Ukmergės ligoninė – viena iš nedaugelio nedidelių šalies ligoninių, kurioje jau antrus metus yra ruošiami audinių, ląstelių ir organų donorai.
Pastarąjį kartą mirusiojo artimieji paaukojo jo inkstus ir ragenas šių organų transplantacijos laukiantiems žmonėms.
Donoras – pusamžis Ukmergės gyventojas, – į ligoninę buvo pristatytas po hemoraginio insulto, ištiktas komos.
Konstatavus smegenų mirtį – donorystė galima tik po tokios mirties, ir gavus jo artimųjų sutikimą dėl organų paėmimo, buvo susisiekta su Nacionaliniu transplantacijos biuru.
Paruošiamieji darbai užtruko nuo ryto iki vakaro, visą tą laiką būsimas donoras buvo prijungtas prie gyvybines organų funkcijas palaikančios aparatūros.
Jaunų gydytojų nuopelnas
Pasak Ukmergės ligoninės vyriausiojo gydytojo Rimvydo Civilkos, tai, kad šioje gydymo įstaigoje pradėtos teikti šios paslaugos – yra neseniai čia dirbti pradėjusių jaunų gydytojų nuopelnas.
Reanimacijos skyriaus vedėja 34 metų širvintiškė Aušra Rodzevičienė, šios skyriaus reanimatologės – anesteziologės 32 metų Dovilė Lukminaitė iš Kauno ir jos bendraamžė vilnietė Julija Koroliova aktyviai domisi donoryste ir tiki jos nauda.
Nuo 2013 metų pabaigos medikės Ukmergės ligoninėje organų paėmimui sėkmingai paruošė jau tris donorus, iš kurių buvo paimti organai ir audiniai transplantacijai. Jų būtų buvę dvigubai daugiau, tačiau dėl kitų galimų donorų negauta jų artimųjų ar giminių sutikimo.
„Pastarasis atvejis pirmas mano darbo praktikoje, kada paciento artimieji per kelias minutes apsisprendė ir sutiko jo organus paaukoti donorystei.
Buvau maloniai nustebusi, kai uždavusi klausimą dėl donorystės, nesulaukiau jokio pasipriešinimo.
Džiugu, kad yra tokių šviesių ir kilnių žmonių, jų poelgis vertas didelės pagarbos. Ačiū jiems labai“, – sakė A.Rodzevičienė.
Už donoro paruošimą – neatlyginama
Ukmergės ligoninės vadovas patikino, kad donoro paruošimas yra sunkus ir labai atsakingas papildomas darbas, už kurį, kol kas, niekas neatlygina.
Pirmiausia gydytojoms tenka įvertinti pacientą, kuriam konstatuota smegenų mirtis, kaip galimą donorą.
O svarbiausia tai, kad reikėjo gauti to žmogaus artimųjų ir giminių sutikimą neatlygintinai paaukoti jo organus kitiems ligoniams, kurių jie niekada nematė ir nepažįsta.
„Tai nėra lengva ir nieko nedaryti būtų žymiai paprasčiau“, – sakė R.Civilka.
Jo teigimu, ligoninė jau svarsto galimybę, kaip finansiškai paskatinti organų donorystėje dirbančius medikus, kad jie būtų dar labiau suinteresuoti šia veikla.
„Mūsų, reanimatologų – anesteziologų specialybė yra nedėkinga tuo, kad labai dažnai savo darbe susiduriame su mirtimi.
Donorystė yra savotiška atsvara tam, nes kažkam gali išgelbėti ir prailginti gyvenimą. Tai mus ir skatina nuveikti kur kas daugiau.
Be to, yra noras tobulėti, maksimaliai, iki galo viską padaryti. Mus taip mokė, turėjome gerus mokytojus.
Taip, už šį sunkų ir labai atsakingą darbą mums niekas papildomai nemoka, tačiau juk ne iš algų gyvenimas susideda“, – sakė A.Rodzevičienė.
Donorų laukia šimtai pacientų
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, šiuo metu šalyje inksto transplantacijos laukia 202, kasos ir inksto komplekso – 12, širdies – 36, plaučių – 5, širdies ir plaučių komplekso – 6, kepenų – 66, ragenos – 149 pacientai.
Tarp jų yra ir vaikų. Širdies transplantacijos laukia 3, kepenų – 13, inkstų – 1, ragenos – 4 .
Po mirties aukoti save organų donorystei apsisprendė ir donoro korteles šiuo metu yra gavę 20 tūkstančių 615 šalies gyventojų: 65 procentai moterų ir 35 procentai vyrų.
