Šio projekto tikslas – sukurti programą ir įsteigti centrą, kuriame tėvai būtų informuojami apie tokių naujagimių priežiūrą, maitinimą, fiziologinių ypatybių vystymąsi, vaiko raidos ypatybes, psichikos sveikatą. Neišnešiotų vaikų tėvai neturi gyventi nuolatinėje baimėje.
Kūrybinės agentūros vadovas Andrius Verseckas pripažino, kad nebuvo lengva surasti tinkamą kandidatą ir jį filmuoti ypatingomis sąlygomis, kadangi jis pernelyg anksti atėjo į pasaulį.
Jonas – vienas iš 2000 neišnešiotų naujagimių, kurie kasmet gimsta Lietuvoje. Ilgą laiką visuomenėje vyravo požiūris, kad tokie vaikai yra kažkuo nuskriausti, nes gimė ne laiku. Norėdamas pakeisti tokią nuomonę, A.Verseckas pasiūlė vietoj žodžio „neišnešiotukas“ vartoti „ankstukas“.
„Pasaulyje vargiai rastume jaunesnį aktorių už mūsų Joną. Kas tie anksčiau gimę kūdikiai? Koks jų likimas? Kodėl jie vadinami neišnešiotukais? Manau, jie kabinasi į gyvenimą kaip ir kiti kūdikiai, tačiau susiduria su įvairiomis kliūtimis.Todėl labiau norėtųsi kalbėti apie ankstukus“, - įsitikinęs A.Verseckas.
Tokiam pasiūlymui pritarė neišnešiotų naujagimių asociacijos pirmininkė Asta Radzevičienė, kuri prieš šešerius metus pagimdė neišnešiotą dukterį Margaritą.
„Mano duktė gimė trimis mėnesiais anksčiau laiko. Ji svėrė lyg nepilnas cukraus pakelis, o dydžiu tilpo į delną. Tuo metu mano šeima patyrė didelį šoką. Ačiū medikams, kad jie išsaugojo Margaritos gyvybę, ji yra sveika“, - dėkojo susijaudinusi A.Radzevičienė.
Nerimas, ar anksti gimęs kūdikis išgyvens, ar galės normaliai vystytis, ar pasivys savo bendraamžius – daug klausimų vienu metu užklumpa jaunų tėvų pečius. Todėl „ankstukus“ auginančioms šeimoms reikia ne tik dalykinių žinių, bet ir emocinės paramos.
Be visuomenės paramos bus labai sunku pasiekti tokį tikslą.
Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje pavyko sukurti naujagimių sveikatos priežiūros sistemą. Todėl neišnešiotų naujagimių išgyvenamumo rodikliai yra geri.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Neonatologijos centro vadovė profesorė Nijolė Drazdienė teigė, kad kiekvienas pernelyg anksti gimęs kūdikis yra unikalus. Kalbėdama su motinomis, kad tokio vaikai laukia ilga kelionė per kalnelius, gydytoja N.Drazdienė tikino, kad tai priklauso ne tik nuo medicinos pažangos, šiuolaikinių technologijų, medikamentu, bet ir visuomenės.
„Šalyje turime gerai organizuotą sistemą, todėl neišnešioti vaikai išgyvena. Jiems taip pat reikalingas stebėjimas, medicininė pagalba, o jų tėvams būtina psichologinė, moralinė ir materialinė pagalba“, - sakė N.Drazdienė.
Lietuvoje maždaug 6 proc. kūdikių gimsta neišnešioti, tai sudaro apie 2 tūkstančius vaikų. 1993-aisiais išgyveno tik 12 proc. neišnešiotų naujagimių, sveriančių nuo 500 iki 999 gramų, o šiuo metu – 66 proc. Neišnešiotų naujagimių, sveriančių nuo 1 iki 1,5 kilogramo, išgyvenamumo rodiklis padidėjo nuo 43 iki 97 proc.
Pagrindiniu akcijos „Ankstukai“ iniciatoriumi tapo kūdikių kosmetikos gamintojas “Johnson’s Baby”. Prie šios akcijos prisijungė taip pat prekybos tinklas „Maxima“. Pirkėjai galės ne tik įsigyti specialiu ženklu pažymėtų 250 prekių, bet ir paaukoti. Tam tikslui 117 parduotuvių bus įrengta 1207 aukų dėžutės. Aukoti bus galima iki lapkričio 15-osios.
Kad būtų įkurtas šeimų mokymo centras, galėtų prisidėti kiekvienas Lietuvos gyventojas, toks poelgis įrodytų, kad mūsų visuomenė yra pilietiškai subrendusi“, - sakė gydytoja N.Drazdienė.
Neišnešioti naujagimiai vidutiniškai praleidžia ligoninėje apie 10 savaičių, net ir išleisti iš ligoninės namo tokie vaikai stebimi kaip pro didinamąją lupą.
Kūdikiai išleidžiami namo, kai jie sugeba savarankiškai kvėpuoti, kai būna normali kūno termoreguliacija, kai sugeba savarankiškai valgyti. Kad vienu metu galėtų čiulpti, ryti ir kvėpuoti, naujagimis turi būti bent 36-37 savaičių amžiaus.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Neišnešiotų naujagimių skyriaus vedėja Rimutė Vaitkevičienė tikino, kad išrašant iš ligoninės neišnešioto naujagimio svoris nėra pagrindinis dalykas.
Nuo gimimo tokie vaikai praleidžia stacionare mažiausiai du mėnesius. Kuo mažiau sveria vaikai, tuo jie ilgiau gydomi. Iš pradžių jie prižiūrimi intensyvios terapijos skyriuje. Kai nebereikia deguonies terapijos ir papildomos plaučių ventiliacijos, naujagimiai perkeliami į skyrių.
Nors tėvams tada atlėgsta nerimas dėl jų gyvybės, tokie vaikai dar ilgai yra stebimi medikų. Neretai jiems prireikia akių ligų gydytojo, o vėliau neurologo bei vaikų raidos specialisto pagalbos.
