Šie antikūnai gali būti sprendimas tokių ligų kaip vėžio gydymui.
Vienas prie projekto dirbusių mokslininkų, Davidas Spiegelis is Jeilio universiteto, teigė, jog molekulės į organizmą gali patekti išgėrus piliulę – kaip antibiotikai.
Jo komanda sukūrė dirbtinę molekulę, kovojančią prieš prostatos vėžį.
Jie tikisi, kad panašios molekulės galėtų būti įvairių vėžio forumų, bakterinių infekcijų ir net ŽIV gydymui.
„Kitaip nei antikūnai, mūsų molekulės yra už juos 20 kartų mažesni sintetiniai organiniai junginiai, – aiškino D.Spiegelis. – Jie dėl savo struktūros neturėtų sukelti nepageidaujamos imuninės sistemos reakcijos, yra termiškai stabilūs ir yra pritaikyti vartojimui per burną.“
Antikūnai jau naudojami gydyme, vadinamame monokloninių antikūnų terapija. Tai – imunoterapijos rūšis, kai naudojami antikūnai iš laboratorijoje užaugintų ląstelių.
Visgi jų molekulės yra didelės bei jautrios temperatūros pokyčiams, todėl jas patalpoje reikia laikyti atsargiai.
Be to, molekules dėl dydžio reikia suleisti kaip injekciją.
Molekulės organizme atranda užsikrėtusias ląsteles ir priverčia imuninę sistemą jas sunaikinti.
Neutralizuoja pavojingas ląsteles
Natūralūs žmogaus organizme esantys antikūnai – Y formos baltyminiai junginiai, kurių kraujyje yra milijardai.
Kiekvienos molekulės paviršiuje yra struktūros, kuriomis ji gali prisitvirtinti prie svetimų ląstelių antigenų. Taip jos sužino, kurios ląstelės nepriklauso organizmui.
Antikūnai šias svetimas ląsteles neutralizuoja bei pritraukia imuninės sistemos baltuosius kraujo kūnelius, kad jie sunaikintų galimą grėsmę.
Mokslininkų sukurtų dirbtinių antikūnų veikimo principas panašus, bet jie 20 kartų mažesni už esančius žmogaus organizme. Tai reiškia, kad jie gali prasiskverbti pro žarnų sieneles.
Būtent todėl juos galima vartoti per burną, o ne leistis į kraują.
Netrukus atliks bandymus
D.Spiegelis teigė, jog jie sukūrė molekules, galinčias prisitvirtinti prie tam tikrų prostatos vėžio ląstelių antigenų.
Dirbtiniai antikūnai sukurti sumaišius chemines medžiagas laboratorijoje, kaip ir dauguma vaistų, todėl juos būtų galima gaminti masiškai.
Jie išbandyti tik ant vėžinių audinių laboratorijoje, bet mokslininkai tikisi juos netrukus išbandyti su gyvūnais.
Jei bandymai bus sėkmingi, tai po kelerių metų bus galima pakartoti su žmonėmis.
Viskonsino universiteto mokslininkė Laura Kiessling mano, jog dirbtinius antikūnus būtų galima naudoti specifinių ligų gydymui.
„Juos būtų galima sukurti tokius, kurie auglio žudymui rinktų imuninės sistemos ląsteles,“- sakė ji.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
