Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vyko ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis, kurio metu aptartas Ebolos viruso hemoraginės karštligės prevencijos, valdymo veiksmų bei pasirengimo šiam užkratui plano vykdymas, asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimas transportuoti, izoliuoti ir gydyti pacientus, kuriems įtariama ar patvirtinta Ebolos viruso hemoraginė karštligė.
„Detaliai aptarėme situaciją, ką darysime, jei į Lietuvą atvyktų asmuo, sergantis hemoragine karštlige“, – po posėdžio kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas. Ir čia pat pridūrė: „Tikimės, kad Lietuvą ši liga aplenks, nes Lietuva neturi tiesioginių skrydžių į Afrikos šalis.“
Viceministro teigimu, aptartas scenarijus, kas nutiktų, jei vis dėlto toks asmuo atvyktų į mūsų šalį: „Toks lėktuvas turėtų leistis Vilniaus oro uoste. Oro uostas yra pasiruošęs izoliuoti ligonį ir net lėktuvą, o paskui ligonis būtų vežamas į infekcinę ligoninę. Specialistai yra pasiruošę, bet manome, kad reikia daugiau individualių apsaugos priemonių.“
Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės direktorius Arvydas Šilys kalbėdamas apie situaciją sakė: „Iššūkis ligoninei tikrai didelis. Toks ligonis būtų saugiai izoliuotas ir gydomas. Turime labai detalų planą, kaip elgtumėmės, jei toks pacientas atvyktų. Pacientas būtų iš karto guldomas į specialias patalpas, o iš karto po to būtų atlaisvinamas visas pastatas. Tai apsaugotų personalą. Neatmetame, kad atvejų gali būti du ar trys, tad pastatas būtų tuščias.“
Įrangos pakanka vienai palatai
Šiuo metu tam atvejui, jeigu kiltų Ebolos viruso grėsmė, Lietuvos medikai individualių apsaugos priemonių turi trims dienoms. E.Mačiūnas užsiminė, kad prireikus saugos priemonių gali būti kreiptasi pagalbos į valstybės rezervą. Į klausimą, ar šiuo metu šalyje yra studentų iš Afrikos šalių, kurie po atostogų gali grįžti į Lietuvą, viceministras teigė, kad tokių duomenų neturi.
„Ispanijos atvejis parodė, kad kiekviena klaida, ypač kalbant apie individualias saugos priemones, gali būti lemtinga. Mes individualių saugos priemonių turime, bet situaciją norisi pagerinti, tad bus kreiptasi dėl papildomo finansavimo“, – sakė viceministras.
Šiuo metu Ebolos virusu užsikrėtusiems asmenims yra paruošta viena palata su visa reikiama įranga. Planuojama parengti dar porą palatų, tačiau joms šiuo metu trūksta įrangos.
Neaišku, kaip mokės už pavojingą darbą
Kol kas Vilniaus oro uoste nenumatoma papildomų patikrų, tačiau būtų reaguojama į informaciją apie lėktuve sunegalavusius keleivius.
Tiesa, kol kas neaišku, kaip bus mokamas slaugytojų, kurie dirbs su galimais Ebolos pacientais, darbas.
„Žmonės užsikrėtė net dirbdami su skafandrais, tad rizika akivaizdi“, – kalbėjo ligoninės vadovas ir pridūrė, kad kol kas nėra aišku, kaip bus papildomai mokamas slaugytojų darbas, nes šie sveikatos priežiūros specialistai itin rizikuoja užsikrėsti mirtinai pavojinga liga.
Personalas negalės palikti ligoninės
Medikų teigimu, pacientai būtų gydomi atsižvelgiant į juos kamuojančius simptomus. Anot A.Šilio, kol kas jokių eksperimentinių vaistų Lietuvoje nėra ir veikiausiai į mūsų šalį jie artimiausiu metu nepateks.
„Kad Lietuvoje bus toks atvejis – yra tik šimtoji dalis procento, bet turime būti pasirengę“, – sakė A. Šilys ir pridūrė, kad prie vieno sergančiojo dirbs mažiausiai keturi žmonės. Medikas perspėjo, kad personalas, kuris dirbtų su sergančiu ligoniu, inkubaciniu periodu negalės palikti gydymo įstaigos patalpų.
