Energingoji AC/DC, viena pelningiausių visų laikų grupių, kurią Sidnėjuje 1973 metais įsteigė broliai Malcolmas ir Angusas Youngai, ketvirtadienį paskelbė, kad po 41 metų ritmine gitara grojęs Malcolmas dėl kažkokių sveikatos problemų išėjo į pensiją.
Tačiau grupė nurodė, kad dirbs toliau, gruodį išleis albumą „Rock or Bust“, o kitais metais leisis į pasaulines gastroles.
Prarado trumpalaikę atmintį
Laikraštis „The Australian“ pranešė, kad 61 metų M.Youngas pernai patyrė insultą, o „The Sydney Morning Herald“ rašė, kad jis serga demencija ir gyvena vienuose išskirtiniuose Sidnėjaus slaugos namuose.
„Jei pabūtum viename kambaryje su (M.Youngu) ir išeitum, o tada po minutės grįžtum, jis neprisimintų, kas tu toks“, – su šeima susijusį šaltinį citavo „The Sydney Morning Herald“ muzikos kritikas veteranas Bernardas Zuelas.
„Jis visiškai praradęs trumpalaikę atmintį. Jo žmona Linda apgyvendino jį slaugos namuose", – sakė šaltinis.
AC/DC, kuri per savo karjerą yra pardavusi daugiau kaip 200 mln. albumų kopijų, ketvirtadienį skelbdama apie naują įrašą nurodė, kad M.Youngas, kuris šiemet dėl sveikatos pasiėmė pertrauką, į grupę negrįš ir kad Stevie Youngas, A. ir M.Youngų sūnėnas, „Rock or Bust“ grojantis ritmine gitara, lydės grupę per gastroles.
„Deja, dėl Malcolmo būklės pobūdžio jis negrįš į grupę“ – sakoma AC/DC interneto svetainėje.
Balandį pasirodžiusios naujienos apie M.Youngo ligą išprovokavo gandus, kad grupė gali sužlugti, bet būgnininkas Philas Ruddas praėjusį mėnesį sakė: „To niekada nebus. Angusas niekada neišeis į pensiją, o kadangi Angusas niekada neišeis, į pensiją niekada neišeisiu ir aš“.
Užklumpa ir galingiausius pasaulyje žmones
Žmonių, sergančių demencija (silpnaprotyste) skaičius visame pasaulyje artimiausiais dešimtmečiais, visuomenei senstant, turi smarkiai išaugti ir iki 2050 metų patrigubės, rodo tyrimas.
Su šia liga jau gyvena 44 mln. žmonių, sakoma Alzheimerio ligos asociacijų federacijos „Alzheimer's Disease International“ (ADI) ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad šis skaičius iki 2050-ųjų padidės iki 135 milijonų.
Vien per pastaruosius trejus metus silpnaprotyste sergančių žmonių skaičius padidėjo 22 procentais. „Tai – pasaulinė epidemija ir ji tik didėja: jei žiūrėsime į ateitį, pagyvenusių žmonių skaičius dramatiškai išaugs“, - sakė ADI vykdomasis direktorius Marcas Wortmannas.
Alzheimerio ligos neišvengia ir pasaulio galingieji bei daug savo srityse pasiekę žmonės. Ši liga kamavo keturiasdešimtąjį JAV prezidentą Ronaldą Reaganą, dėl kurios gyvenimo pabaigoje jis buvo kone visiškai praradęs atmintį.
Ja sirgo ir „Geležine ledi“ praminta buvusi Didžiosios Britanijos Premjerė Margareta Thatcher, beje, buvusi gera R.Reagano bičiulė.
Liga neaplenkė ir prancūzų kompozitoriaus Maurice'o Ravelio, Nobelio premijos laureato, Kolumbijos rašytojo Gabrielio Garcia'os Marquez'o, ar JAV olimpinio čempiono Muhammado Ali.
Ar senatvinė demencija ir Alzheimerio liga - tai tas pats?
Senatvinė demencija – tai bendras terminas, kuriuo apibūdinamos visos demencijos, pasireiškiančios vyresniame amžiuje - 65-erių ir daugiau sulaukusiems žmonėms. Alzheimerio liga yra dažniausiai pasitaikantis silpnaprotystės (demencijos) tipas ir sudaro apie 60 proc. visų demencijos atvejų. Blogėjanti atmintis - pirmasis jos ženklas.
Daug demencijų sukelia ir smegenų insultas.
Tačiau šios ligos nesivysto vien dėl to, kad žmogus sulaukia 65 metų, kitaip tariant, senatvė nėra demencijos priežastis. Ją sukelia kokia nors neurodegeneracinė liga. Jeigu žmogus ja neserga, nesirgs ir demencija. Tačiau kadangi gyvenimo trukmė vis ilgėja, visuomenė sensta, demencijos diagnozuojamos vis dažniau.
Kaip pasireiškia ši liga? Kaip ją atpažinti?
Kai atminties netenkama natūraliai senstant, užmirštamos tik detalės, o ne įvykiai. Tuo tarpu sergant yra kitaip - suprastėja orientacija laike ir erdvėje, netenkama trumpalaikės atminties, sunkiai vykdomos elementariausios užduotys, labai staigiai kinta žmogaus elgesys ir nuotaika.
Sergant Alzheimerio liga pablogėja orientacija laike ir vietoje – žmogus gali pasiklysti net savo gatvėje, pamiršti, kodėl ir kur ėjo, nerasti kelio namo, painioti paros laiką, nuolat klausinėti tų pačių dalykų.
Sergantysis pamiršta paprastus žodžius ir jo kalba tampa nesklandi. Pablogėja jo nuovoka, pavyzdžiui, jam tampa sunkiau sumokėti mokesčius ir suskaičiuoti pinigus, santaupas jis išleidžia nereikalingiems pirkiniams, rengiasi ne pagal orą.
Daiktus jis padeda neįprastose vietose, pavyzdžiui, rankinį laikrodį - cukrinėje ar šaldytuve.
Senatvinės silpnaprotystės kamuojami žmonės nesugeba pasirūpinti savimi – jie nesirūpina higiena ar mityba.
Keičiasi nuotaika ir elgesys
Senstant charakteris keičiasi labai nežymiai, o sergant Alzheimerio liga atsiranda akivaizdūs, neįprasti charakterio pakitimai, keičiasi žmogaus nuotaika ir elgesys.
Sergantieji tampa pasyvūs, apatiški, praranda pomėgius, nebesidomi aplinka, įvykiais bei šeimos gyvenimu.
Jei pastebimi kurie nors iš galimų Alzheimerio ligos požymių, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją išsamaus ištyrimo.
Siūlo nupiešti laikrodį
Paprastą testą vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems pažinimo sutrikimų, medikai siūlo atlikti ir namuose.
Paprašykite savo artimąjį nupiešti laikrodį ir reikiamose vietose išdėstyti valandas žyminčius skaičius. Po to, kai bus nupieštas apskritimas ir skaičiai reikiamose padėtyse, paprašykite nupiešti rodykles, rodančias, pavyzdžiui, 10 minučių po 12 valandos.
Po balą skirkite už kiekvieną teisingą veiksmą: už nupieštą uždarą ratą, tinkamose vietose išdėstytus skaičius, visus dvylika tiksliai pažymėtų skaičių, tam skirtose padėtyse nupieštas rodykles.
Jeigu artimasis surinko mažiau nei keturis taškus, reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo.
Šis trumpas testas nėra Alzheimerio ligos diagnozavimo pagrindas. Bet jis gali būti naudingas nustatant, ar reikia detaliau ištirti žmogų.
