Vaikas netyčia nurijo vaistų tabletę. Ką daryti?

Statistika teigia, kad vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, skaičius Lietuvoje grėsmingai didėja, todėl jų gydymui reikia vis daugiau ir įvairesnių vaistų. Tačiau vaikų organizmas yra besivystantis, kintantis, todėl vaistų vartojimas vaikams pasižymi tam tikrais ypatumais ir apie juos būtina žinoti.

Daugelio vaistų tabletės arba kapsulės yra spalvotos, gražios, tad mažam vaikui dažniausiai norisi įsidėti vaistą į burną.<br>T.Bauro nuotr.
Daugelio vaistų tabletės arba kapsulės yra spalvotos, gražios, tad mažam vaikui dažniausiai norisi įsidėti vaistą į burną.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2014-10-15 16:42, atnaujinta 2018-01-27 05:12

Ne tik vaistų vartojimas, bet ir kitos su vaistais susijusios problemos vaikų amžiuje yra reikšmingos. Dar viena aktuali ir pavojų kelianti problema - neteisingas, nesaugus vaistų laikymas. Dėl to vaikai neretai apsinuodija vaistais, o tai gali turėti labai sunkių pasekmių. Plačiau apie tai pasakoja „Northway“ medicinos centro gydytojas neonatologas profesorius habil. dr. Vytautas Basys.

- Vaistų laikymas namuose – opi problema. Dažnuose namuose vaistinėlė net neturi pastovios vietos, vaistai laikomi kur papuola. Kaip saugiai ir tinkamai laikyti vaistus?

- Vienos didžiausių Lietuvos ligoninių teigimu, buitinės traumos vaikams yra sudėtinga problema, o antrą vietą tarp buitinių traumų užima vaikų apsinuodijimai vaistais. Iš tiesų vaistai šiandien suteikia galimybę sergantiems įvairiausiomis lėtinėmis ligomis vaikams gyventi kokybišką gyvenimą. O dėl vaikų apsinuodijimo vaistais dažniausiai esame kalti mes patys. Įsigyjant vaistas pateikiamas pakuotėje su informaciniu lapeliu, kuriame surašytos vaisto vartojimo taisyklės. Viena jų reikalauja vaistą laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Maži vaikai yra smalsūs, jiems viskas įdomu ir nauja. Vienerių - pusantrų metų vaikas, radęs kokį nors daiktą, jį apžiūri, ištiria jo spalvą, formą, apuosto ir būtinai paragauja. Daugelio vaistų tabletės arba kapsulės yra spalvotos, gražios, tad mažam vaikui dažniausiai norisi įsidėti vaistą į burną. O jis dažniausiai dar ir saldus, lengvai praryjamas, todėl maži vaikai lengvai ne vietoje paliktais vaistais apsinuodija.

Kiek didesni vaikai, dvejų – trejų metų amžiaus, nuolat stebi, kaip mes gyvename, ką darome. Ir jeigu jie mato vaistus vartojančius tėvelius, močiutę ar senelį, nusprendžia, kad tai yra geras daiktas ir jiems taip pat norisi jį išbandyti. Dažniausiai vaikai žino, kur padėtas vaistas, ir pamėgina jį pasiekti. Todėl taisyklė laikyti vaistus tinkamoje - nepastebimoje ir nepasiekiamoje – vietoje, ypatingai svarbi.

Mažam vaikui nepasiekiama vieta yra 1,5 m ir didesniame aukštyje. Jeigu nėra galimybės vaistų laikyti rekomenduojamame aukštyje – patartina juos laikyti užrakinamoje spintelėje ar stalčiuje.

Taip pat vaistus patariama laikyti originalioje gamintojo pakuotėje, kad visuomet turėtumėte jų informacinį lapelį ir žinotumėte tinkamumo laiką.

- Kokią grėsmę kelia neteisingas vaistų vartojimas? Ką rekomenduotumėte, kad išvengtume nepageidaujamo vaistų poveikio?

- Kita problema susijusi su vaistų vartojimu vaikų amžiuje susijusi su tuo, kad vaikams skiriami vartoti vaistai nėra pakankamai ištirti klinikiniuose tyrimuose su vaikais. Pakuotės informaciniame lapelyje visuomet parašyta, ar vaistas tinkamas vartoti vaikams, ar rekomenduojamas vartoti vaikams, arba, jei vaistas neištirtas pakankamai, nurodyta, kad jis vaikams nerekomenduojamas.

Šiuo atveju irgi susiduriama su vaistų vartojimo saugumu, kuris gali priklausyti nuo tėvų, nuo vaikų ar nuo kitų aplinkybių. Kartais jos susijusios su medikų veikla. Vienas iš nesaugaus vaistų vartojimo pavyzdžių yra netinkamas antibiotikų skyrimas. Remiantis Vilniaus universiteto ir Valstybinės ligonių kasos atliktu tyrimu, Lietuvoje vaikams, ypač kūdikiams, antibiotikai skiriami ir vartojami pernelyg dažnai, netgi virusinėms ligoms gydyti.

Tačiau virusinėms ligoms gydyti antibiotikų nereikia, nes, kovojant su virusais, jie ne tik neveikia, bet dar ir sudaro sąlygas susidaryti atsparumui antibiotikams, dėl kurio vėliau dažnai kenčia ne tik vartotojas, bet ir visuomenė.

Dažnai susiduriama ir su vaistų klinikinių tyrimų problema, kuri šiuo metu gan plačiai gvildenama, ypač kai kalbama apie vakcinas ir jų vartojimo saugumą. Iš tiesų, klinikiniai tyrimai atliekami su sveikais savanoriais, visų pirma su suaugusiais žmonėmis. Ir tik po to, kai įsitikinama, kad medikamentai yra saugūs ir tinkami naudoti, gali būti atliekami klinikiniai tyrimai ir su vaikais.

Tačiau vaikai turi įvairius amžiaus vystymosi periodus, kai fiziologinės funkcijos skiriasi, ir čia susiduriama su tikslaus, neretai ilgesnės trukmės tyrimo problema. Visa tai gali sukelti nepageidaujamą poveikį, kuris gali būti dažnesnis ar sunkesnis negu suaugusiesiems.

Kad vaikai būtų nediskriminuojami reikalingų vaistų skaičiaus ir kokybės požiūriu, klinikinius tyrimus atliekančioms farmacinėms kompanijoms sudaromos tam tikros vaistų patentavimo sąlygos. Tačiau tėvai ir globėjai visuomet turi perskaityti informacinį lapelį ir įsidėmėti, kokį nepageidaujamą poveikį vaikui vaistas gali sukelti – tuomet tas poveikis bus pastebėtas galimai anksčiau, nesukels sunkių pasekmių.

Norint apsaugoti kitus vaistą (arba skiepijamus vakcina vaikus) vartojančius žmones, dabar visus, pastebėjusius nepageidaujamą vaisto poveikį, kviečiama apie tai pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

Vaistas turi būti veiksmingas ir saugus. O tai priklauso ne tik nuo jo sudėties, bet ir nuo jį vartojančių žmonių dėmesio ir elgesio.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.