Kasmet pasaulyje vien nuo lėtinio hepatito C sukeltų komplikacijų miršta 0,5 milijono žmonių. Ši liga pastaruoju metu yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje. Hepatito B, C diagnostikai ir gydymui per metus Lietuvoje išleidžiama daugiau kaip 15 milijonų litų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruoti 43 susirgimai virusiniu hepatitu B, 115 – hepatitu C, 64 – hepatitu A. Nors oficialus sergamumas įvairiomis hepatito formomis mažėja, specialistai įspėja, kad faktinis susirgimų skaičius gali būti didesnis net 4-5 kartus. Mat daugumai sergančiųjų hepatitas nepasireiškia jokiais ligos požymiais, todėl liga ilgai išlieka nediagnozuota.
„Žmonės dažnai kreipiasi į vaistines dėl lengvų negalavimų: bendro silpnumo, apetito stokos, pykinimo, vėmimo, sąnarių skausmo, nežymaus karščiavimo. Dažnas net nepagalvoja, jog tai gali būti hepatito simptomai. Galbūt prie to prisideda ir žinių stoka. Vasara – atostogų metas. Todėl raginame žmones kelionių į užsienio šalis, iškylų metu stebėti vartojamo maisto ir geriamojo vandens kokybę. Labai svarbu visad kruopščiai plauti rankas. Ypač prieš valgant ar gaminant. Taip pat po pasinaudojimo viešaisiais tualetais“, – patarė vaistininkė Jūratė Švarcaitė.
Per užterštą maistą ar vandenį plinta hepatitas A, tačiau nuo jo, kaip ir nuo hepatito B, galima pasiskiepyti.
„Žmonės per mažai žino apie hepatitus, jų rūšis, skirtumus, užsikrėtimo būdus, simptomus. Retas girdėjo, kad efektyviausia hepatito A ir B profilaktika yra skiepai. Deja, skiepų nuo virusinio hepatito C nėra, tad ypatingas dėmesys privalo būti skiriamas profilaktikai. Jei kilo nors menkiausias įtarimas, kad galite būti užsikrėtę hepatitu, rekomenduojame išsitirti. Tik žinojimas, asmens higiena ir dėmesys savo sveikatai bei aplinkai gali padėti išvengti šios klastingos ligos“, – sako „MediCA klinikos“ šeimos gydytoja Violeta Januškienė.
Gydytoja pažymėjo, kad hepatitas C yra lėtinė liga, kuri sukelia cirozę. Kai kuriais atvejais ši liga gali sukelti ir kepenų vėžį. Į kraują patekęs hepatito C virusas nesukelia beveik jokių ligos simptomų, tačiau daug metų tyliai ardo žmogaus kepenis.
Virusu užsikrėtęs žmogus gali 15–30 metų nejausti jokių simptomų. Ligos pradžioje nebūna jokių specifinių požymių ir gali atrodyti, kad niekas negresia. Tik kai kuriems ligoniams gali pasireikšti nuovargis, apetito stoka, pykinimas, silpnumas, pilvo skausmas. Odos ir akių pageltimas, šlapimo patamsėjimas taip pat yra hepatito C požymiai. Pastaraisiais metais atrasti nauji vaistai, veikiantys hepatito C virusą tiesiogiai ir padedantys pasveikti daliai anksti diagnozuotų ligonių. Iš užsikrėtusiųjų hepatito virusu visiškai pasveiksta apie 45 proc. gydomų ligonių.
Specialistai primena, kad virusinis hepatitas B – ne tik per kraują, bet ir lytiškai plintanti infekcija, nuo kurios gali apsaugoti skiepai. Mažas nepasiskiepijusio lytiškai aktyvaus jaunimo Lietuvoje skaičius rodo, kad visuomenė vis dar stokoja žinių apie hepatitus, šias infekcijas gaubia daugybė mitų.
Virusiniai hepatitai sukelia įvairaus laipsnio organizmo intoksikaciją bei kitų rimtų sveikatos problemų - įvairių virusų sukeliami kepenų uždegiminiai ir distrofiniai pokyčiai, pasireiškiantys medžiagų apykaitos sutrikimais bei gelta. Dažniausi hepatito sukėlėjai - A hepatito virusas (HAV), B hepatito virusas (HBV), C hepatito virusas (HCV), retai - D, E, G hepatitų virusai.
Lietuvoje kasmet užregistruojama 50-90 susirgimų ūminiu hepatitu B, tiriant kraujo donorus išaiškinama per 180 šio viruso nešiotojų. Kas šeštas Lietuvos gyventojas turi hepatito B viruso žymenų, rodančių buvusį sąlytį su šia infekcija. Pernai užregistruoti 35 nauji šios infekcijos atvejai (sergamumo rodiklis - 0,12/10000 gyv.). Mažiau (apie 40-50) mūsų šalyje kasmet nustatoma naujų hepatito C viruso sukeltų ligos atvejų (2013-aisiais - 59, - 0,2/10000 gyv.). Serologiniai epidemiologiniai tyrimai (2001 m.) rodo, kad šalyje 1,7 proc. suaugusiųjų ir 0,5 proc. vaikų gali būti užsikrėtę HCV.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei trečdalis gyventojų turi HBV infekcijos žymenų, o 350 milijonų žmonių yra lėtiniai šios infekcijos nešiotojai. Pasaulyje apie 180 milijonų gyventojų yra užsikrėtę HCV. Kasmet užregistruojama apie 1,5 mln. susirgimų HAV infekcija, tačiau tikrasis sergamumo rodiklis gali būti iki 10 kartų didesnis nei oficialus.
Nuo metų pradžios iki vasaros Lietuvoje užregistruota 11 ūminio hepatito B bei 23 ūminio hepatito C susirgimo atvejai. Pastarąjį dešimtmetį HAV sukeltų ligos atvejų buvo registruojama nuo 16 (2009, 2010 m.) iki 113 (2012 m.) atvejų. Per pirmąjį metų pusmetį užregistruoti 9 ūminio virusinio hepatito A susirgimo atvejai, pernai tuo metu - net 49. Praėjusiais metais nustatytas ir 1 ūminio virusinio hepatito D atvejis.
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Laima Babenskienė teigia, jog apskrityje dinamiškai mažėja nustatomų ūminių virusinių hepatitų B atvejų. Mažiausiai per pastarąjį dešimtmetį jų registruota pernai, - tik 6 (0,1/10000 gyv.), daugiausiai - 2004 - aisiais - 47 atvejai (0,7/10000 gyv.).
„2013-aisiais Kauno apskrityje didžiausias sergamumas ūminiu virusiniu hepatitu B nustatytas jauniems, 25-34 metų amžiaus, žmonėms (50 proc.). Daugiausiai (net 83,3 proc. susirgusiųjų) - moterys. Per šį pusmetį apskrityje užregistruotas 1 ūminio virusinio hepatito B susirgimo atvejis (Kauno mieste). Pernai Kaišiadorių, Kėdainių bei Jonavos rajonuose ir Kauno mieste užregistruota 20 ūminio HCV atvejų (0,34/10000 gyv.), - vienas didžiausių sergamumo hepatitu C rodiklių nuo 1996 metų.
Trys ketvirtadaliai pernai susirgusiųjų ūminiu virusiniu hepatitu C - vyrai. Pirmąjį šių metų pusmetį Kauno apskrityje užregistruoti 4 ūminio virusinio hepatito C susirgimo atvejai, taip pat - 1 ūminio virusinio hepatito A susirgimo atvejis. Pastarųjų atvejų per tą patį laikotarpį pernai nustatyti 4“, - - aiškino L. Babenskienė.
Virusinis hepatitas A perduodamas per nešvarias rankas ar užkrėstus daiktus, taip pat su vandeniu bei maistu. Lietuvoje dažniausiai užsikrečiama buityje, bet daugiau kaip 60 proc. ligos atvejų užsikrėtimo būdas neišaiškinamas. Retai hepatitas A gali būti perduodamas su krauju, kai vartojami kraujo krešėjimo faktorių preparatai. Lietuva priklauso vidutinio endemiškumo teritorijai. Vidutiniškai apie 5 proc. vaikų ir 46 proc. suaugusiųjų turi hepatito A viruso žymenis. HAV būdingas periodiškumas - sergamumas padidėja kas 5-7 metai. Liga pasireiškia karščiavimu, silpnumu, galvos skausmu, pykinimu, vėmimu, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos. Šios ligos lėtinių formų nebūna, mirštamumas labai retas.
Virusiniai hepatitai B, C - tai hepatito B arba C virusų sukeltas kepenų uždegimas, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę, pirminį kepenų vėžį. Šių hepatitų infekcijos šaltinis - sergantis besimptome ir kliniškai ryškia ūmine bei lėtine HBV ar/ir HCV infekcijos forma žmogus. Sukėlėjai perduodami lytinio kontakto metu (labiau būdinga B hepatitui), per medicinines procedūras, vartojant švirkščiamus narkotikus. Motina gali perduoti ligą naujagimiui (labiau būdinga B hepatitui). Užsikrečiama buityje (bendri dantų šepetukai, skustuvai, peiliukai), grožio paslaugų metu (manikiūras, pedikiūras, auskarų vėrimas, tatuiruočių darymas). Dėl ilgo inkubacinio laikotarpio apie 30-40 proc. susirgimų užsikrėtimo būdas lieka neišaiškintas.
Dauguma (60-80 proc.) žmonių, užsikrėtusių HCV, nejaučia jokių ligos simptomų. Kartais sunerimti užsikrėtusįjį priverčia silpnumas, blogas apetitas, pykinimas, vėmimas, dešiniosios pašonės skausmas, sąnarių skausmai. Vėliau padidėja kepenys ir blužnis, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos. Jeigu liga besimptomė - žmogus ilgai nežino, kad yra užsikrėtęs. Ši infekcinė liga gydoma priešvirusiniais vaistais. Persirgus B hepatitu, susidaro ilgalaikis imunitetas (pasiskiepijus hepatito B vakcina imunitetas išlieka iki 15 metų), persirgus C hepatitu, - imuniteto trukmė ir stiprumas neišaiškinti.
Dauguma susirgusiųjų ūminiu virusiniu B hepatitu pasveiksta, bet apie 2-10 proc. suaugusiųjų, 30-50 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus, 80-90 proc. naujagimių suserga lėtiniu virusiniu B hepatitu arba lieka HBV infekcijos nešiotojais. Beveik trečdaliui sergančiųjų lėtiniu hepatitu B po 10-30 metų prasideda kepenų cirozė, apie 80 proc. užsikrėtusiųjų hepatitu C vystosi lėtinis kepenų uždegimas. Tuo metu žmogus gali nejausti jokių ligos simptomų, tačiau virusas slaptai ardo kepenų ląsteles, sukeldamas jose uždegimą ir randėjimą. Po 10-20 metų nuo užsikrėtimo hepatitu C 20-30 proc. ligonių susiformuoja kepenų cirozė. Tarp sergančiųjų pirminiu kepenų vėžiu 25-76 proc. ligonių sudaro užsikrėtę HCV.
Apsisaugoti nuo hepatito B padeda skiepai vaikams ir suaugusiems, taip pat - skiepai nuo hepatito A arba kombinuota vakcina nuo hepatitų A,B). Vaikai nuo hepatito B skiepijami valstybės biudžeto lėšomis. Suaugusieji gali pasiskiepyti savo iniciatyva, mokama hepatito B vakcina, kreipdamiesi į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą (bendrosios praktikos gydytoją). Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų patogumui yra galimybė savo lėšomis pasiskiepyti kombinuota vakcina, kartu ir nuo hepatito A, ir nuo hepatito B. Taip pat galima pasiskiepyti vien nuo hepatito A, ir ne tik keliaujantiems į endeminius kraštus. Dalis dirbančiųjų skiepijami darbdavio lėšomis.
Nuo šių metų rudens numatyta pradėti skiepyti 2 aukštosiose mokyklose ir 5 kolegijose besimokančius studentus, kuriems yra rizika užsikrėsti hepatito B sukėlėju mokymosi vietose, vykdant mokymo tikslais sveikatos priežiūros ir su ja susijusią veiklą.
