ir kaip kitaip palaikoma fizinė forma. Todėl lyginant tokias grupes sunku atskirti alkoholio įtaką nuo kitų veiksnių, glaudžiai susijusių su sveikata, įtakos.“
Bet mokslininkai ir toliau stengiasi objektyviai įvertinti saikingo alkoholio vartojimo įtaką sveikatai. Tad ekspertai iš 17 šalių 113 mokslo įstaigų susistemino daugiau kaip ketvirčio milijono žmonių tyrimų rezultatus siekdami išsiaiškinti, ar turi įtakos saikingai alkoholį vartojančių žmonių širdies ir kraujagyslių būklei jo vartojimo sumažinimas.
Didelio tarptautinio mokslinio projekto rezultatai verčia abejoti netgi mažo alkoholio kiekio nauda sveikatai.
Norėdami išvengti iškraipymų dėl įvairių socialinių veiksnių įtakos, žmonių, pasižyminčių mažesniu alkoholio vartojimo lygiu, grupei išskirti mokslininkai panaudojo genetinę analizę. „Kepenyse alkoholis virsta toksišku acetaldehidu, – aiškina S.Borinskaja. – Procesą kontroliuoja fermentas alkoholdehidrogenazė. Jeigu šis fermentas veikia greitai (yra didelio katalitinio efektyvumo ir labai pagreitina cheminę reakciją), acetaldehido kiekis kraujyje greitai didėja ir sukelia nemalonius simptomus – pykinimą, galvos svaigimą, širdies tvaksėjimą, veido paraudimą.
Tokius aktyvius fermentus turintys žmonės vartoja alkoholio vidutiniškai 15–20 proc. mažiau. Fermento veikimo (fermentinės reakcijos) greitį sąlygoja tai, kokio varianto geną žmogus gavo iš savo tėvų.
Štai šiuo genu ir pasinaudota kaip instrumentu mažiau geriančių žmonių grupei išskirti, kad būtų galima palyginti su tais, kuriems genai „leido gerti daugiau“.
Mokslininkai ištyrė bemaž 261 tūkstantį žmonių, nustatė, kokio varianto geną jie turi, ir palygino skirtingų variantų geną turinčių žmonių grupes pagal daugybę sveikatos rodiklių. Tarp tirtų žmonių 20 259 sirgo koronarine širdies liga, 10 164 buvo patyrę insultą.
Pasirodė, kad tie, kurie turi geną su apsaugine funkcija (žmonės, kurie pagal savo genetinius ypatumus negali daug išgerti), vidutiniškai per savaitę vartoja 17,2 proc. mažiau alkoholio, yra mažiau linkę į „daugiadienius gėrimus“ ir alkoholizmą, juos labiau kamuoja pagirios, palyginti su tais, kurie turi kitokio varianto geną.
Vidutiniškai jų kraujospūdis būna žemesnis, kūno masės indeksas ir juosmens apimtis – mažesni. Geno su apsaugine funkcija savininkai rečiau sega koronarine širdies liga ir išeminiu smegenų insultu (smegenų infarktu).
„Jeigu darytume prielaidą, kad alkoholis naudingas širdžiai, – tęsia S.Borinkaja, – tai saikingai geriant, alkoholio vartojimo lygį sumažinančio geno variantą turinčių žmonių širdies sveikatos rodikliai būtų prastesni negu tų, kurie geria optimaliai. Tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad yra kitaip.
Jeigu alkoholio vartojama saikingai, tai, kaip parodė tyrimo rezultatai, geresnę sveikatą ir mažesnę riziką susirgti koronarine širdies liga turi tie žmonės, kuriems mažesnis alkoholio vartojimo lygis yra užprogramuotas genetiškai. Tyrimo autoriai daro atsargią išvadą, kad alkoholio nauda kraujagyslėms ir širdžiai gali būti perdėta.“
S. Borinskaja mano, kad argumentai labai svarūs, bet reikia tirti toliau. Jos nuomone, šio darbo rezultatai bus aptariami dviejose žmonių grupėse. Visuomenė aiškinsis, „gerti ar negerti“, ir norės, kad mokslininkai tiksliai pasakytų, koks alkoholio kiekis nepavojingas sveikatai. O mokslininkai, kurie, kaip visada, linkę kritiškai analizuoti bet kokius rezultatus, ieškos, kaip patikrinti gautas išvadas.
