Neseniai į Kauno klinikas pateko smarkiai supurtytas ir sumuštas dviejų mėnesių kūdikis. Jam diagnozuotas sukrėsto kūdikio sindromas.
Nors dažniausiai tokie kūdikiai į medikų rankas patenka iš asocialių šeimų, kartais tokia tragedija ištinka ir vaikus mylinčiose šeimose, kai tėvai, neatsargiai besielgiantys su mažyliais, neįvertina savo jėgų.
Aprašytas prieš 40 metų
Sukrėsto kūdikio sindromą pirmą kartą – 1974 metais – aprašė amerikiečių pediatras radiologas Johnas Caffey. Gydytojas, atlikęs kompiuterinės tomografijos tyrimą, kūdikio galvos smegenyse aptiko kraujosruvų, nors nebuvo išorinių traumos požymių.
Sukrėsto kūdikio sindromas pavojingiausias vaikams iki 6 mėnesių.
Jis atsiranda dėl tyčinio ar netyčinio smurto prieš vaiką.
Tai atsitinka paėmus kūdikį už žastikaulių ar krūtinės ir papurčius. Kūdikio galva, palyginti su jo kūnu, yra gana didelė – ji sudaro apie 15 procentų viso kūno masės. O kaklo raumenys – silpni, kaukolė minkšta.
Darant staigius judesius, galva lankstosi į šalis, trūkinėja kraujagyslės, o tuomet į smegenis išsilieja kraujo.
Kūdikio kraujagyslės yra labai jautrios purtymui. Manoma, kad jos gali įtrūkti vien tik staigiai purtant galvą pirmyn ir atgal.
Sužalojo mankštos metu
Tarptautiniame žurnale „Pediatrics International“ buvo aprašytas vienas atvejis iš Japonijos gydytojų praktikos.
Po normalaus nėštumo ir gimdymo gimė sveikas berniukas. Jo tėvas žaisdavo su 3 mėnesių kūdikiu tokius žaidimus: išmesdavo jį į viršų, sugaudavo ir, energingai pakratydamas, vartydavo kūdikį tarp rankų, sukdavo jo kūną pagal laikrodžio rodyklę.
Po kelių dienų motina pastebėjo, kad kūdikis staiga neteko apetito. Dar po poros dienų jis pradėjo vemti, o ketvirtą parą, netekęs sąmonės, buvo paguldytas į ligoninę.
Tyrimas kompiuteriniu tomografu parodė, kad tarp kietojo galvos smegenų dangalo bei galvos smegenų yra išsilieję kraujo.
Jokių smurto ar išorinių traumos požymių nebuvo.
Kūdikis mirė praėjus 18 valandų nuo to laiko, kai jis pateko į ligoninę.
Skrodimas dar kartą patvirtino, kad smegenyse išsilieję kraujo, galvos smegenys paburkusios.
Visi kiti autopsiniai tyrimai neparodė jokių kraujagyslių deformacijų ar kitų priežasčių, galėjusių tapti kraujo išsiliejimo į galvos smegenis priežastimi.
Tai įrodo, kad šis sindromas – ne visuomet yra nevaldomo tėvų pykčio pasekmė.
Jis ištinka ir dėl netyčinio smurto, pavyzdžiui, taikant įvairias egzotines mankštas ar netinkamai teikiant pagalbą užspringusiam kūdikiui.
Smegenis nusėja kraujosruvos
Vaiką stipriai purtant atsiranda labai įvairaus dydžio, nuo minimalių – vos taško dydžio iki itin masyvių kraujosruvų galvos smegenyse, dažniausiai po galvos smegenų dangalais bei akių dugne.
Klasikinio sindromo atveju iki tol buvusiam sveikam kūdikiui sutrinka apetitas, vaikas pradeda vemti, darosi labai neramus, sutrinka sąmonė, gali atsirasti traukulių arba kitokių neurologinių simptomų.
Tikslią dagnozę padeda nustatyti kompiuterinės tomografijos tyrimas, akių dugno apžiūra.
Nustatant diagnozę, įvertinamos visos priežastys, dėl kurių į smegenis galėjo išsilieti kraujo.
Kai visos kitos atmetamos, lieka viena – vaiko sukrėtimas, supurtymas.
Daugumai – neįgaliojo dalia
Ar po tokios traumos kūdikis gali pasveikti ir užaugti normalus?
Apie 60-80 proc. tokių vaikų toliau kamuoja įvairios neurologinės problemos. Gali atsilikti jų psichomotorinis vystymasis, išsivystyti epilepsija bei paralyžius, vaikas gali likti invalidas, o dėl kraujosruvų akių dugne – visai aklas.
Apie 20-25 procentus jų miršta.
