Senomis alaus tradicijomis garsėjantis Panevėžys yra G.Palucko gimtinė, tačiau jis niekada nesutiktų tapti šiame krašte verdamo alaus ambasadoriumi, rašo „Lietuvos rytas".
Nuo pernai pavasario nutaręs nevartoti alkoholio, kandidatas į Vilniaus merus neima į burną ne tik alaus, bet ir vyno, nemėgsta giros, nes ji taip pat gali turėti laipsnių. Bet dėl to jis nesijaučia esąs balta varna.
Su žmona Ilma ketverių metų sūnų Petrą ir pusantrų metų dukterį Luknę auginantis G.Paluckas tikino, kad jam patiko negerti. Draugai irgi tuo patikėjo, nustojo šaipytis ir laidyti šmaikščias užuominas.
Vis daugiau laiko vyras gali skirti šeimai – vežti vaikus į darželį, skaityti jiems pasakas, kartu leisti savaitgalius.
„Anksčiau ir aš galvodavau – jei žmogus nepriliečia lūpų prie taurės, gal serga. O dabar suprantu, kad silpnybės ženklas – negalėjimas atsispirti alkoholio pagundai“, – kalbėjo dviejų vaikų tėvas.
G.Palucko blaivybės eksperimentas prasidėjo 2013-ųjų kovo 15-ąją. Tai buvo paprasčiausias pirmadienis. Žengti šį žingsnį vyras ketino gerokai anksčiau, bet vis kas nors sutrukdydavo.
Kalėdos, Naujieji metai – vis atrodė, kad tai netinkamas metas. Taip ir atėjo pavasaris.
„Lengva mesti gerti, nes tai galima daryti tūkstantį kartų. Kur kas sunkiau ištesėti sau duotą pažadą. Daugiausia pagundų kilo prasidėjus šašlykų kepimo ir grilio sezonui“, – prisipažino socialdemokratas.
Nors vyras buvo pasižadėjęs nevartoti alkoholio vienus metus, nutarė šio pažado laikytis toliau.
Pasakodamas apie savo patirtį vilnietis neslėpė, kad jį apstulbino oficiali statistika.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvos gyventojui per metus tenka 15,1 litro grynojo alkoholio. Lietuva pagal šiuos rodiklius užima trečią vietą pasaulyje, aplenkdama netgi Rusiją.
Panagrinėjęs savo kasdienybę politikas pastebėjo, kad ir jis alkoholio vartoja kur kas daugiau, nei to norėtų.
Iš pradžių G.Paluckas ketino be svaigiųjų gėrimų išsiversti bent vieną savaitę. Tačiau tai nebuvo lengva.
– Ar jums pavyko iš pirmo karto liautis vartoti alkoholinius gėrimus, ar teko pažadą atidėlioti?
– Tai sudėtingas išbandymas, nepakanka vien ryžto.
Atsirado baimė ir nuogąstavimas, kad alkoholio vartojimas gali būti susijęs su priklausomybe nuo cheminių medžiagų.
Nėra taip, kad viskas būtų vien žmogaus valioje, yra pasąmoniniai dalykai. Buvo sunku ištverti be alaus net vieną savaitę. Lyg ir laikiausi kelias dienas, bet artėjo savaitgalis, atrodė, nieko tokio, jei išlenksiu bokalą alaus, bus smagu.
Bet vidinis balsas kuždėjo, kad čia ne viskas taip paprasta. Jei negaliu laikytis elementarių taisyklių, kurias pats sugalvojau, vadinasi, kažkas yra negerai. Tada pagalvojau, kad reikėtų kurį laiką būti abstinentu ir negerti net alaus.
Esu apie tai kalbėjęs su savo pažįstamais, daugelis jų prisipažino – darbo dienomis negeriu, bet savaitgalį leidžiu sau pasilinksminti.
Yra jaunų žmonių, kurie pradeda linksmintis nuo ketvirtadienio vakaro, po to ateina penktadienis – kaip įžanga į savaitgalį, šeštadienis ir sekmadienis taip pat leidžiamas su alkoholiu.
Po tokio maratono sulaukęs pirmadienio ryto žmogus būna kaip guminis. Tokią praktiką išpažįsta daug jaunų žmonių.
– Ar suskaičiavote, kiek jūs išgerdavote bokalų per vakarą?
– Nebuvau aistringas alaus mėgėjas, bet kasdien išgerdavau bent po du bokalus alaus.
Taip buvo ne vienus metus.
Bendraujant su žmonėmis, dalyvaujant įvairiuose susitikimuose netrūksta vaišių, kur visada galima paragauti alkoholinių gėrimų.
Jei koks nors susitikimas prasideda artėjant dienos pabaigai, nėra didelis nusikaltimas išlenkti bokalą alaus. Grįžus namo norisi dar vieno – kad būtų smagiau žiūrėti televizorių. Taip ir pakliūvi į užburtą ratą.
– Ar buvo koks nors įvykis, kuris padėjo jums apsispręsti?
– Kai gimė duktė Luknė, susimąsčiau, kiek laiko skiriu šeimai. Supratau, kad būdamas kartu su vaikais nenoriu būti apsvaigęs nuo alkoholio.
– Ar apsisprendėte be žmonos Ilmos įtakos?
– Ji man dėl gėrimo niekada nėra priekaištavusi. Augindamas vaikus supratau, kad turiu naudingai leisti laiką, o alkoholio vartojimas turi daug minusų.
Išgėręs žmogus tik iš pradžių būna linksmesnis, nesiskundžia nuovargiu, parausta jo skruostai. Tačiau rytą jį kamuoja ne tik fizinės, bet ir moralinės pagirios.
Pirmą dienos pusę jis negali padaryti daug dalykų. Todėl privalo labiau stengtis vėliau, dirbti viršvalandžius, o tai reiškia, kad vogti laiką, skirtą bendrauti su šeima. Kai sudėjau šiuos dėmenis, įsitikinau, kad daugiau pralaimi nei išloši.
– Ar pastebėjote, kad nevartodamas alkoholio sutaupote daugiau pinigų?
– Tai akivaizdu: piniginė, kai negeriu svaigalų, storesnė. Taupymas vyksta ne tik alkoholio, bet ir maisto sąskaita. Nebeprisiperku užkandžių, įvairiausių gardumynų, nes negeriant alaus valgyti norisi mažiau.
– Gal pradėjote daugiau sportuoti?
– Atsipalaiduoti būtina. Man padeda krepšinis – su viena komanda dalyvauju Vilniaus lygoje.
Mėgstu važinėti dviračiu, pradėjau domėtis maratonu. Jame dar nedalyvavau, bet ketinu tai daryti, todėl treniruojuosi.
Atgauti pusiausvyrą padeda žvejyba – tai mano pomėgis nuo mažų dienų. Meškerioji sau visą dieną ir nieko nereikia. Žvejai santūrūs, kantrūs, negali daug plepėti, kad neišbaidytum žuvų, mėgaujiesi vienatve.
Man laimikis nėra svarbus, galiu nieko nepagauti, bet grįžęs namo jaučiuosi pailsėjęs, nes visą dieną praleidau gamtoje.
Didžiausias mano laimikis – viename Norvegijos aukštikalnių ežerėlyje sugauta arktinė palija. Šios žuvys veisiasi tik šiaurėje.
Nors mano sugauta žuvis svėrė tik 400 gramų, labai vargau – bridau per pelkę, sukandžiojo šimtai uodų, lipau per akmenis, slydau, žvejojau per lietų. Kai ji užkibo, džiaugiausi kaip mažas vaikas, nes tą dieną nė vienas mano draugas nieko nepagavo.
– Kaip jūsų apsisprendimą tapti abstinentu įvertino draugai?
– Draugiškas pasišaipymas, ironija, netgi lengvos formos patyčios – iš pradžių tokia reakcija buvo žmonių, pastebėjusių, kad negeriu.
„Kas negeria, tas nepatikimas“, „Kaip susikalbėsi neišgėręs?“, „Kaip susitarsi, jei su žmogumi nesusidauši bokalu?“ – esu girdėjęs ir tokių nesmagių priekaištų.
Atsikirsdavau trumpa fraze: „Manęs nedžiugina, todėl nevartoju.“
Jei žmogus neatlyžta ir toliau priekaištauja, kodėl negeriu, sakau, kad tai mano apsisprendimas. Man psichologiškai nėra sunku atsispirti, nes pasirinkau tokį kelią. Kur kas liūdniau būtų, jei pasiduočiau.
– O kaip dabar švenčiate savo ir žmonos gimtadienį? Ar ant stalo nebūna šampano?
– Vietoj šampano geriu sultis, o svečiai gali vaišintis. Giminės, draugai, namiškiai – visi apsiprato.
Iš pradžių dar juokavo: „Jei ištversi vienus metus be alkoholio, tada tai pašvęsime.“
Dabar tokių juokų nebesako, nes sukaktis jau praėjo. Man patiko negerti, todėl tęsiu savo eksperimentą.
Pagerėjo savijauta, atsirado kur kas daugiau energijos.
Rytą jau galiu dirbti, nėra tokio jausmo, kad sunki galva – turi išsijudinti, ką nors daryti, prisiversti pradėti judėti.
