Netrukus pasirodysianti knyga „Tobulas kūnas“ yra tik vienas iš veiklaus sportininko sėkmingų projektų – laukia filmo premjera ir vestuvės su sužadėtine Ilka Adams egzotiškoje Namibijoje.
– Ką šiuo metu veikiate?
– Esu profesionalus sportininkas, šiuo metu vadovauju vienam sveikatingumo projektui. Dėl šios veiklos mano sportinių užsiėmimų rimtumas ir profesionalumas nenukentėjo, tad kitais metais vėl planuoju dalyvauti varžybose. Neseniai baigiau rašyti knygą ir jau turiu idėjų antrai.
Šią vasarą man pavyko nusifilmuoti pilnametražiame filme „Dėdė, Rokas ir Nida“. Tai buvo labai graži patirtis, kuri mane praturtino. Šiuo metu gyvenu laukimu: netrukus turi įvykti filmo pristatymas ir dienos šviesą išvysti knyga.
– O kaip dėl netrukus Namibijoje vyksiančių vestuvių?
– Vestuvių nuotaikomis taip labai smarkiai negyvenu, nes jomis labiau gyvena būsimos nuotakos, aš daugiau galvoju apie kelionę į Afriką, šiame žemyne nesu buvęs.
– Ar galima sakyti, kad sportas yra ir jūsų darbas, ir gyvenimo būdas?
– Taip, tai gyvenimo ir pragyvenimo būdas. Profesionaliai sportuoju apie dešimt metų. Kai kažką darydamas praleidi gražiausius savo gyvenimo metus, tai neabejotinai turi įtakos tolesniam gyvenimui.
– Kaip kilo mintis parašyti knygą?
– Į treniruoklių salę pas mane dažnai užsuka Andrius Užkalnis. Vienos treniruotės metu jis man pasakė, kad kai su juo dirbu, aiškinu, mokau ir stengiuosi motyvuoti, jis supranta, kad turiu daug žinių ir sugebu jas išdėstyti paprastai ir suprantamai. Jis tuomet pasakė, kad iš istorijų, kurios nutiko man dirbant su žmonėmis, išeitų labai įdomi knyga.
Esu ir anksčiau pagalvojęs apie knygą, bet niekada labai konkrečiai prie jos neprisėdau. Po pokalbio su A.Užkalniu pradėjau mintyse ir kompiuteryje po truputį dėlioti knygos vaizdą. Po kelių dienų sulaukiau skambučio iš leidyklos. Buvau paprašytas parašyti bent vieną knygos skyrių, parašiau, išsiunčiau, leidėjams patiko, ir nuo tada prasidėjo knygos rašymas, kuris truko apie pusmetį.
– „Tobulas kūnas“ – ambicingas pavadinimas, kokiam skaitytojui skirta ši knyga?
– Pats esu ir treneris, ir sportininkas, bet knyga nėra skirta sportininkams ar tiems, kurie svajoja dalyvauti varžybose, atrodyti taip, kaip atrodo sportininkai. Ši knyga žmonėms, kurie nori atrodyti geriau, nei jie dabar atrodo. Kalbu ne apie tą išvaizdą, kuria puikuojasi sportininkai – tai ne visiems pasiekiama, o kartu ne visiems gražu ir priimtina. Kartais žmogus nori būti tik šiek tiek raumeningesnis ar lieknesnis – būtent tokiems žmonėms ir skirta ši knyga.
– Kokioms temoms savo knygoje skiriate daugiausia dėmesio?
– Knygoje yra trys skyriai – apie treniruotes, mitybą ir motyvaciją. Apžvelgiamos temos, kaip reikia treniruotis žmonėms, kurie nori priaugti raumenų masės, sumažinti riebalų sluoksnį ar padailinti problemines vietas. Daug dėmesio knygoje skiriama patarimams, kaip treniruotis sporto salėje ir ką daryti, jei sportuoti nusprendėte namuose. Iš tiesų labai dažnai moterys renkasi sportuoti namuose ir tai daro dėl pačių įvairiausių priežasčių: negali eiti į klubą, nes augina mažą vaiką, gyvena mažame miestelyje ir klubo nėra, trūksta laiko.
Pati svarbiausia – motyvacijos problema: kartais žmogus ko nors nori, bet ne taip labai smarkiai, kad ką nors aukotų, arba šokolado nori labiau nei gražios figūros. Šiuos klausimus nagrinėju ir savo knygoje. Nesu ir negaliu būti visų sričių specialistas, tad knygoje taip pat yra dietologo, psichologo-psichoterapeuto, kineziterapeuto patarimų. Akivaizdu, nesu moteris ir negaliu žinoti tam tikrų specifinių dalykų, su kuriais susiduria moterys, tad mano knygoje moterims aktualiomis temomis pasisako sporto trenerės ir kitos žinomos moterys.
– Kokią žinutę siunčiate savo knygos skaitytojui?
– Pagrindinė mano knygos mintis – kaip tapti gražesniam ir geresniam. Kai žmogus rūpinasi savo kūnu, jis yra sveikesnis ir labiau disciplinuotas. Savo tikslų siekiantis žmogus privalo ugdyti valią laiku nueiti į treniruotę, valgyti sveikai, kartais ko nors atsisakyti. Kai žmogus valią ir discipliną ugdo vienoje veikloje, vėliau jam labai nesunku tas savybes taikyti kitose gyvenimo srityse – darbe, asmeniniuose santykiuose.
– Kokių kulinarinių silpnybių turite?
– Jei nesportuočiau ir nekelčiau sau tikslų gerai atrodyti, maitinčiausi bandelėmis su jogurtu ir bulvėmis su kefyru. Man tai būtų labai skanu, bet žinau, kad taip maitindamasis aš negaliu pasiekti tų tikslų, kuriuos pats sau išsikėliau.
Nesu sau įvardijęs silpnybių, nes jau daug metų neleidžiu joms kaip nors prasiveržti, juo labiau kad esu aiškiai susidėliojęs prioritetus, ką, kada ir kaip turiu padaryti, kad tai pasiekčiau. Kartais labai norėčiau keptų bulvių su kefyru, bet tada prisimenu Arnoldo Schwarzeneggerio žodžius, kad be kančios ir skausmo nėra augimo. Juk kažko atsisakydamas ar darydamas tai, kas man yra labai malonu, turiu viziją, kuo aš būsiu ir ko pasieksiu.
– Ką galite pasakyti apie tuo žmones, kurie kalbėdami apie sportą sako „aš pradedu nuo rytojaus“?
– Jie veikiausiai ir numiršta „pradėdami nuo rytojaus“, nes toks požiūris rodo motyvacijos trūkumą. Čia lygiai tas pats, kaip negalėjimas pradėti sportuoti, kol neturi naujo kostiumo ar batelių – tai tiesiog ieškojimas priežasčių, kaip tą pradžią atidėti. Motyvacija ir nusiteikimas yra svarbesni už genetiką, aplinkybes ir sąlygas, kurias žmogus turi.
Žmonių noras keistis man buvo visada daug svarbesnis dalykas nei ta padėtis ar fizinė forma, nuo kurios jis pradeda. Kaip treneris, visada pirmiausia galvoju apie žmogaus norą, o ne apie tai, kad jis per daug silpnas ar turi didelį antsvorį. Darbas su žmogumi, kurio noras abejotinas, yra paties trenerio laiko gaišimas. Atiduoti savo laiką tam, kuriam šiandien svarbu, o rytoj jau nebe, tai tas pats, kas nuskriausti tą žmogų, kuris dėl savo tikslo pasirengęs padaryti viską.
Geras treneris yra kaip eismo reguliuotojas ar šviesoforas, kuris parodo, kuria kryptimi eiti, o eiti ir daryti turi pats žmogus. Vieno iš mano klientų sėkmės istorija minima ir knygoje – tai žmogus, kuris turėdamas dvi stuburo išvaržas šiuo metu gali atlikti tuos pratimus, kuriuos atlikdavo Bruce'as Lee ir Silvesteris Stalone filmuodamiesi filmuose. Tokius pratimus gali atlikti mažiau nei vienas procentas sportuojančių vyrų.
