Pasaulinė sveikatos organizacija yra paskelbusi osteoporozę antrąją didžiausia liga visoje planetoje. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad spalio 20-oji yra minima kaip Tarptautinė osteoporozės diena.
Yra žinoma, kad osteoporoze serga apie 4 proc. 50–59 metų amžiaus moterų, o vyresnių nei 80 metų amžiaus – 44 proc., tai rodo, kad tikimybė susirgti osteoporoze smarkiai padidėja sulaukus daugiau nei 50 metų.
Nustačius osteoporozę, žmonės kur kas dažniau patenka į ligoninę nei susirgę kokia nors kita liga, pavyzdžiui, krūties vėžiu ar širdies infaktu.
Kasmet dėl osteoporozės pasaulyje įvyksta apie 300 tūkst. šlaunikaulio lūžių, apie 700 tūkst. stuburo slankstelių lūžių, apie 250 tūkst. riešo kaulų lūžių ir per 300 tūkst. kitų kaulų lūžių.
Tokioms traumoms gydyti vien Jungtinėje Karalystėje išleidžiama kasmet apie 2,7 milijardo eurų, o visoje Europoje - apie 30 milijardų eurų.
Remiantis Lietuvos gyventojų sergamumo statistika (rimtesnių epidemiologinių tyrimų, pavyzdžiui, naudojant DEXA aparatą kol kas nėra), osteoporozė nustatoma vis dažniau - 2006 m. buvo registruoti 13386 atvejai, o 2013 m. - beveik triskart daugiau (33803 atvejai).
Toks staigus osteoporozės sergamumo padidėjimas šalyje sietinas ne tik su didesniu sergančiųjų skaičiumi, bet ir su įvairiomis prevencinėmis programomis, profilaktiniais patikrinimais, gydytojų kvalifikacijos kėlimu, naujos diagnostinės įrangos įsigijimu bei racionaliu panaudojimu.
Kaip senstant keičiasi kaulinio audinio struktūra?
Kiekvieną vamzdinį kaulą sudaro antkaulis, kaulinis audinys ir kaulų čiulpai. Kaulinis audinys sudarytas iš baltymų (daugiausia pirmojo tipo kolageno), kurie plokštelių pavidalu suformuoja elastingą karkasą, taip pat mineralinių medžiagų (daugiausia, apie 85 proc., iš kalcio fosfato). Šios medžiagos užpildo susidariusias ertmes ir suteikia kaului tvirtumo, atsparumo mechaniniam poveikiui.
Taip pat kaulinį audinį sudaro kaulinės ląstelės: osteocitai, osteoklastai ir osteoblastai.
Osteocitai yra pirminės kaulinio audinio ląstelės, esančios kaulo ertmėse ir įsiterpiančios į kanalėlių tinklinę struktūrą.
Dėl sunkaus fizinio krūvio šiuo tinklu tekantis audinių skystis perneša signalines molekules ir maistingąsias medžiagas į ląsteles bei pašalina panaudotas medžiagas. Tokiu būdu yra aktyvinami osteocitai.
Osteocitai palaiko kaulinio audinio tarpląstelinės medžiagos vientisumą ir neorganinių medžiagų kiekį jame.
Osteoblastai (daugiausia jų yra vaikų kauliniame audinyje) – tai jaunos kaulinio audinio organinę dalį sintetinančios ląstelės. Jų daugiausia yra ten, kur kaulas persitvarko ar atsinaujina.
Osteoklastai – tai ląstelės, gebančios ardyti kaulą ir kalcifikuotą kremzlę. Jų daugiausia būna tose vietose, kur vyksta kaulo irimas.
Kaulinio audinio struktūros vientisumas priklauso nuo pusiausvyros tarp kaulinio audinio irimo, kurį vykdo osteoklastai, ir audinio gamybos, kurią atlieka osteoblastai.
Senstant ši trapi pusiausvyra pakrypsta osteoklastų naudai, todėl irdamas kaulinis audinys nespėja atsinaujinti. Kaulai tampa mažiau elastingi, didėja jų trapumas, gresia lūžiai.
Slopinantys kaulo struktūros suardymą (osteoklastų veiklą) vaistai gali padėti žmonėms, kenčiantiems nuo osteoporozės, Pageto ligos (deformuojanti osteodistrofija), kai kuriomis periodonto ligomis, kaulų uždegimo, reumatoidinio artrito.
Būtinas kaulų mineralų tankio tyrimas
1993-aisiais Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) patvirtino osteoporozės apibūdinimą, paremtą kaulų mineralų tankio (KMT) tyrimo duomenimis.
Osteoporozė - lėtinė sisteminė griaučių liga, kuriai būdinga sumažėjusi kaulinio audinio masė, apibūdinama kaulo mineralų tankiu (KMT siekia nuo –1 iki –2,49 g/cm²), bei kaulinio audinio mikroarchitektūros pokyčiai, dėl kurių padidėja kaulų trapumas ir polinkis lūžti.
Kompiuteriniu tomografu, specialiu dvisrautės radioabsorbciometrijos rentgeno aparatu DEXA (vadinamasis „auksinis standartas“) nustačius tiriamo asmens kaulų mineralinį tankį, šis rodiklis yra lyginamas su tos pačios amžiaus grupės standartine sveikų asmenų norma ir apskaičiuojami du pagrindiniai rodikliai, kurie vadinami T ir Z lygmenimis.
Kartais yra naudojami kiti mažiau tikslūs diagnostikos metodai (pavyzdžiui, ultragarsas). Dažniausiai kaulų mineralinis tankis matuojamas šlaunikaulių viršutinėje dalyje (šlaunikaulio kaklelyje), stuburo juosmens slankstelių kūnuose, rečiau dilbyje ir kulnakaulyje.
PSO rekomenduoja osteoporozei nustatyti naudoti T lygmenį: kai normali kaulų masė – T lygmuo – yra tarp +1 ir –1; osteopenija – tarp –1 ir –2,5; osteoporozė – T lygmuo mažesnis nei –2,5; sunki osteoporozė – T lygmuo yra lygus ar mažesnis už –2,5 ir yra lūžęs vienas ar daugiau kaulų.
Susidaro kupra, mažėja ūgis
Didžiausias kaulinio audinio tankumas ir tvirtumas būna sulaukus 20–30 metų. Po 40-ojo gimtadienio šis tankis pradeda laipsniškai mažėti. Su amžiumi pradeda mažėti ūgis, gelti kaulus, vėliau gali susidaryti kupra. Senstant kaulų retėjimas (osteopenija) - normalus reiškinys. Artėjant gyvenimo saulėlydžiui, kaulai natūraliai tampa mažiau atsparūs mechaniniam krūviui, sumažėja jų tankis.
Osteoporozė neturi aiškių simptomų. Kaulas gali lūžis net nepatyrus jokios traumos.
Yra žinoma, kad osteoporoze serga apie 4 proc. 50–59 metų amžiaus moterų, o vyresnių nei 80 metų amžiaus – 44 proc., tai rodo, kad tikimybė susirgti osteoporoze smarkiai padidėja sulaukus daugiau nei 50 metų.
Todėl specialistai ragina sistemingai tirti KMT moterims nuo 65 metų ir vyrams nuo 70 metų, o esant klinikiniams simptomams ar keliems rizikos veiksniams – nuo 50 metų.
Kas penktam dėl traumos būtina pagalba
Ypač pavojinga ir sunkiai gydoma osteoporozės komplikacija – kaulų lūžiai. Bent kartą per metus pargriūna apie 30 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių, o globos įstaigose šis skaičius yra dar didesnis.
Maždaug kas penktam asmeniui dėl traumos reikalinga medicininė pagalba. Nugriuvus kaulų lūžius patiria mažiau nei 10 proc. senyvo amžiaus asmenų, iš visų lūžių net 90 proc. atvejų sudaro šlaunikaulio lūžiai. Tik pusė senyvo amžiaus žmonių sugeba po tokios traumos atsitiesti - susigrąžinti galimybę vėl judėti, maždaug 14–36 proc. ligonių, patyrusių šį lūžį, miršta per pirmuosius gydymosi metus.
Dėl kaulų lūžių būna ne tik dideli ekonominiai nuostoliai. Susižalojęs žmogus patiria fizines ir dvasines kančias. Pavyzdžiui, JAV tiesioginės medicinos išlaidos vidutiniam pacientui po šlaunikaulio lūžio pirmais metais sudaro apie 40 tūkst. JAV dolerių ir beveik po 5 tūkst. kitais metais.
Europoje vidutinė lūžusio šlaunikaulio gydymo kaina siekia 20 tūkst. eurų. Į šią sumą nebuvo įtrauktos netiesioginės šeimos narių finansinės išlaidos dėl prarasto darbo, sugaišto laiko asmens slaugai, pakeistos gyvenamosios vietos.
Nors sukurtos specialios apsaugos nuo šlaunikaulio lūžių griūvant, skirtos senyviems asmenims (nešiojamos ant išorinės aprangos ar po ja ir dedamos ant šlaunikaulio viršutinės dalies), tačiau nėra įrodytas jų efektyvumas.
Osteoporozės rizikos veiksniai
Tiesiogiai su kaulo mineraliniu tankiu nesiejami veiksniai:
1. Vyresnis amžius (>50 metų).
2. Moteriška lytis.
3. Anksčiau buvę kaulų lūžiai.
4. Paveldimumas (buvę osteoporozės atvejai šeimoje ar giminėje ypač iš motinos pusės).
5. Smulkus kūno sudėjimas (ploni ir mažos masės kaulai).
6. Ypač maža kūno masė arba mažas kūno masės indeksas (KMI mažesnis nei 19).
7. Menopauzė.
8. Jauname amžiuje pašalintos kiaušidės.
9. Ilgalaikis fizinis pasyvumas (ypač gulėjimas lovoje dėl įvairių lėtinių susirgimų).
10. Vaikystėje ir jaunystėje su maistu gautas labai mažas kalcio, baltymų ar/ir vitamino D kiekis.
11. Alkoholio vartojimas.
12. Rūkymas.
13. Reumatoidinis artritas.
14. Dažni griuvimai.
Tiesiogiai su kaulo mineraliniu tankiu siejami veiksniai:
1. Negydytas hipogonadizmas.
2. Lėtinės inkstų ligos.
3. Lėtinės kepenų ligos.
4. Malabsorbcijos sindromas (pavyzdžiui, po sudėtingos skrandžio ar kasos operacijos).
5. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
6. Endokrininės sistemos ligos (hipertireozė, hiperparatireozė).
7. Taikyta pakaitinė hormonų terapija (pakaitinė lytinių ar kitų hormonų terapija ir kt.).
8. Ilgalaikė potrauminė imobilizacija.
9. Kai kurių medikamentų ilgalaikis vartojimas (pavyzdžiui, gliukokortikoidų, antikoaguliantų, aromatazės inhibitorių, vaistų nuo vėžio ir kt.).
Ar padeda maisto papildai?
Iki šiol mokslininkai diskutuoja, kokiu būdu įmanoma išvengti ar atitolinti osteoporozę. Tačiau vieningos nuomonės nėra.
Kai kurios mokslinės studijos rodo, kad osteoporozės profilaktikai netinka tokios priemonės kaip maisto papildai, kurių sudėtyje yra kalcio (ar kombinuotų preparatų su vitaminu D). Kaulus stiprinančio poveikio taip pat neturi tam tikrų maisto produktų vartojimas bei įvairios dietos.
Kita vertus, kai kuriuose apžvalginiuose moksliniuose straipsniuose teigiama, kad papildomas vitamino D ir kalcio vartojimas gali turėti teigiamą poveikį kaulų lūžių profilaktikai, tačiau tai gali sukelti taip pat kitų sveikatos sutrikimų (hiperkalcemiją, akmenų susidarymą inkstuose, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus).
