Nors kūnas siuntė pervargimo signalus, mintys negalėjo susitaikyti su nieko neveikimu, nes režisierei tai nebūdinga. Ją išgelbėjo stipri valia – laikydamasi itin griežto švedų gydytojos Gudrun Jonsson sudaryto režimo D.Ibelhauptaitė atgavo jėgas, atsikratė antsvorio, o kraujospūdis tapo normalus.
Naująjį teatro sezoną šį rudenį D.Ibelhauptaitė pasitiks gerokai pasikeitusi. Ji per keturis mėnesius neteko 15 kilogramų, tačiau akys iš tolo švyti. Žinoma režisierė kupina energijos ir visiškai neabetrodo pavargusi, turinti negalavimų.
Tačiau daugiau nei prieš pusmetį teatro „Vilnius City Opera“ įkūrėja pasijuto labai prastai, o gydytojai rekomendavo daugiau ilsėtis ir gerti vaistus nuo aukšto kraujospūdžio.
D.Ibelhauptaitė dirbo viršvalandžius, neturėjo išeiginių dienų, o vieninteliu atokvėpiu būdavo atostogos kartą per metus – Dalia su vyru, garsiu britu aktoriumi Dexteriu Fletcheriu išvykdavo į ezgotiškus kraštus.
Daug dirbdama režisierė jautė malonumą ir matė didžiulę prasmę, todėl neįsivaizdavo, jog galėtų būti kitaip. „Organizmas tokios įtampos nebepakėlė, nes vežiau labai daug: vargino stresas ir tai, kad vienai reikia labai daug kuo rūpintis: juk turiu ir pinigus surinkti, ir operą pastatyti, ir visus sukviesti. Kai visus tuos darbus atlieki, pačiai pasidaro nelabai gera. Bet nesu toks žmogus, kuris parodo, kad jam blogai“, – prasitarė D.Ibelhauptaitė.
Režisierė neslėpė, kad ją labai paveikė ir abiejų tėvų netektis, nes Lietuvoje jai liko tiktai darbas. Bet intensyvus darbas ir širdgėla netekus artimųjų visiškai išsekino D.Ibelhauptaitės jėgas.
„Viršutinė kraujospūdžio riba siekdavo 210--220 mmHg. Naktį jis būdavo normalus – 120 mmHg, o atmerkus akis po penkiolikos minučių kraujospūdis nuo streso ir nuolatinės panikos šokdavo iki aukščiausios ribos.
Nors gydytojai atliko tyrimus ir monitoriai rodė prastus rezultatus, tačiau aš nesustojau. Žmonėms, kurių tyrimai būtų buvę tokie, dažniausiai po insulto guli reanimacijos palatoje arba, kol jo nepatyrė, guli namuose, bet nerepetuoja. Teatras – kaip lėktuvas, todėl pilotas vidury skrydžio negali nueiti pamiegoti. Pastebėjau, kad jėgos vis mažėja, bet nesu linkusi į depresiją“, – prisipažino D.Ibelhauptaitė.
Režisierė nuolat nešiodavosi kraujospūdžio matavimo aparatą, nes žinojo, kad žaidžia su ugnimi. Nors aparato rodmenys sykį net šoktelėjo iki 238 mmHg, D.Ibelhauptaitė toliau repetavo su operos solistais.
„Man silpna nebūna, nes esu geležinė moteris. O jeigu ir fiziškai silpna, turiu stiprią valią, kuri išgelbėja nuo silpnumo“, – tikino D.Ibelhauptaitė, kuriai rimtu perspėjimu tapo ant rankų atsiradusios negyjančios žaizdos.
Medikai aiškino, kad jos atsivėrė nusilpus imunitetui.
Režisierė nujautė, kad odos žaizdos jai galėjo atsiverti dėl vaistų nuo kraujospūdžio vartojimo.
„Net garsiausi medikai pripažįsta, kad medicina yra pažengusi gydant įvairias ligas. Bet yra didelių spragų diagnostikoje ir prevencijoje. Supratau, kad jeigu gersiu vaistus, tai bus tik vienas kelias – jų teks gerti dar daugiau. Nusprendžiau pabandyti, kaip rasti būdų sau padėti. Buvo aišku, kad manęs niekas kitas neišgelbės, tik aš pati“, – svarstė režisierė.
D.Ibelhauptaitė prisiminė jai prieš 22 metus padėjusią gydytoją Gudrun, kurios pavardę jau buvo primiršusi. Radusi internete švedės gydytojos kontaktus, lietuvė nedelsdama parašė jai laišką ir tą pačią dieną gavo atsakymą, kad gali atvykti bet kuriuo metu. Šis vizitas pas G.Jonsson lietuvei tapo keliu į išgijimą ir jėgų atgavimą.
Nors švedų gydytoja D.Ibelhauptaitei patarė jos sudarytos programos laikytis pusmetį, pajutusi ryškų savijautos pagerėjimą režisierė nutarė gydymą be vaistų pratęsti iki gruodžio. Juk žinomos režisierės ateinantį teatro sezoną laukia net dvi premjeros.
Režisierei teko atsisakyti daug gardžių valgių
Tokio režimo, kokio laikosi D.Ibelhauptaitė, neturėtų imtis bet koks kitas žmogus, nes tai pritaikyta tiktai konkrečiu jos atveju. Be to, būtina ir gydytojo priežiūra.
Iš D.Ibelhauptaitės valgiaraščio buvo išbraukta labai daug maisto produktų. Bet jie yra pakeisti natūraliais maisto papildais, kurių Lietuvoje nėra.
„Tai, ką valgau, ir tai, kokius maisto papildus vartoju, sudaro idealią žmogaus maitinimosi programą“, – patikino D.Ibelhauptaitė. Ji neabejoja, kad jai kūno svoris irgi augo dėl streso, kuris išderino organizmo medžiagų apykaitą.
Londone įsikūrusi gydytoja G.Jonsson žinomai lietuvei skyrė griežtą savijautos gerinimo programą, kurią sudaro trys dalys. Viena – maisto režimas. „Dabar galiu valgyti labai mažai produktų, kurie daugeliui atrodo labai sveiki. Bet jų man negalima valgyti“, – atsiduso D.Ibelhauptaitė.
Režisierei teko visiškai atsisakyti pieno produktų su maža išimtimi – vieną ar dukart per savaitę galima suvalgyti ožkų arba avių pieno jogurto, sūrio.
Gydytoja D.Ibelhauptaitei nurodė nevalgyti ir jokių miltinių patiekalų. Taip pat iš jos valgiaraščio buvo išbrauktos kruopos, išskyrus grikius ir avižas. Be to, reikėjo visiškai atsisakyti druskos ir cukraus, kavos ir alkoholio. Tačiau maistą gardinti leidžiama prieskoninėmis žolelėmis.
Iš šviežių daržovių buvo leidžiama valgyti tik ridikėlius ir avokadus. Griežtai draudžiama skanauti agurkų, pomidorų, salotų lapų. Taip pat uždrausta maitintis virtomis šakninėmis daržovėmis – morkomis, burokėliais, bet žalius valgyti leidžiama.
Virtų daržovių, kurias dar gali valgyti režisierė, pasirinkimas nemenkas: brokoliai, šparaginės pupelės, žirneliai, cukinijos. Iš vaisių galima valgyti obuolius, kriaušes, ne visai prisirpusias slyvas, granatus, o iš uogų – mėlynes.
Jėgas atgaunančiai režisierei leidžiama į savo valgiaraštį įtraukti virtus kiaušinius, garuose virtą arba troškintą vištieną, žuvį. Kartą per savaitę patariama suvalgyti jautienos, kuri būtų troškinta ne mažiau negu keturias valandas. Maisto ruošimui tinkamiausia naudoti alyvuogių arba riešutų aliejų.
„Labai lengva atsiminti, ką reikia valgyti, nes yra labai nedaug produktų, kuriais galiu mėgautis. Bet jų leidžiama valgyti, kiek noriu. Nustatyta porcija yra tiek, kiek telpa į dvi saujas. Bet tai – jau nemažai“, – šypsodamasi patikino kas pustrečios valandos užkandžiaujanti D.Ibelhauptaitė.
Antra programos dalis – triskart per dieną būtina gerti seriją maisto papildų. „Tą seriją sudaro trys „statinės“ ir trys buteliukai“, – rodydama į kosmetinėje sudėtus papildus kvatojosi režisierė.
„Tai, ką valgau, ir tai, kokius maisto papildus vartoju, sudaro idealią žmogaus maitinimosi programą“, – patikino D.Ibelhauptaitė.
Trečia programos dalis – negatyvių jonų terapija, primenanti švitinimą, darant poveikį ląstelių lygiu. Tad D.Ibelhauptaitė keliskart per mėnesį dėl šios terapijos turi apsilankyti pas savo gydytoją Londone.
