Abrikosai
Ilgą laiką buvo priskiriami prie afrodiziakų.
Abrikosuose yra likopeno – medžiagos, galinčios užkirsti kelią vėžiui, ir folio rūgšties. Labiausiai apsaugo nuo storosios žarnos ir krūties vėžio.
Vitamino B turintys abrikosai yra jautrūs šviesai ir šilumai. Naudingiausi ką tik nuskinti.
Aitriosios paprikos
Aštrų skonį paprikai suteikiantis kapsaicinas turi antibakterinio poveikio ir apsaugo nuo prostatos vėžio. Kaip ir saldžiojoje, aitriojoje paprikoje yra daug flavonoidų ir karotinoidų (tai pigmentai, lemiantys augalų spalvą), askorbo rūgšties. Visos šios medžiagos – antioksidantai, stabdantys žalingųjų ląstelių veiklą.
Kad nepradingtų vitaminas C, kurio yra ir aitriosiose, ir saldžiosiose paprikose, šias daržoves kaitinti reikėtų kuo trumpiau.
Aronijos
Šiose tamsiose uogose yra folio rūgšties, galinčios sumažinti storosios žarnos ir vėžio krūties riziką. Karotinoidai veikia laisvuosius radikalus, saugo nuo jų ląsteles.
Itin sveika gerti aronijų sultis. Bet daugiau nei viena stiklinė per dieną gali sukelti skrandžio negalavimų.
Braškės
Uogos, kuriose daug antioksidantų flavonoidų ir elago rūgšties. Ši rūgštis saugo ląsteles ir DNR nuo vėžio, be to, pasižymi antiuždegiminiu poveikiu.
Braškes reikia valgyti šviežias, kitaip jų gynybinės funkcijos mažėja.
Brokoliai
Šios žalios daržovės turtingos flavonoidų ir balastinių medžiagų.
Brokoliai naudingiausi, kai yra gerai susmulkinti.
Burokėliai
Burokėliuose yra daug flavonoidų, kurie pasižymi antibakterinėmis ir gynybines organizmo funkcijas stiprinančiomis savybėmis.
Norint apsisaugoti nuo vėžio, reikia 2-3 mėnesius per metus kasdien išgerti iš 1 kilogramo burokėlių išspaustas šviežias sultis.
Cikorijos
Cikorijos vertinamos kaip folio rūgšties šaltinis.
Folio rūgštis – vandenyje tirpstantis vitaminas, galintis sumažinti storosios žarnos ir krūties vėžio riziką.
Cukinijos
Šiose daržovėse, be ląsteles saugančių karotinoidų, yra seleno (gali sumažinti prostatos, skrandžio ir plaučių vėžio riziką) ir folio rūgšties (gali sumažinti storosios žarnos vėžio riziką).
Cukinijų negalima laikyti šalia nokstančių vaisių (pavyzdžiui, obuolių).
Česnakai
Jie priklauso prie daržovių, kurių sudėtyje randama sieros junginių, turinčių stiprų kvapą, bet apsaugančių organizmo ląsteles ir DNR nuo pažeidimų. Be to, jie neleidžia atsirasti laisviesiems radikalams.
Dilgėlės
Jau prieš 100 metų sviestą, kad jis išliktų šviežias, vyniodavo į dilgėlių lapus: juose esančios medžiagos užkerta kelią bakterijoms daugintis.
Dilgėlių sudėtyje esanti folio rūgštis gali padėti sumažinti kasos vėžio riziką. Beje, jauni dilgėlių lapai skanesni už salotas. O dilginančius plaukelius suardo salotų užpilas.
Erškėtuogės
Sveikatos stebuklas, turintis vitamino C, stiprinančio imuninę sistemą, ir daug likopeno – medžiagos, efektyviai saugančios nuo vėžio: 100 gramų erškėtuogių randama iki 35,2 miligramo likopeno. Palyginimui: tame pačiame kiekyje šviežių pomidorų yra 4,2 miligramo likopeno.
Ši vertinga medžiaga kaupiasi erškėtuogės žievelėje.
Gervuogės
Šių uogų sudėtyje esanti elago rūgštis stabdo vėžinių ląstelių veiklą. Gervuogėse yra vitaminų A ir C – pastarasis naikina laisvuosius radikalus, stiprina imuninę sistemą.
Kopūstai
Ideali žiemos daržovė, turinti daug vitamino C, kuris išlieka saugant sandėlyje ar net verdant.
Krienai
Aštraus skonio krienai aktyvina kepenų fermentų veiklą ir priverčia organizmą greičiau pašalinti nuodingas medžiagas.
Krienų sudėtyje yra aliejaus, kuris gali užkirsti kelią plaučių, krūties ir storosios žarnos vėžiui.
Lazdynų riešutai
Kasdien sukramsnoti saują riešutų – tai apsaugoti organizmą nuo vėžio. Mat jų sudėtyje esančios nesočiosios riebalų rūgštys laikomos svarbiomis kovotojomis su laisvaisiais radikalais.
Elago rūgšties turintys lazdynų riešutai slopina uždegimus ir mažina vėžio riziką.
Morkos
Morkose yra daug augalinės medžiagos karotino, o daugiausia jo – odelėje.
Dėl to patartina valgyti morkas tik nuplautas ir švariai nuvalytas. Karotinas yra antioksidantas, kovojantis su kenksmingais laisvaisiais radikalais.
Šlakelis aliejaus, įpilto į smulkintas šviežias morkas, suskaldo betakaroteną, ir jis geriau pasisavinamas.
Obuoliai
Obuoliuose yra daug flavonoidų ir pektinų. Šios medžiagos dar vadinamos žarnyno sargybiniais, nes gali užkirsti kelią vėžinių ląstelių dauginimuisi.
Svarbu valgyti obuolius su žievele, nes joje susikaupia daugiausia vitamino C.
Pomidorai
Pomidorai garsėja kaip likopeno – medžiagos, kuri 8-10 kartų labiau saugo ląsteles nei morkose esantis betakarotenas, šaltinis.
Pomidorų tyrėje likopeno yra daugiau nei žaliuose pomidoruose. Troškintų ar trintų pomidorų sudėtyje esantis likopenas lieka veiksmingas.
Pupelės
Šios ankštinės daržovės turtingos balastinių medžiagų, galinčių užkirsti kelią storosios žarnos vėžiui.
Mitybos ekspertai pataria mažiausiai kartą per savaitę valgyti ankštinių daržovių.
Jei verdant pupeles vanduo pakeičiamas keletą kartų, tai sumažina vidurių pūtimą.
Raudonieji serbentai
Sauja raudonųjų serbentų praturtina organizmą 35 miligramais vitamino C, kuris apsaugo organizmą nuo agresyvių laisvųjų radikalų.
Uogas reikia valgyti šviežias, nes išvirus sumažėja vitaminų.
Salotos
Žalios šviežios salotos – folio rūgšties šaltinis. Salotose esantis vitaminas B saugo nuo vėžio, rūpinasi tinkamu ląstelių dalijimusi ir naujų susidarymu.
Salotose yra vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą, šalina laisvuosius radikalus.
Laikomos kambaryje salotos jau po dviejų dienų praranda 50 proc. vitaminų.
Saulėgrąžų sėklos
Saulėgrąžų sėklos – baltymų ir mineralinių medžiagų šaltinis, be to, jose daug seleno, omega3 riebalų rūgščių ir vitamino E.
Nors saulėgrąžų sėklos vertingos, reikėtų jas valgyti saikingai, nes jos, kaip ir riešutai, turi daug riebalų.
Špinatai
Špinatuose yra daug vitamino C ir folio rūgšties, kuri mažina onkologinių storosios žarnos ligų riziką.
Tris dienas kambario temperatūroje laikyti špinatai praranda du trečdalius vertingų medžiagų. Teigiama, kad šaldyti špinatai beveik nepraranda vertės.
Vyšnios
Šiose raudonose uogose daug vitamino C, pektino ir folio rūgšties.
Flavonoidai ir balastinės medžiagos sužadina žarnyno veiklą, todėl gali užkirsti kelią vėžiui.
Karštis suardo daugelį vertingų vyšnių medžiagų.
Žirneliai
Žirneliuose esančios medžiagos apsaugo nuo storosios žarnos vėžio.
Kaip ir visi ankštiniai, žirneliai mažina cholesterolio kiekį, jų sudėtyje esančios balastinės medžiagos skatina virškinimą.
Medikai pataria vartoti šviežius ar šaldytus žirnelius, nes konservuotuose vitaminų ir naudingųjų medžiagų lieka mažiau.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
