Pateikiame tyrimo rezultatus bei „Northway“ medicinos centro gydytojų įžvalgas apie ketvirtąją kategoriją – rūpestinguosius.
Rūpestingieji, kas jie tokie?
Šiai grupei priklauso net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų – daugiau moterų (63 proc.) nei vyrų (37 proc.). Didžioji dalis 50-74 metų amžiaus. Sveikata jiems reikalinga tam, kad jaustųsi ramūs dėl savęs ir dėl savo artimųjų. Dėl itin jautrios prigimties, jiems sveikata yra labai svarbi, net į mažiausius simptomus jie gali sureaguoti rimtai. Jų namų vaistinėlėse galima rasti nemažai aliejų, žolelių ir kitų natūralių gydymosi priemonių.
Tai žmonės, kurie visada pirmenybę teikia kitų sveikatai ir net susirgę jaudinasi ne tiek dėl savęs, kiek dėl to, kad sirgdami ir neturėdami jėgų negalės rūpintis artimaisiais ir jiems padėti. Didžioji dauguma šios grupės atstovų dirba samdomą darbą arba jau yra išėję į pensiją, jų atžalos – jau palikusios tėvų namus, tačiau dėmesio siekėjai vis tiek jaučia pareigą jiems padėti, prižiūrėti anūkus. Nors rūpestingieji nevaikšto į gydymo įstaigą tikrintis sveikatos reguliariai, tačiau teigia, jog stengiasi gyventi sveikai ir daug dėmesio skiria savo dvasinei būsenai. Nors jie rečiau nei kitų segmentų atstovai teigia užsiimantys aktyvia fizine veikla, net 48 proc. tikina per metus gydymuisi neišleidžiantys nei lito, 35 proc. – nuo 1 iki 200 litų.
Ką rūpestingiesiems reiškia sirgti?
Kol rūpestingieji yra sveiki ir fiziškai stiprūs, jie jaučiasi ramūs ir saugūs ne tik dėl savęs, bet ir dėl to, kad nesukels nepatogumų kitiems. Net penktadalis jų atsakė, jog labiausiai susirgti bijo dėl to, kad jaučia atsakomybę už kitus žmones. Beveik trečdalis teigė, kad stengiasi nuolat stebėti savo sveikatą, o nerimą dėl savo sveikatos būklės jaučia 21 proc. ši tipo gyventojų.
Liga rūpestingiesiems – yra didelis sukrėtimas, kurį jie priima labai jautriai. Dažnai žinia apie ligą jiems būna netikėta ir gali itin paveikti emociškai. Tyrėjai linkę manyti, kad tą iš dalies lemia rūpestingųjų požiūris į ligų prevenciją - jie nelinkę reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti tyrimų. Paklausti, dėl kokios priežasties per paskutinius dvejus metus lankėsi gydymo įstaigoje, net 58 proc. atsakė, kad dėl paūmėjusios ligos, ar jos simptomų.
„Žmonių požiūris į sveikatą dažnai skiriasi skirtingais gyvenimo etapais. Pastebime, kad vyrai po 50-ies dažnai pradeda labiau rūpintis savo sveikata. Ypatingą įtaką jų požiūriui padaro artimųjų pavyzdžiai. Jei vyresnį vyrą netikėtai ištinka infarktas, tikėtina, kad savaitės bėgyje jo kaimynai ir draugai ateis pasitikrinti sveikatos ir pasidaryti tyrimus“, – teigia „Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja medicinos mokslų daktarė Asta Mastavičiūtė.
Kokia gydymo įstaiga imponuoja rūpestingiesiems?
Apsilankymas gydymo įstaigoje rūpestingiesiems, visų pirma, yra ne profesionalios pagalbos, o paguodos ir nusiraminimo ieškojimas. Net 58 proc. atsakė, kad paprastas ir žmogiškas aptarnavimas jiems yra svarbiausias faktorius. Dar prieš eidami pas gydytoją jie stipriai išgyvena savo sveikatos sutrikimus, permąsto įvairius ligos scenarijus, todėl gydytojas tokiam žmogui pirmiausia turėtų padėti nusiraminti ir nuteikti pozityviam mąstymui.
Rūpestingieji tikrai nenorėtų gydymo įstaigoje likti vieni, todėl svarbu, kad čia juos kažkas lydėtų, aiškiai pasakytų, paaiškintų, kur ir kas bus daroma. Tokiam žmogui svarbu žinoti, kad jo problema yra sprendžiama ir kad juo rūpinasi kiekvieną akimirką.
Nors jiems reikia didelio personalo dėmesio ir globos, didelio žmonių šurmulio aplinkui jie nemėgsta. Jie jaučiasi gerai, jei ligoninėje gali sėdėti atokiai. Taip pat svarbu, kad niekas iš pašalinių nepastebėtų jų problemos ir jokiu būdu garsiai to neaptarinėtų.
„Kartais žmones atbaidyti nuo tam tikros medicinos įstaigos gali nemaloni registratorė ar šiurkštesnis gydytojo žodis. Kai kurie žmonės į gydymo įstaigą ateina pasimetę, todėl gydytojas turėtų viską aiškiai papasakoti, paaiškinti, kam ir kodėl reikalingi vieni ar kiti tyrimai. Su jautriais žmonėmis elgiamės atitinkamai ir jokiu būdu neleidžiame jiems pasijausti menkais, nieko nesuprantančiais, juk dėl nemalonios atmosferos jie gali net visiškai atsisakyti gydymo“, – teigia dr. A. Mastavičiūtė.
Gydytojo idealas – kaip mama ir tėtis
Idealus gydytojas rūpestingiesiems asocijuojasi su globėju. Kadangi jie visą gyvenimą rūpinasi kitais ir sau neskiria daug dėmesio, gydytojas turi būti tas, kuris pasirūpina jais. Vertingiausios gydytojo savybės panašios į tas, kurių laukiama iš tėčio ar mamos: užjaučiantis, paguodžiantis, išklausantis, švelnus, dėmesingas. Gydytojas turėtų būti pakantus išklausyti ne tik su liga susijusią informaciją, bet ir asmeninius išgyvenimus, ir net istorijas iš paciento artimųjų gyvenimo.
Jei rūpestingiesiems gydytojas patinka ir kelia pasitikėjimą, tuomet tokie dalykai, kaip profesionalumas ir kompetencija, jiems nėra labai svarbūs. Idealus rūpestingųjų gydytojas turi žinoti, kur nukreipti. Patys būdami jautrūs, šios kategorijos žmonės jaučia, jei gydytojas nemėgsta savo darbo ir daro tai tik dėl atlyginimo ar iš pareigos, arba yra labai pavargęs.
„Northway“ medicinos centre siekiama prisitaikyti prie paciento individualių poreikių ir pateisinti kiekvieno jų lūkesčius. Čia dirbantys profesionalai stengiasi užmegzti su rūpestingaisiais artimą ryšį ir apgaubti juos ypatingu dėmesiu.
Sveikatos būklės vertinimas
Tyrimo metu gyventojai buvo prašomi įvertinti savo sveikatos būklę 5 balų skalėje, kur 1 reiškia daug ir rimtus sveikatos sutrikimus, o 5 – visišką sveikatą. Gyventojai, kuriuos tyrimo autoriai pavadino rūpestingaisiais, savo sveikatos būklę vertina 3,1 balo.
