Budrūs turi būti ir gydytojai, ir pacientai

Sinusitą išgydyti be antibiotikų sunku. Bet jų išgėrus pykina, ima svaigti galva ar, sumažėjus kraujo krešumui, sunkiai užsitraukia žaizdos. Tai - šalutinis arba nepageidaujamas vaistų poveikis, tačiau jį jaučia anaiptol ne kiekvienas pasiligojęs žmogus.

Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėjos V. Žilėnaitės-Puodžiuvienės, Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse, yra nuolat stebimas šalutinis vaistų poveikis.<br>D.Umbraso nuotr.
Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėjos V. Žilėnaitės-Puodžiuvienės, Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse, yra nuolat stebimas šalutinis vaistų poveikis.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė, „Lietuvos rytas“

Nov 4, 2014, 1:26 PM, atnaujinta Jan 22, 2018, 8:21 AM

Vaistai, kad ir kokie jie būtų, gali sukelti žalos. Net aspirinas, skirtas skausmui malšinti ir uždegimui gydyti, gali sužaloti skrandžio gleivinę.

Nuolat stebi šalutinį vaistų poveikį

Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėjos Virginijos Žilėnaitės-Puodžiuvienės, Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse, yra nuolat stebimas šalutinis vaistų poveikis.

Tai vadinama farmakologiniu budrumu: stebint rinkoje jau esančius registruotus vaistus vertinama, ar nesikeičia jų naudos ir rizikos santykis.

Informacija apie galimą nepageidaujamą vaistų poveikį pradedama rinkti jau juos kuriant, tačiau ji nėra išsami. Bet klinikiniai tyrimai trunka santykinai neilgai, o juose dalyvauja nedaug pacientų.

„Atliekant tyrimus galima nustatyti tik dažniausiai pasireiškiančią nepageidaujamą organizmo reakciją į vaistus. Todėl ir tuomet, kai vaistai patenka į rinką, labai svarbu rinkti duomenis apie jų šalutinį poveikį.

Šie duomenys leidžia išsamiai įvertinti vaistų saugumą. Koks jis, nurodoma vaistų charakteristikos santraukoje ir informaciniame lapelyje, dedamame į vaistų pakuotę. Ši informacija yra atnaujinama, atsižvelgiant į naujausius duomenis apie nepageidaujamą poveikį“, – sakė V.Žilėnaitė-Puodžiuvienė.

Neišmeskite informacinio lapelio

Todėl, anot V.Žilėnaitės-Puodžiuvienės, atidarius pakuotę nederėtų lengva ranka iš jos išmesti informacinio lapelio, net jei tai be recepto parduodami vaistai.

Jį skaitant svarbu atkreipti dėmesį į informaciją apie dozavimą ir į tai, ar įsigytą preparatą galima vartoti vaikams. Taip pat į išvardintas ligas, kuriomis sergant negalima šių vaistų vartoti, nes gali kilti sąveika su joms gydyti skiriamais preparatais.

Be to, anot pašnekovės, informaciniame vaistų lapelyje pateikiama naujausia informacija.

Tai specialieji įspėjimai pacientams, kuriems vaistus būtina vartoti itin atsargiai. Pavyzdžiui, nurodoma, kad preparato negalima vartoti sergant kepenų ar kitomis ligomis.

V.Žilėnaitės-Puodžiuvienės teigimu, labai svarbu, kad gydytojai, vaistininkai ir patys ligoniai atsiųstų informaciją apie juntamą šalutinį poveikį.

Šalutinio poveikio atvejų užregistruojama vis daugiau

Simona Kudelienė

VVKT Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyriausioji specialistė

„Vartodami vaistus ir pajutę ką nors negero pacientai apie tai turi pranešti vaistininkui ar juos paskyrusiam gydytojui ir paskambinti į VVKT nemokamu numeriu 8 800 73 568.

Dar vienas būdas informacijai apie nepageidaujamą vaistų poveikį pateikti – parašyti į mūsų tarnybą elektroniniu paštu nepageidaujamar@vvkt.lt ir atsiųsti specialią užpildytą formą.

Ją galima rasti interneto adresu www.vvkt.lt paspaudus nuorodą „Praneškite apie nepageidaujamas reakcijas į vaistą!“. Apie nepageidaujamą reakciją pranešusio žmogaus duomenys yra konfidencialūs.

Šiemet jau sulaukėme 331 pranešimo apie nepageidaujamą vaistų poveikį. Iš jų 120 pranešimų pateikė gydytojai, 23 – pacientai, 5 – vaistininkai, 182 – patys vaistų gamintojai.

Iš visų šiųmečių pranešimų 284 buvo apie sunkias reakcijas.

Pastarosioms priskiriamas ir kontraceptikų neveiksmingumas, ir anafilaksinis šokas, pavyzdžiui, ištinkantis organizmui sureagavus į vaistus nuo skausmo.

Dažniausiai pacientai skundžiasi nepageidaujamu vakcinų poveikiu – tuo, kad pasiskiepijus pakyla temperatūra arba atsiranda injekcijos vietos paraudimas, tinimas.

Raginame gydytojus, vaistininkus ir pacientus pranešti informaciją apie vaisto šalutinį poveikį. Tai padės surinkti daugiau informacijos apie vaisto saugumą.“

Apie ką įspėja juodasis trikampis?

Kai kurių vaistų informaciniuose lapeliuose galima pamatyti įspėjamąjį ženklą – juodąjį trikampį. Jis įspėja, kad tas preparatas ypač rūpestingai stebimas, pacientai ypač raginami informuoti apie šalutinį poveikį – nepageidaujamą reakciją.

Dauguma rūpestingai stebimų vaistų – tai preparatai, kurių sudėtyje yra naujų veikliųjų medžiagų, ES registruotų nuo 2011-ųjų. Taip pat biologiniai vaistai: vakcinos arba preparatai, pagaminti iš kraujo plazmos.

Apie šiuos vaistus informacija pateikiama interneto svetainėje www.vvkt.lt paspaudus nuorodą „Ką reiškia juodasis trikampis?“.

Šis rašinys buvo publikuotas „Lietuvos ryto“ specialiame priede „Sveikatos gidas“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.