Atsakymo į šį klausimą ieškome alergijos klinikos „CD8 klinika“ vadovės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės docentės Jūratės Staikūnienės kabinete, rašo „Lietuvos ryto" specialusis priedas „Sveikatos gidas".
„Atrodytų, kad alerginė sloga, vadinama šienlige, – paprasta liga, kamuojanti tik pavasarį, kai pražįsta medžiai ir žolynai. Bet aštuoniems iš dešimties žmonių šienligė apriboja laisvę valgyti tai, ko jie nori.
Sergantys žmonės negali paskanauti obuolių, morkų, slyvų, persikų, nektarinų, lazdynų ar kitų riešutų“, – teigė gydytoja.
Sergančiųjų organizmas ypač audringai reaguoja į riešutus. Jie yra dažniausia anafilaksinio šoko – gyvybei pavojingos būklės – priežastis.
Tokią reakciją kai kuriems gali sukelti net ir morkos. „Kartą man paskambino sunerimęs pacientas. Vyras prisipažino išgėręs ką tik išspaustų morkų sulčių ir pajutęs, kad ėmė tinti gerklė, kimti balsas. Gerai, kad jis dar galėjo kalbėti ir suskubo ieškoti pagalbos – jeigu nebūtų iškart patekęs į medikų rankas, viskas galėjo baigtis tragiškai“, – pasakojo J.Staikūnienė.
Tie, kurie žino, kad gali kilti anafilaksinė reakcija, su savimi nuolat nešiojasi adrenalino ampulę. Tokie ligoniai niekada negali būti tikri, kad maiste nepasitaikys riešutų ar kitokių alergenų.
„Tai tik įrodo, kad šienligė gali pasireikšti visus metus, ne tik pavasarį“, – teigė docentė.
Alerginė sloga gerokai sutrikdo gyvenimą ne tik dėl to, kad žmogus negali valgyti ko panorėjęs. Jos kamuojamas žmogus tampa dirglus, sutrinka jo miegas, kamuoja knarkimas, galvos skausmai. Alerginė sloga trukdo net mokytis – įrodyta, jog jos kamuojami vaikai ar jaunuoliai blogiau išlaiko egzaminus.
Ar įmanoma išvengti šienligės?
„Visiškai jos išvengti neįmanoma – juk negalima pakeisti žmogaus prigimties ir aplinkos. Bet galima sumažinti organizmo reakciją į alergenus – žiedadulkes, namų dulkes, pelėsį.
Žinant, kas sukelia alerginę reakciją, galima organizmą padaryti mažiau jautrų“, – pasakojo gydytoja.
Dar prieš šimtą metų išrastas imunoterapijos metodas – tuomet pastebėta, jog į organizmą suleidus žiedadulkių jis tampa mažiau joms jautrus.
Šis metodas vis tobulinamas, ieškoma švaresnių ekstraktų, kurie nesukeltų alerginės reakcijos, bet pripratintų organizmą prie alergenų.
Dabar alergenų specifinę imunoterapiją taiko gydytojai specialistai – alergologai ir klinikiniai imunologai. Imunoterapijos metu po oda leidžiamos injekcijos. Kadangi prireikia ne vienos injekcijos, svarbu pradėti gydymo kursą iš anksto, kad organizmas būtų pasirengęs iki žiedadulkių sezono pradžios. Yra preparatų, kurie sutrumpina gydymo trukmę, – užtenka kas vieną ar dvi savaites suleisti šešias injekcijas.
„Maždaug 90 proc. ligonių, kuriems taikomas šis metodas, daug mažiau kamuoja alerginė sloga, jiems tenka vartoti daug mažiau vaistų.
Jeigu alergenų specifinė imunoterapija taikoma trejus metus iš eilės, penkerius metus organizmas būna nejautrus alergenams“, – pasakojo J.Staikūnienė.
Jos pacientei Laimai šiemet taikomas jau trečias kursas, tačiau palengvėjimą moteris pajuto jau po pirmojo kurso – tuomet ji ėmė valgyti obuolius. Ir neatsidžiaugia jais iki šiol.
„Dar vienas alergenų specifinės imunoterapijos privalumas – ji sustabdo alergijos progresavimą. Medikams seniai žinoma: jeigu vaikai nėra gydomi, jie tampa jautrūs ir kitiems alergenams. Be to, jei vaikas gydomas, daug mažesnė tikimybė, kad ateityje jam išsivystys astma – tai daug pavojingesnė liga“, – įspėjo gydytoja J.Staikūnienė.
Verta žinoti, jog naujosios kartos preparatai pripratina organizmą prie visų dažniausių mūsų geografinėje juostoje pasitaikančių žolių, medžių ir grūdinių kultūrų alergenų.
Alergenų specifinę imunoterapiją galima taikyti vaikams nuo šešerių metų ir suaugusiesiems.
