Planuota labdaros organizacijos „Mercy Ships“ (Gailestingumo laivas) misija į esančią greta Nigerijos valstybę Beniną, kurioje turėjo dalyvauti savanoris P.Rudalevičius, sustabdyta. Šią savaitę turėtų paaiškėti, kur laivas-ligoninė toliau pasuks.
Grąžino akių šviesą ne vienam afrikiečiui
Nuo 2010-ųjų savanoriaudamas labdaros misijoje medicinos mokslų daktaras P.Rudalevičius jau penkiskart gelbėjo apakusius afrikiečius nuo kataraktos. Jis dukart lankėsi Siera Leonėje, dukart – Gvinėjoje, o šiemet – Konge.
Lietuvio darbo vieta - prie Vakarų Afrikos pakrantės prisišvartavusiame laive-ligoninėje „Mercy Ships“, kuriame dirba apie 300 medikų.
P.Rudalevičius neretai gelbsti nuo kataraktos apakusius žmones, be akių ligų specialistų šioje ligoninėje-laive taip pat savanoriauja plastikos chirurgai, ortopedai traumatologai, pilvo chirurgai, urologai, odontologai.
Sudariusi sutartį su kuria nors Afrikos šalimi, labdaros organizacija siunčia laivą -ligoninę. Priimdama tokią labdarą, vyriausybė taip pat turi įsipareigojimų, ji skiria laivui apsaugą, tiekia vandenį, maisto produktus. Prisišvartavęs uoste laivas-ligoninė vykdo savo misiją ištisus metus.
Tik nedidelės specialistų grupės iš šio laivo vyksta į šalies gilumą, susidraugauja su vietinėmis gentimis, kurios padeda sukviesti būsimus pacientus.
Vėliau atrinktus pacientus apžiūri specialistas arba specializuota komanda, kuri iš anksto vertina, kokios apimties galėtų būti operacija, kokie tikėti tokio gydymo rezultatai.
Patekęs į laivą-ligoninę pacientas yra operuojamas, jei reikia, jam taip pat taikoma reabilitacija.
Dažniausiai laivas siunčiamas į tą regioną, kur daugeliui žmonių dar neprieinama medicininė pagalba.
„Įsivaizduokite, Gvinėjoje yra 10 milijonų gyventojų, o dirba tik 6 gydytojai oftalmologai. Daug metų metų apakę dėl kataraktos žmonės nesulaukia pagalbos, nors pakeitus drumstą lęšiuką, regėjimas vėl grįžta. Panaši situacija yra ir kitos medicinos srityse“, - apgailestavo P.Rudalevičius.
Laivas-ligoninė vis dar prie Kanarų salų
Apie Ebolos viruso klastingumą vilnietis sužinojo dar pernai rudenį operuodamas Gvinėjoje. Tąsyk šioje valstybėje buvo nustatyti vos keli šio viruso atvejai. Tačiau to pakako, kad kilnią misiją atliekantys gydytojai suabejotų savo pagalbos naudingumu. Todėl vietoj Gvinėjos laivas-ligoninė „Mercy Ships“ turėjo prieš kelias išplaukti į Beniną.
Tačiau pavojingas virusas taip pat priartėjo prie šios valstybės, nes gretimoje Nigerijoje, kur 180 milijonų gyventojų, padėtis labai rimta.
Todėl Ebolos virusas antrąkart pakoregavo medikų savanorių planus.
Šiuo metu laivas-ligoninė „Mercy Ships“ , kuriame turėjo dirbti P.Rudalevičius, dar inkarą nuleidęs prie Kanarų salų. Niekas nežino, kur jis toliau tęs savo labdaringą misiją - ar pasuks į Kongą, ar į Rytinę Afrikos pakrantę.
Yra ieškoma ir kitų būdų, kaip padėti kenčiančioms Afrikos šalims, pavyzdžiui, renkamos lėšos, stengiamasi teikti finansinę pagalbą, siųsti vienakartinių priemonių, mokyti žmones, kaip elgtis infekcijos protrūkio akivaizdoje.
- Ko labiausiai trūksta, kad Ebolos virusas būtų sustabdytas Afrikoje?- paklausiau gydytojo P.Rudalevičiaus.
- Vakarinėje Afrikos pakrantėje iki šiol sunkiai prieinama medicininė pagalba. Dažnai ji būna nekvalifikuota, nes daug ko trūksta. Pavyzdžiui, daugelyje ligoninių nėra dezinfekuojančių skysčių, todėl prieš operaciją chirurgai merkia rankas į skruzdžių rūgštį.
Taip pat trūksta vienkartinių pirštinių, kaukių.
Siera Leonėje, taip pat Gvinėjoje kas penkta nėščioji miršta gimdydama. Jei šeimoje auga keturi vaikai, dažnai jie neturi motinos. Šie skaudūs dalykai rodo, kad sveikatos apsauga šiose šalyse smarkiai atsilikusi.
Ebolos virusas kelia naujus iššūkius. Vietiniai gyventojai nelabai suvokia, kaip jis plinta.
- Ar tiesa, kad afrikiečiai galvoja apie tai, kad šį virusą jiems atnešė svetimšaliai?
- Tai – didelė blogybė, bet yra bjauresnių dalykų. Pavyzdžiui, Gvinėjoje yra 10 milijonų gyventojų, tačiau joje gyvena apie 60 genčių. Kiekviena gentis laikosi skirtingų ritualų, kaip atsisveikinti su mirusiuoju. Vieni plauna mirusiojo kūną, kiti – degina, bet šermenys tęsiasi ne vieną dieną. Todėl virusas turi visas galimybes daugintis, nes jo terpė – skysčiai ir kraujas.
Jei šeima atsisveikindama su mirusiuoju, laiko jį savo trobelėje, o visa gentis šoka ir dainuoja, vadinasi, visas kaimas rizikuoja taip pat užsikrėsti Ebolos virusu.
Dar viena svarbi aplinkybė – visa tai, kas atrodo nenormalu, genčių vadams atrodo kaip prakeiksmas. Dėl tokio požiūrio šeima slepia ligonį nuo pašalinių, neįsileidžia medikų, dar blogiau, kai ligonis išvaromas iš namų tiesiai į gatvę.
Alkanas ir sergantis toks žmogus klaidžioja, platindamas neišgydomos ligos užkratą.
Apie tokius papročius yra pasakojęs ne vienas pacientas Afrikoje. Pavyzdžiui, jei žmogui nustatytas galvos smegenų auglys arba ant nugaros išaugęs gėrybinis riebalinio audinio auglys lipoma, jis išvaromas iš kaimo, visi nuo jo nusigręžia.
Tokios tradicijos laikomasi ir tuo atveju, kai žmogus serga neaiškios kilmės liga.
Dar viena blogybė – infekcija, kurią sukelia Ebolos virusas, neturi specifinių simptomų. Karščiavimas, kosulys, čiaudulys gali tęstis kelias savaites kaip ir maliarija ar kita infekcinė liga. Tokie neglavimai būdingi daugeliui ligų, prie kurių vietiniai gyventojai yra įpratę.
Neatlikus specifinių kraujo testų, beveik neįmanoma atskirti Ebolos karštinės nuo maliarijos.
Nuo Ebolos viruso mirė jau apie 2 tūkstančius žmonių. Šio viruso protrūkių pasitaikydavo Afrikos žemyne ir anksčiau, jie nebuvo labai grėsmingi, nes neretai paliesdavo tik atokiose kaimo vietovėse gyvenančius žmones.
Gvinėja, Siera Leonė, Nigerija – tai valstybės, kuriose žmonės gyvena miniomis, todėl ypač sudėtinga izoliuoti Ebolos viruso židinį.
Beninas, Togas, Gana, Kamerūnas, Senegalas jau priklauso prie padidintos rizikos šalių sąrašo. Tarp šių valstybių neatšaukti vietiniai lėktuvų skrydžiai, o tai reiškia kad bet kurią dieną Ebolos virusas gali kirsti sienas.
- Kodėl ši infekcija vadinama reta? Ar Ebolos virusas neplinta oro lašeliniu būdu?
- Yra žinoma, kad virusas plinta per kraują ir per skysčius. Šiuo metu vis daugiau įtarimų, kad siautėjantis viruso genotipas įgavo gebėjimų plisti kaip gripas - oro lašeliniu būdu. Taip gali atsitikti, kai virusas mutuoja.
Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai nėra kontakto su sergančiojo krauju, bet pacientą slaugantis medicinos personalas vis tiek užsikrečia.
- Ar laive-ligoninėje „Mercy Ships“ buvo tokių atvejų, kad medikas užsikrėstų Ebolos virusu?
-Tokio atvejo nebuvo. Baigęs pastarąją misiją Konge, laivas-ligoninė išplaukė į Kanarų salas, todėl Gvinėjoje nesustojo.
- Jei bus duotas ženklas, kad misija toliau tęsiama Vakarų Afrikos pakrantėje, ar vyksite į ją? Ar jus išleistų žmona?
- Esu pasiruošęs tokiai savanorystei. Mano žmona gydytoja, todėl tam pritaria, pasilikdama namuose ir augindama vaikus, ji taip pat prisideda prie savanorystės. Manau, šis laivas-ligoninė ir toliau taikys visas saugumo priemones.
- Kaip psichologiškai veikia žinia apie pavojingą užkratą? Ar galvojate, kad tai jūsų nepalies?
-Manęs tai nebaugina. Kita vertus, yra tam tikrų taisyklių, kurių medikai privalo laikytis. Nors nesu naujokas, atvykęs į laivą-ligoninę visada privalau išklausyti instruktažą.
Deja, nuo maliarijos kasmet „Mercy Ships“ laive miršta keli gydytojai ir medicinos slaugytojos. Šios skaudžios nelaimės atsitinka dėl to, kad nesilaikoma tam tikrų taisyklių.
Siera Leonėjė, Konge, Gvinėjoje yra natūralių maliarijos židinių. Viešint šiose šalyse, būtina vartoti medikamentus, tačiau ne visi savanoriai yra tokie stropūs, kai kurie užmiršta gerti vaistus, todėl rizikuoja savo gyvybe.
- Ar šiuo požiūriu maliarija yra pavojingesnė už naują virusą?
- Manau, nuvykus į Gvinėją rizika užsikrėsti Ebolos virusu yra labai didelė, sakyčiau, tai netgi nepriklausys nuo žmogaus valios.
Šis virusas yra nekontroliuojamas, jūs galite užsikrėsti nuo pareigūno, kuris oro uoste tikrina pasus.
Tuo tarpu maliarijos įmanoma išvengti. Kita vertus, dėl neatsargaus elgesio žmogus gali susirgti, pavyzdžiui, jei miegodamas džiunglėse nesinaudos tinkeliu ir negers vaistų nuo maliarijos.
Tuo tarpu norint neapsikrėsti Ebolos virusu, tektų vilkėti skafandrą, net akys turėtų būti uždengtos.
Yra grėsmė šį užkratą pasičiupti taip pat valgant vaisius ir geriant vandenį, nes virusą platina šikšnosparniai.
- Siera Leonės vyriausybė neseniai priėmė sprendimą neleisti žmonėms tris dienas išeiti iš namų. Ar tai padės?
- Skeptiškai vertinu tokį spredimą, inkubacinis periodas yra 21 diena. Viruso nešiotojas gali tris paras tūnoti namie, bet išėjęs į gatvę ir sutikęs savo draugą gali perduoti jam užkratą.
Daugiau būtų naudos, jei mirusįjį jo šeimos artimieji laidotų naudodamiesi apsisaugojimo priemones.
Deja, afrikiečiai kitaip gyvena, jie elgiasi taip, kaip pataria genties vadas.
