Renginio tikslas – paskatinti kauniečius daugiau judėti ir sveikiau gyventi, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Kokiais būdais tai daryti? Kokios sveikos gyvensenos programos kuriamos mieste? Kokios įtakos gyventojų sveikatai galima tikėtis mieste nutiesus dviračių takus?
Apie tai „Laikinoji sostinė“ kalbėjosi su Kauno savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėju Donatu Seniku. Tačiau vyriausiasis miesto gydytojas ne į visus klausimus galėjo atsakyti.
– Kuo renginys „Darnus judumas geresnei sveikatai ir aplinkai“ bus naudingas kauniečiams? – paklausėme D.Seniko.
– Renginys yra tarptautinio projekto „Transportas, aplinka ir sveikata“ dalis. Jį organizuoja Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras.
Šia programa siekiama plėtoti politikos kryptis, kurios padėtų gyventojams skatinti fizinį aktyvumą, daugiau naudotis viešuoju transportu, miestuose važinėtis dviračiais, vaikščioti pėsčiomis.
Sveikesnis gyvenimo būdas leidžia mažinti oro taršą mieste ir prisideda prie gyventojų ligų prevencijos.
Europos Sąjungos šalys projekte dalyvauja nuo 2009 metų. Į projektą yra įtrauktos ir Lietuvos susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Aplinkos ministerijos, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras bei Kauno miesto savivaldybė. Todėl tarptautinis renginys ir vyks mūsų mieste.
Jo metu bus atidarytas naujas dviračių takas, vedantis nuo Šilainių iki senamiesčio. Taip pat kauniečiai kviečiami po miestą pasivaikščioti šiaurietišku ėjimu. Užsienio partneriams norime parodyti, kokią infrastruktūrą, leidžiančią daugiau judėti, jau turime.
Mums naudinga bus tai, kad užsienio šalių atstovai dalysis patirtimi, kaip sukurti sistemą, kad atvykę iki miesto centro savo keturratėmis transporto priemonėmis kauniečiai po jį toliau keliautų nuomotais dviračiais. Kaune tokių projektų nėra.
– Tačiau kauniečiams automobiliai yra lyg antrieji namai. Kaip, jūsų nuomone, gyventojus įmanoma įtikinti, kad jais važinėti po miestą reikėtų mažiau? Nejaugi to galima pasiekti pompastiškai atidarinėjant dviračių takus ar propaguojant šiaurietišką ėjimą?
– Sveikatos specialistai mokyklose rengia užsiėmimus, propaguojančius sveiką gyvenimo būdą. Jaunimą lengviau įtikinti gyventi sveikiau.
Suaugusiuosius tai daryti skatina socialinės reklamos ir akcijos. Manau, kad pamažu jos daro įtaką gyventojams, skatina gyventi sveikai, daugiau judėti. Važinėti dviračiais pamažu tampa madinga.
– Tačiau abstrakti propaganda žmones veikia lėtai. Kitus netgi erzina ir skatina elgtis priešingai. Gal naudingiau būtų pateikti konkrečius skaičius?
Pavyzdžiui, kokių ligų galima išvengti važinėjant dviračiais ir vaikštant pėsčiomis? Kiek kalorijų galima sudeginti dviračiu važiuojant ar einant pėsčiomis nuo Šilainių iki centro? Pagaliau kiek pinigų sutaupoma rečiau važiuojant automobiliais? Ar nesate atlikę tokių skaičiavimų?
– Sutinku, konkretūs pavyzdžiai gali būti naudingi. Gal kas nors tokius skaičiavimus ir yra padarę.
– Projekto partneris Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras yra paskaičiavę, kad Vilniuje, kur gyvena daugiau kaip pusė milijono žmonių, vienas į bendrą transporto tinklą integruotas dviračių takas gali sukurti 25 darbo vietas ir, išvengus automobilių avarijų, per metus išgelbėti 102 žmonių gyvybes. Ar pristatydami mūsų dviračių takų infrastruktūrą užsieniečiams paskaičiavote, kokios naudos iš to turi kauniečiai?
– Į šį klausimą negaliu atsakyti. Tačiau manau, kad jau turima dviračių takų sistema tikrai ne blogiausia Lietuvoje.
– Kokia yra kauniečių sveikata? Nuo kokių ligų labiausiai kenčia gyventojai?
– Vidutinė kauniečių gyvenimo trukmė yra 76 metai. Lietuvos gyventojai vidutiniškai gyvena iki 74 metų. Manau, prie to, kad kauniečiai gyvena ilgiau, prisideda ir tai, kad mieste yra įvairių gydymo įstaigų, Klinikos, Sveikatos mokslo universitetas.
Dažniausiai kauniečiai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, kenčia nuo psichikos ir elgsenos sutrikimų.
Didelė problema yra ir alkoholio vartojamas. Kauniečiai per metus išgeria po 12 litrų alkoholio. Lietuvoje vienam pilnamečiam gyventojui tenka 15 litrų svaigalų per metus. Taigi esame tarp „lyderių“.
– Ar savivaldybės Sveikatos apsaugos skyrius yra parengęs ligų, nuo kurių labiausiai kenčia kauniečiai, prevencijos programas?
– Kad kauniečiai sveikiau gyventų, mieste kovojama su naktiniais barais, steigiamos nerūkymo zonos, įrengiami lauko treniruokliai.
Mūsų skyrius iškovojo, kad mieste – stotyse, Rotušėje ir prie miesto sodo atsirastų defibriliatoriai. Jie gali išgelbėti gyvybę sutrikus širdies ritmui.
– Minėjote, kad kauniečiai išsiskiria ir prastoka psichine sveikata. Ką darote, kad ji pagerėtų?
– Mokyklose pritaikėme programą dėl patyčių prevencijos.
Suaugusiems psichinės sveikatos gerinimo programų neturime. Ja turi rūpintis patys kauniečiai. Manau, kad gyventojų psichinė ir fizinė sveikata pagerėtų ir daugiau judant. Prie sveikatos problemų sprendimo turėtų prisidėti ir vyksiantis tarptautinis renginys. Jam rengėmės beveik metus.
Kauniečiai kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei psichikos sutrikimų. Originalių minčių, kaip žmones paskatinti sveikiau gyventi, Kauno valdininkai tikisi išgirsti iš užsienio šalių specialistų.
