Su kokia kelionių agentūra keliavo užsikrėtusieji, neatskleidžiama. Tuo laikotarpiu kelionę į Etiopiją organizavo kelionių agentūra „West Express“, tačiau jos atstovė, taip pat keliavusieji turistai tvirtino, jog niekas iš jų grupės šia pavojinga moskitų platinama liga neužsikrėtė.
Lapkričio mėnesį po egzotiškąją Etiopiją keliavo vilnietė advokatė Vilija Gražulytė . Ši Afrikos šalis garsėja ne tik mistiška gamta, primityviai gyvenančiomis gentimis, bet ir užkrečiamomis ligomis. Tai žinodama V.Gražulytė prieš kelionę atliko būtiniausius skiepus ir kelionėje gėrė vaistus nuo maliarijos. Kelionė truko šešiolika dienų ir paliko daugybę įspūdžių.
Vilija tolimoje šalyje lankėsi su trylika moterų bendražygių. Turistes lydėjo kelionių agentūros „West Express“ gidė Alma Stanulionienė. V.Gražulytė džiaugiasi, kad kelionė buvo komfortiška ir saugi. Turistės nesusirgo pavojingomis užkrečiamomis ligomis. Tačiau kitoks likimas ištiko kitą (bent jau taip tvirtino „West Express“) lietuvių turistų grupę iš kitos agentūros , taip pat lapkričio mėnesį keliavusių po Etiopiją. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2014 gruodžio 9–11 dienomis buvo užregistruoti 4 įvežtinės maliarijos atvejai. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligoniai nuo 2014 lapkričio mėnesio 11 iki 30 dienos su kelionių agentūra keliavo po Etiopiją. Iš viso keliavo 12 žmonių iš įvairių Lietuvos miestų. Kelionių agentūros bei ligonių teigimu, informacija apie maliarijos profilaktiką buvo suteikta, tačiau vaistai kelionės metu vartojami nebuvo.
V.Gražulytė sužinojusi, kad lietuviai turistai iš kitos grupės užsikrėtė maliarija, apgailestavo, jog žmonės aplaidžiai pasižiūrėjo į kelionėje tykančius pavojus.
Kelionių agentūros „West Expres“ gidė A.Stanulionienė sakė, kad jos nenustebino, kad kitos keliautojų grupės žmonės užsikrėtė sunkiomis ligomis.
„Aš mačiau tos grupės programą ir maršrutą. Etiopijoje jie gyveno prastomis sąlygomis, žemesnės klasės viešbučiuose ir, tikėtina, jog negėrė vaistų nuo maliarijos. Turistams aš rekomenduoju klausyti gydytojų nurodymų. Aš gėriau tabletes nuo maliarijos. Nors yra sakoma, kad Etiopijos aukštumose virš dviejų kilometrų tablečių gerti nebūtina, neverta rizikuoti. O pietinėje dalyje, leidžiantis link didžiųjų lūžio slėnių, link Omo upės būtina gerti vaistus. Tai rekomenduoja ir vietiniai gyventojai“, – aiškino A.Staniulionienė, kuri Etiopijoje viešėjo jau keturis kartus.
A.Staniulionienė sutinka, kad kiekvienas organizmas skirtingai reaguoja į vaistus nuo maliarijos.
„Man vaistai stiprių pašalinių reiškinių nesukėlė, tik šiek tiek maudė skrandį“, – kalbėjo gidė.
A.Stanulionienė džiaugiasi, kad jos grupės moterys neužsikrėtė maliarija.
„Bet reikia savo organizmą stebėti. Kiek aš žinau maliarijos požymiai gali išlįsti ir po mėnesio ar net dviejų. Bet tikiuosi, kad likimas neiškrės piktų pokštų, nes mes gyvenome gerose vietose. Ir kitą trečiadienį bus lygiai mėnuo po kelionės. Iš Afrikos mes grįžome lapkričio 23 dieną“, – sakė Etiopiją gerai pažįstanti „West Expres“ darbuotoja. Advokatė V.Gražulytė patvirtino, kad Etiopijoje turistų grupei, su kuria keliavo, buvo sudaryti puikios sąlygos. Tačiau be to, Vilijai prieš kelionę buvo atlikti gal septyni skiepai. Etiopijoje teisininkė kasdien gėrė tabletes nuo maliarijos. Taip pat naudojo įvairius purškalus nuo uodų. V.Gražulytė stengėsi naudotis servetėles su dezinfekuojančiu skysčiu.
„Gaila, kad šie vaistai turi labai blogą poveikį. Man ir dar kelioms turistėms nuo vaistų paleido vidurius. Taip pat širdies plote jutau tarsi kokį sunkumą. Kitas moteris kankino galvos svaigimas.Tiesą sakant, ne visos mūsų grupės moterys gėrė tuos vaistus. Manau, kad rizikuojančioms tiesiog labai pasisekė, kad jos neužsikrėtė pavojingomis ligomis. O gal mums pasisekė dėl to, kad gyvenome geruose viešbučiuose. Pavyzdžiui, aš buvau apsistojusi tame kambaryje, kuriame kažkada gyveno buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Billas Clintonas. Galiu patikinti, kad kelionė buvo nuostabi ir labai saugi. Etiopijoje sutikome daug vokiečių, prancūzų turistų“, – pasakojo V.Gražulytė. Į tą pačią kelionę vyko ir vilnietė verslininkė Irena Marozienė. Moteris prieš kelionę pasiskiepijo nuo geltonojo drugio. Tačiau tablečių nuo maliarijos negėrė. Kažkas jai buvo sakęs, kad tokiu metu Etiopijoje maliarija nesusirgsi. Verslininkė labai rizikavo, nes kitos turistų grupės nemaloni patirtis parodė, kad su Afrika negalima juokauti. Infekcinių ligų specialistė, docentė Ligita Jančiorienė mano, kad iš Etiopijos grįžę turistai bėdų pasilaikė antimaliarinės programos.
„Jeigu žmogus nusprendžia, kad važiuojant į Afriką neriekia vartoti vaistų, tai jis ir prisiima atsakomybę už pasekmes. Užkrečiamų ligų centro rekomendacijose yra nurodyta kokius medikamentus reikia vartoti vykstant į vienas ar kitas užsienio šalis“, – paaiškino medikė. Infekcinių ligų gydytoja Audronė Marcinkutė yra parengusi išsamias rekomendacijas keliaujantiems į rizikos šalis, kuriose galima užsikrėsti maliarija.
Kas yra maliarija?
Maliarija, vadinama pelkių karštine, yra gyvybei grėsminga liga, kurią sukelia plazmodijų genties pirmuonys, eritrocito parazitai. Tai bene labiausiai paplitusi parazitozė. Šią ligą platina Anopheles moskitų patelės.
Pasaulyje 40% populiacijos rizikuoja susirgti maliarija.Kasmet maliarija perserga 300 - 500 milijonų žmonių, miršta 1-2 milijonai. Gyvybei grėsmingiausia parazitozė yra tropinė arba cerebrinė maliarija ( P. falciparum ), labiausiai paplitusi Subsacharinėje Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje. Afrikoje nuo maliarijos miršta vienas vaikas iš dvidešimties, nesulaukęs penkerių metų. Maliarija pasaulyje sudaro 4% visų mirčių tarpe.
Maliarijos sergamumas yra endeminis ir paplitęs tropiniuose ir subtropiniuose kraštuose: Sacharinėje Afrikoje, Pietryčių Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje.
Lietuvoje maliarija registruojama irgi tik įvežtinė jau nuo 1957m, puse visų atvejų sudaro tropinė maliarija, užregistruoti 2 mirties atvejai.
Imlumas susirgti maliarija yra visuotinis, suserga visi užsikrėtę, gyvenantys endeminėse vietovėse, išskyrus Afrikos juodaodžius, kurių eritrocitai neturėdami receptorių - Duffy antigenų, neserga trečiadiene maliarija ( plazmodijai negali fiksuotis ant eritrocitų ). Tai genetiniai, evoliuciniai faktoriai.
Įkandus užsikrėtusiam moskitui, maliarijos sukėlėjai kraujo srove patenka į kepenų ląsteles, vėliau išsilaisvina į kraują, prilipdami prie eritrocito. Eritrocituose sukėlėjai dauginasi geometrine progresija, kol šie sprogsta vėl išmesdami naują parazitų bangą į kraują, galinčią ir vėl pažeisti sveikus eritrocitus. Masinio eritrocitų žuvimo metu į kraują patenkantys sukėlėjai ir nuodingi jų apykaitos produktai sukelia drugio priepuolius. Tokie ciklai kartojasi kas 48 – 72 val, sukeldami periodinius arba sinchroninius maliarinio drugio priepuolius. Asmenims su pažeista imunine sistema karščiavimo priepuoliai gali būti ir nereguliarūs, sąlygojantys blogą ligos prognozę, ypač tropinės maliarijos atvejais.
Susirgę tropine maliarija ir negydomi ligoniai miršta.
Tropinės maliarijos parazitas “žudo” užkrėsdamas ir sugriaudamas bet kokio amžiaus raudonuosius kraujo kūnelius (mažakraujystė), sukeldamas didelio laipsnio parazitemiją, greitai progresuojančią iki grėsmingų komplikacijų. Be to, eritrocitai, paveikti parazito, įgyja išaugas arba gumbus, vadinamus kamščiais ( rozetėmis ), kurie ir užkemša smulkias kraujagysles bei užblokuoja kapiliarus, kuriais kraujas patenka į smegenis (cerebrinė maliarija), kitus gyvybiškai svarbius organus, dažniausiai inkstus, plaučius.
Kitos trys maliarijos rūšys: trečiadienė, ovalinė, ketvirtadienė, išsekina ligonį atkakliais, besikartojančiais kas 48-72 val. drugio priepuoliais, retai pasibaigiančiais mirtimi.
Užsikrėtus tropine maliarija susergama po 5-20 d, galima susirgti ir pirmos savaitės pabaigoje. Kitų maliarijos plazmodijų sukeltas susirgimas prasideda 18-40 d po užsikrėtimo ar net kelių savaičių. Būtina pažymėti, kad grįžus iš endeminės zonos ir sukarščiavus, tuojau pat, pirmą parą turi būti įtarta ir patvirtinta kraujo lašo ir tepinėlio mikroskopija maliarijos diagnozė, net ir vartojus profilaktines tabletes ( nereguliarus vartojimas, neatsižvelgta į vaisto rezistetiškumą).
Todėl keliaujant į tas šalis, kur sergamumas maliarija padažnėjęs, reikia prisiminti šios ligos keliamą grėsmę, vietinį sergamumą kitomis ligomis, kaip nuo jų apsisaugoti.
Užsikrėtus maliarija, simptomai ima ryškėti tik po vienos ar net kelių savaičių.. Todėl po kelionės praėjus net ir ilgam laiko tarpui, visada informuokite gydytoją, kad jums teko lankytis padidėjusio sergamumo maliarinėje zonoje. Maliarija susirgimo pradžioje gali simuliuoti gripą ir kitas peršalimo ligas su būdingu ryškiu prakaitavimu.
Maliarijai būdingas maliarinio drugio paroksizmas:
Sinchroninis - kas 48 arba 72 val besikartojantis karščiavimas (karščiavimas kitoks nei įprastas, maliarinis drugys)
-Nerimas, apatija
-Galvos skausmas
- Raumenų skausmas
- Kartais- viduriavimas, vėmimas
-Didelis prakaitavimas, ypač krentant temperatūrai
- Silpnumas, euforija
Paprastai, jei kelionėje ar grįžus namo netrukus pradedate karščiuoti, gali būti, kad užsikrėtėte maliarija. Sukarščiavus būtina tuojau pat ( per 24 val. ) kreiptis į gydytoją specialistą diagnozės patvirtinimui ir gydymui. Maliarija diagnozuojama įvertinus epidemiologinius duomenis, klinikinius simptomus ( drugio priepuolius ). Kraujuje nustatoma mažakraujystė, trombocitų kiekio sumažėjimas, kepenų fermentų, bilirubino koncentracijos padidėjimas.
Maliarijos diagnozė negalima be laboratorinio patvirtinimo ( parazitų suradimo kraujo preparatuose). Tam imamas kraujas maliarinio drugio metu, nudažomi paruošti kraujo preparatai, mikroskopo pagalba surandami ir patvirtinami eritrocitų parazitai. Svarbu dirbant su ligonio krauju laikytis apsaugos priemonių. Ištyrimui, įtarus gyvybei grėsmingą parazitozę, ligoniui rekomenduojama gultis į ligoninę, kad įvertinti karščiavimą ir tinkamai paimti reikiamus tyrimus.
Ar galima savarankiškai apsisaugoti nuo maliarijos? Maliarija nesusergama, naudojant tinkamas apsaugos priemones. Maliarijos vakcina dar galutinai nesukurta, atliekamos klinikinės studijos Afrikoje.
Pagrindinė prevencijos priemonė - vengti, kad jums neįkastų Anophles moskitai, kurie nepaprastai suaktyvėja vakare ir naktį.
Todėl:
– Avėkite kulkšnis dengiančius batus ir mūvėkite kojinėmis.
- Vilkėkite rankas ir kojas dengiančius rūbus. Venkite tamsių spalvų, kadangi jos traukia moskitus.
– Neuždengtas kūno vietas papurkškite specialiomis moskitus atbaidančiomis priemonėmis. Nepamirškite atkreipti dėmesio į gamintojo pastabas dėl priemonės poveikio trukmės.
– Miegokite užsikloję tinkleliu nuo moskitų, jei įmanoma, impregnuotu. Tinklelio kraštus rūpestingai pakiškite po čiužiniu. Įsitikinkite, ar tinklelyje nėra skylių.
– Naudokitės dūmus skleidžiančiomis ritėmis ir skysčiais nuo vabzdžių.
– Nakvokite kambariuose, kuriuose negali būti moskitų (viešbučiuose, kuriuose įrengta oro kondicionavimo sistema).
– Įsitikinkite, kad ant langų ir durų yra pritvirtinti tinkleliai ir nepamirškite jų uždaryti!
– Vakarais venkite būti arti vandens telkinių ar baseinų!
Maliarijos cheminės profilaktikos priemonės
PSO rekomenduoja vykstantiems į maliarijos endeminio sergamimo B ir C zonas vartoti vaistus: mefloquiną, doxycykliną, atovaquoną / proquanilą, chloroquiną / proquanilą. Gydytojo paskirtas vienas iš preparatų turi būti pradedamas gerti vieną kartą savaitėje savaitę prieš išvykstant, visą buvimo laiką ir 4 savaites sugrįžus. Konkretus preparatas parenkamas, priklausomai nuo endeminėje zonoje esamos rizikos, vaisto rezistentiškumo, pašalinių reiškinių, lydinčių susirgimų, amžiaus.
Chemioprofilaktikos efektyvumas siekia 93-100 %. Dažniausiai yra vartojamas mefloquinas 250mg vieną kartą per savaitę.
Medikamentą paskiria kelionių medicinos specialistas, infektologas.
Vaistus pradėkite gerti savaitę prieš atvykdami į padidėjusio sergamumo zoną ( ne vėliau 3 dienos iki išvykimo). Be to, galima pradėti vartoti ir mėnesį prieš išvykstant, kada potencialų šalutinį poveikį galite patirti dar būdami namuose, pasikonsultuoti su gydytoju.
Bendrieji patarimai, kaip vartoti vaistus:
– Praneškite savo gydytojui, jei esate pastojusi, planuojate pastoti ar šiuo metu maitinate krūtimi.
– Praneškite savo gydytojui, jei esate alergiškas ar sergate epilepsija, depresija, kitomis ligomis, ar vartojate antiaritminius vaistus ar kitus vaistus (įskaitant ir nereceptinius).
– Praneškite savo gydytojui savo kelionės trukmę, tikslus ( jei vykstate dirbti, vairuosite automobilį, nardysite).
– Tabletes visada gerkite tuo pačiu paros metu, geriausiai vakare. Jei tabletes geriate kartą per savaitę, gerkite jas tą pačią savaitės dieną.
– Paklauskite savo gydytojo, kaip nuvykus į reikiamą šalį tinkamai vartoti vaistus, kaip elgtis sukarščiavus.
Pasidomėkite kokiomis ligomis dar sergama toje šalyje, ar reikalinga vakcinacija nuo kitų pavojingų ligų.
Jei reikalinga vakcinacija, pasirūpinkite tuo ne vėliau kaip 3-4 sav iki išvykimo.
Grįžę iš kelionės ir susirgę, kreipkitės į gydytoją kelionių medicinos specialistą, nediagnozuokite patys sau klaidingų ligų, nesigydykite nuogirdomis iš kelionių draugų, nerizikuokite savo sveikata ir gyvybe.
Būkite atsakingi ir neplatinkite įvežtinių, egzotinių ligų Lietuvoje, pasikonsultuokite su specialistais, išsiaiškinkite kaip turite elgtis, kad saugūs būtų šalia esantys.
