Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad lapkričio 3–4 dienomis iš Kauno klinikinės ligoninės gavo pranešimus, jog čia gydomi trys salmonelioze galimai užsikrėtę kauniečiai. Dar vienas tos pačios šeimos narys gydosi namuose.
Tikėtina, kad gyventojai salmonelioze susirgo, suvalgę plikytų pyragėlių (eklerais), pirktų vienoje iš Kauno turgaviečių. Židinio epidemiologinis tyrimas tęsiamas.
Salmoneliozė – infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Bakterijos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytos, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis, nepakeisdamos patiekalo skonio savybių, bei išvaizdos. Palankiausia temperatūra salmonelėms daugintis maiste nuo +2°C iki +40°C.
Salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną ir kt., bei fekalijomis užterštas daržoves. Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, salmoneliozės dažniausias perdavimo veiksnys – kiaušiniai, vištiena ir jos produktai.
Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pastebimi po 12 – 72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas, ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema.
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Laima Stragienė pažymi, kad dažniausi veiksniai, lemiantys salmoneliozės išplitimą yra:
- netinkamas maisto laikymas, saugojimas, atitirpinimas;
- maistas paruoštas iš anksto ir netinkamai laikomas (vartojimui paruoštas maistas gali būti užterštas, kai jis kurį laiką laikomas šaldytuve ir liečiasi su žaliu);
- panaudoti užteršti komponentai maiste, kurie nebuvo apruošiami šiluma;
- kryžminis maisto užteršimas maisto tvarkymo vietoje, nesilaikant higienos reikalavimų (į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat ir nuo salmonelėmis užterštų rankų);
- netinkama maisto tvarkymo vietos paviršių priežiūra po žalios mėsos tvarkymo;
- nepakankamas maisto apruošimas šiluma;
- blogi maistą tvarkančių asmenų asmens higienos įgūdžiai.
Salmoneliozės profilaktikai vakcinos nėra. Susirgus patariama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
