Pirmą kartą šalyje per pastaruosius šešerius metus nuo 2015-ųjų sausio 1 dienos sveikatos paslaugų bazinių kainų balo vertė didinama nuo 0,93 lito iki 0,97 lito, o tai rodo, kad kitais metais šalyje su gydymo įstaigomis bus atsiskaitoma kur kas didesniais įkainiais nei iki šiol.
Kitais metais bus kur kas pilnesnis sveikatos apsaugos aruodas – 2015-ųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas sudaro 4,7 mlrd. litų, o tai 292,3 mln. litų, arba net 6,6 proc., daugiau nei šiemet.
Sveikatos politikos klausimai R.Šalaševičiūtei nėra naujiena.
Atkūrus nepriklausomybę ji dirbo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos biure, kur buvo Sveikatos komiteto patarėja. Ministrė puikiai prisimena, kaip skausmingai sostinėje buvo pertvarkomos gydymo įstaigos. Ši patirtis ją išmokė, kad permainos sveikatos apsaugos sistemoje bręsta lėtai, tačiau jos būtinos.
– Artėja šimtadienis, kai esate ministro poste. Ką per tą laiką pavyko sužinoti ir išsiaiškinti?
– Pirmiausia, ką supratau jau pirmomis dienomis, – tai, kad sistema sudėtinga ir jautri. Pažvelgus giliau tapo aišku, kad sutarimą ir vieną nuomonę rasti ypač sunku, nes visada atsiras norinčių nieko nekeisti, dirbti taip, kaip iki šiol.
Tačiau pagrindinis sveikatos apsaugos sistemos tikslas buvo ir bus tas pats – žmogus turi gauti kokybiškas paslaugas racionaliai panaudojant mokesčių mokėtojų pinigus. O tobulinti visada yra ką. Nemažai ta kryptimi nuveikė mano kolega Vytenis Povilas Andriukaitis, tad ketinu tęsti tai, ką jis pradėjo, ir imtis naujų darbų.
– 2015 metais PSDF biudžetas bus didesnis nei 2014-ųjų net 6,6 procento. Ką tai reiškia sveikatos apsaugos sistemai ir pacientams?
– Privalomojo sveikatos draudimo fonde sukaupta įspūdinga suma. Tai reiškia, kad pacientams bus galima suteikti daugiau paslaugų, gerės jų prieinamumas, tikėtina, kad trumpės ir eilės gydymo įstaigose.
Ypač svarbu, kad dėl geresnio finansavimo bus įmanoma kompensuoti daugiau vaistų, taikyti šiuolaikinį gydymo būdą.
Prognozuojama, kad PSDF biudžeto rezervas 2015-aisiais sudarys 352,2 mln. litų. Tai labai svarbus instrumentas, padedantis sumokėti už gydymo paslaugas tada, kai susiklosto sudėtinga situacija.
Net 41,2 mln. litų daugiau bus skiriama lėšų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti. Galėsime įsigyti net 20 proc. daugiau endoprotezavimui skirtų sąnarių, todėl sumažės pacientų eilės.
Geri pokyčiai taip pat palies medicininę reabilitaciją ir sanatorinį gydymą – kitais metais išlaidos padidės net 11,5 mln. litų.
Jau atlikome ne vieną gerą darbą, pavyzdžiui, pradėjome vaikų dantų patikrą, papildomai lėšų skyrėme sąnarių endoprotezavimui.
Dar 21,4 mln. litų didėja lėšos prevencinėms sveikatos programoms. Tai labai svarbu, nes kuo anksčiau diagnozuojamas vėžys ir kitos klastingos ligos, tuo sėkmingesnis gydymas.
Bendravimas su visuomene taip pat duoda vaisių. Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių jaučia pareigą rūpintis savo sveikata.
Šiemet Lietuvos gyventojai kur kas aktyviau dalyvauja ligų patikros programose, kurių yra net šešios. Visas šias programas kompensuoja Valstybinė ligonių kasa, vadinasi, tikrintis sveikatą nieko nekainuoja.
Širdies kraujagyslių ligų patikros programa, prostatos, krūties, gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programos, taip pat storosios žarnos vėžio diagnostikos programa, vaikų dantų padengimo silantais programa – šiemet šioms programoms gali pritrūkti lėšų, nors ankstesniais metais likdavo apie 1,5 mln. litų nepanaudotų lėšų.
Tai rodo, kad mūsų visuomenė tapo sąmoningesnė.
– Dešimtadaliu sumažėjo ligoninėms perkamų vaistų kaina. Kaip tai pavyko?
– Jau antrus metus šalyje vyksta derybos, kai valstybė derasi su vaistų gamintojais. Buvo sudaryta Tarpinstitucinė derybų komisija, kuriai priklausė Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir kitų institucijų atstovai.
Ši komisija siekė, kad originalių ir patentų saugomų vaistų gamintojai sutiktų Lietuvai tiekti savo produkciją mažesnėmis kainomis.
Derybos padėjo maždaug 10,5 proc. sumažinti centralizuotai perkamų ir vienetinių vaistų kainas. Nuo 2013-ųjų iki dabar pavyko sutaupyti beveik 13,74 mln. litų. Vadinasi, už tiek lėšų galėsime papildomai nupirkti inovatyvių vaistų, skirtų onkologiniams ligoniams, neišnešiotiems naujagimiams, taip pat medicinos priemonių.
Ligoninėms bus atrištos rankos rinktis platesnio spektro medikamentus, todėl gerės gydymo galimybės. Yra ir skeptikų, sakančių, kad valstybė sutaupė daugiau nei 13 mln. litų, bet išliko priemokos insulinui.
Norint naikinti tokias priemokas, reikėtų vien šiemet papildomai skirti 300 tūkst. litų, tai nėra daug.
Tačiau negalime pažeisti įstatymų.
Šalyje įkurtos keturios vaistų gamintojų asociacijos, mes įsiklausome į jų siūlymus, bet negalime visada nuolaidžiauti. Derybos bus tęsiamos, jos nenutrūko. Tiek inovatyvių, tiek generinių vaistų kainų mažinimo politika būtų labai naudinga pacientams.
Taip pat planuojame socialinės reklamos kampaniją – norime žmonėms paaiškinti, kad vaistų nereikia gerti saujomis.
– Daug diskusijų sukėlė nėštumo nutraukimo tvarkos aprašas. Kodėl pasisakėte, kad nėštumą galima nutraukti tik praėjus 72 valandoms po to, kai moteris kreipėsi į gydymo įstaigą?
– Akivaizdu, kad beveik 20 metų šalyje galiojanti nėštumo nutraukimo tvarka yra morališkai pasenusi, nes per tą laiką smarkiai pasikeitė vaistai, medicinos įranga, medicinos priemonės.
Nėštumo nutraukimo tvarkos aprašas buvo parengtas, kai ministerijai vadovavo V.P.Andriukaitis. Su šiuo aprašu dirbo darbo grupė, trūko tik ministro parašo.
Matydama, kad tai ypač opi tema, pasiūliau šį aprašą aptarti su visuomene, ir toks sprendimas pasiteisino – išgirdome ne tik emocijų, bet ir racionalių pasiūlymų.
Tačiau manau, kad kai kurias nuostatas vertėtų palikti, nepaisant prieštaringų nuomonių. Manyčiau, kad kiekvienai moteriai, kuri kreipiasi į gydytoją dėl nėštumo nutraukimo, reikia duoti bent 72 valandas viską gerai apsvarstyti.
Dirbdama vaiko teisių apsaugos kontroliere ne kartą įsitikinau, kad sprendimas nutraukti nėštumą dažnai būna spontaniškas. Kartais taikoma net psichologinė prievarta.
Kartą teko vykti į Klaipėdą ir aiškintis situaciją, kodėl vaikų namų auklėtinė buvo prievarta vežama nutraukti nėštumo. Tai sudėtingas sprendimas, todėl verta pasiūlyti moteriai stabtelėti ir dar kartą viską apmąstyti – tam ir reikėtų tų 72 valandų.
Ne visos valstybės Europos Sąjungoje yra įteisinusios medikamentinį abortą. Šiuo klausimu yra daug įvairių nuomonių. Nors 2013-aisiais Lietuvoje buvo registruotas vienas preparatas, būtinas medikamentiniam abortui, rinkoje jo nėra.
Kadangi daugelyje ES valstybių šie vaistai yra registruoti, Lietuvai reikėjo tik pateikti prašymą, kad jie būtų registruoti ir mūsų šalyje. Įstatymams nenusižengta.
Tačiau medikamentiniam abortui reikalingas dar vienas preparatas, iki šiol dar neregistruotas Lietuvoje. Sąmoningai neminiu jo pavadinimo, kad nekiltų pagundos kam nors jo atsivežti iš užsienio ir išmėginti.
Privalome turėti daugiau informacijos apie galimas komplikacijas, susijusias su medikamentiniu abortu. Jei šis metodas nėra saugus, turime atsižvelgti ir į gydytojų nuomonę. Tik tada bus galima pasirašyti nėštumo nutraukimo tvarkos aprašą.
Šio dokumento įsigaliojimas turi būti siejamas su dar dviejų įstatymų priėmimu Seime, vienas jų – Reprodukcinės sveikatos, o kitas – Gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje, kuris visuomenės dar vadinamas aborto uždraudimo įstatymu.
Vadinasi, mūsų laukia dar daug diskusijų, kuriose galėtų pasisakyti ne tik medikai, bet ir visuomenė, nes sveikata yra visų didžiausias turtas.
Šis rašinys buvo publikuotas „Lietuvos ryto“ specialiame priede „Sveikatos gidas“.
