Apklausos rezultatai parodė, kad jaunimas (15-29 m. amžiaus) dažniau nei kiti Lietuvos gyventojai neturi nuomonės arba negali nieko pasakyti apie hepatitą C.
73 proc. jaunuolių žino, kad yra tikimybė užsikrėsti hepatito C virusu vartojant švirkščiamuosius narkotikus, tačiau tik 51 proc. mano, kad užsikrėsti galima ir darant tatuiruotes, veriant auskarus.
Jaunimo tarpe gajūs įvairūs mitai. Net 47 proc. jaunų žmonių galvoja, kad virusinį hepatitą C gali platinti erkės, toks pat skaičius apklaustųjų tiki, kad didelė tikimybė užsikrėsti šia infekcija yra naudojant sergančio asmens daiktus, nors nei vienu, nei kitu keliu hepatito C virusas neplinta.
Vilniaus universiteto docentė infekcinių ligų gydytoja Ligita Jančorienė įsitikinusi, kad žmonių medicininis raštingumas labai prisidėtų prie hepatito C viruso infekcijos plitimo stabdymo.
„Lietuvoje labai retas supranta, kad hepatitas C - sunki užkrečiamoji liga, kurios, deja, kontroliuoti skiepais negalime, priešingai nei hepatitus A ir B.
Akivaizdu, kad žinių apie infekcijos perdavimo kelius ir užsikrėtimo būdus trūksta, o tai, kad žmogus gali būti užsikrėtęs ir to nenujausti, dar labiau pagilina problemą.
Jeigu būtume geriau informuoti, atsakingiau vertintume ligos simptomus, anksčiau kreiptumėmės į medikus“, – sakė gydytoja.
Tokie apklausos rezultatai nestebina vilniečio Petro Šeikos, sirgusiojo lėtiniu hepatitu C ir visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ koordinatoriaus. Jis prisipažino, kad apie savo ligą nieko nežinojo, kol neišgirdo diagnozės.
„Nerimą kelia tai, kad dėl medicininio neišprusimo žmonės sieja hepatitą C su netinkamais gyvenimo įpročiais. Tai didina pacientų socialinę atskirtį, stiprina ligos stigmą. Nesitikėdami, kad virusas gali paveikti kiekvieną iš mūsų, labai apsunkiname kovą su šia klastinga liga“, – teigė P.Šeika.
Kita vertus, optimizmo teikia tai, kad beveik 80 proc. apklaustųjų jaučia poreikį gauti daugiau informacijos apie hepatito C viruso infekcijos simptomus, diagnostiką ir gydymą.
„Tik atvirai kalbėdami apie šią ligą ir kaip ją įveikti, galime paskatinti žmones labiau rūpintis savimi ir drąsiau padėti sergantiesiems“, – įsitikinęs P. Šeika.
Minėdami Pasaulinę hepatitų žinomumo dieną, specialistai dar kartą atkreipė dėmesį, kad dauguma užsikrėtusiųjų net nežino, kad yra hepatito C viruso nešiotojai.
Dėl ilgo besimptomio ligos periodo ir infekcijos sukeliamų negrįžtamų ligos pasekmių, sąlygojančių didelį mirtingumą, hepatito C virusas buvo pramintas “tyliuoju” šio amžiaus žudiku.
Dauguma sergančiųjų lėtiniu hepatitu C užsikrėtė prieš 20–30 metų gydymosi įstaigose perpilant ar duodant kraują arba kraujo plazmą, atliekant chirurgines operacijas, o taip pat nesteriliais instrumentais darant tatuiruotes ir veriant auskarus, vartojant švirkščiamuosius narkotikus. Retais atvejais liga gali būti perduota lytiniu keliu.
„Hepatitas C ne veltui vadinamas „nebyliuoju žudiku“. Ligonis daugelį metų gali visiškai nejausti jokių ligos požymių – visų tipų virusiniai hepatitai diagnozuojami tik atliekant kraujo tyrimus.
Nuo užsikrėtimo hepatito C virusu iki kepenų cirozės ar kitų pavojingų komplikacijų gali praeiti keli dešimtmečiai. Neretai hepatitas C diagnozuojamas visiškai atsitiktinai, kai žmogus kreipiasi į gydytojus dėl kitų negalavimų ar panorėjęs tapti kraujo donoru“, – teigė L. Jančorienė.
Šią apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“ kartu su kompanija „Synopticom“. Joje dalyvavo 15-74 m. amžiaus gyventojai 125 Lietuvos vietovėse.
