Mergytei gyvybiškai svarbi speciali mityba ir kelionė pas garsiausius Europoje transplantologus pasiekta geradarės JAV lietuvės dėka, rašo „Šiaulių kraštas“.
Vėl veda viltis
Praėjusį trečiadienį A.Kirjanovienė, lydima giminaičio, su lagaminais ir dukrele ant rankų, iš Vismantų kaimo (Pakruojo r.) buvo išvežta į Rygos oro uostą.
Iš čia tos pačios dienos pavakarę – skrydis į Hamburgą. Šio miesto universitetinėje ligoninėje jos su mažyle jau laukė aukščiausio lygio Vokietijos transplantologai.
Kad geriausi Europos transplantologai imtųsi mergytei mamos kepenų dalies persodinimo operacijos, pasirūpino buvusi marijampolietė, dabar Amerikoje gyvenanti teisininkė Inga Kreuger.
Geradarė susisiekė ne tik su transplantologais Vokietijoje, bet ir pasirūpino lėktuvo bilietais mamai, ją lydinčiam asmeniui bei pavėžėjimu į oro uostą.
Transplantacija – vienintelė išeitis
Operacijos prieš kurį laiką atsisakė Lenkijos transplantacijų specialistai, o anksčiau ir Lietuvos. Tačiau abiejų šalių medikai buvo vienos nuomonės: vaiko gyvybę išgelbėti gali tik persodintos kepenys.
Kelionės išvakarėse redakcijos aplankyta A.Kirjanovienė sakė, jog į Vokietiją važiuoja su viltimi, kad tos šalies transplantologai imsis kepenų persodinimo operacijos.
Hamburgo lietuvių bendruomenė, ponios Ingos paprašyta, parūpino mamai vertėją, o ją lydėjusiam giminaičiui – būstą.
Sužinojo iš „Šiaulių krašto“
„Šiaulių kraštui“ (2014-09-16, „Kūdikio gyvybei gelbėti reikia geradarių“) paskelbus apie nuo gimimo skausmus kenčiantį kūdikį ir transplantacijos galimybę Lenkijoje, laikraščio skaitytojai parėmė nelaimės ištiktą šeimą.
Solidžios sumos reikėjo kelionei ir gyvenimo išlaidoms Lenkijoje.
Ponia Inga buvo viena iš geradarių, kurie apie sunkia liga sergančią mergytę sužinojo iš publikacijos „Šiaulių krašte“.
Pernai gruodį po beveik dešimties dienų, praleistų Lenkijos klinikose, motina su vaiku turėjo grįžti.
Po pakartotinių tyrimų lenkų transplantologai atsisakė persodinti mamos kepenų dalį vaikui.
Oficialia priežastimi laikyta infekcinė liga, kuria anksčiau buvo susirgę keli šeimos nariai.
Laikas ėjo, mergytė jau kurį laiką buvo nustojusi augti, kentė nuo gimimo besitęsiančius skausmus.
Dėl to ji ne tik nuolat verkdavo, bet ir dejuodavo miegodama. Mažylės vidurių apimtis buvo tapusi kelis kartus didesnė nei normali, kaupėsi vanduo.
Į Santariškių Vaikų ligoninę grąžintą mažylę gydę medikai buvo nusprendę prieš pat Kalėdas išleisti namo – į nuošalų kaimą Pakruojo rajone.
Mergytės gyvybei grėsė pavojus, o per šventes sulaukti aukščiausio lygio profesionalų pagalbos beveik neįmanoma.
Sužinojusi apie tokį medikų sprendimą, į kovą už mažylės gyvybę stojo I.Kreuger.
Geradarė, bendravusi su A.Kirjanovienės dukrelę gydžiusiais medikais Lietuvoje ir Lenkijoje, ėmėsi, jos žodžiais, koordinuoti gydymą.
Ji užmezgė tiesioginį ryšį su sprendimus dėl mergytės gydymo priimančiais medikais Lietuvoje ir Lenkijoje, susisiekė su transplantologais Vokietijoje.
Stebuklas dėl maisto ir vitaminų
Ponia Inga savo pagalbos nesureikšmina.
Apie save redakcijai tepasakė: „Aš pati auginu du vaikus, mažasis beveik tokio pat amžiaus kaip serganti mergytė, todėl suprantu, kaip svarbu padaryti viską mažylio gyvybei gelbėti.“
Moteris, nuodugniai išsiaiškinusi mergytės sveikatos sutrikimų ypatumus bei tolesnio gydymo galimybes, netruko suprasti, kad jai, net ir būnant ligoninėje, neskiriamas tinkamas maitinimas.
Inga ėmė kuruoti gydymą.
„Kartą paskambinusi į ligoninę sužinojau, jog išsekusi ir nusilpusi mergytė yra maitinama kažkokiu praskiestu ryžių viralu. Pasiteiravau, kodėl jai neduodama pagal jos sveikatą tinkamo kaloringesnio maisto?“ – pasakojo moteris.
Ji rekomendavo specialų šia liga sergantiems vaikams maisto mišinį.
Moteris iš Santariškių gydytojų sužinojo, kad mergytę sustiprintų ir vitaminai, kurių Lietuvoje nėra.
„Man pasakė, kad šių vitaminų nebuvo išrašyta mergytei, nes panašia liga sergančio vaiko tėvai negalėjo įpirkti, o Valstybinė ligoninių kasa jų nekompensuoja“, – prisiminė Inga.
Minėtų vitaminų gamintojo atstovą I.Kreuger surado Latvijoje.
Jam tarpininkaujant moteris vitaminų perka Prancūzijoje ir per vieną vaistinių tinklą siunčia A.Kirjanovienei.
Lietuvos gydytojai, prieš porą savaičių apžiūrėję mergytę, buvo priblokšti: tinkama mityba ir gyvybiškai svarbūs vitaminai padarė stebuklą.
„Jei ne kepenys, būtų galima sakyti, kad vaikas visiškai sveikas“, – Vaikų ligoninės Gastroenterologijos skyriaus gydytojo dr. Vaidoto Urbono pasakytus žodžius citavo I.Kreuger.
Reikia kovoti
„Šiam stebuklui įvykti pakako beveik trijų mėnesių. Jei mergytės organizmas nebūtų buvęs išsekintas iki kritinės ribos, gal ir lenkų specialistai būtų sutikę persodinti jai mamos kepenis“, – svarstė ponia Inga.
Moteris, sužinojusi, kad ligos nukamuotas kūdikis negauna kasdienių fizioterapijos procedūrų, parūpino specialią šokdynę.
Po kelis kartus per dieną į ją statoma mergytė netrukus ne tik ėmė remtis kojytėmis, bet ir savarankiškai sėdėti.
„Akivaizdu, kad kaimo žmonėms susidūrus su tokiomis bėdomis sunku savarankiškai rūpintis vaiko gydymu ir sveikata. Šis atvejis tik sustiprina nuostatą, kad tokiais atvejais tėvams reikia pagalbos ir paramos“,– sakė amerikietė.
I.Kreuger yra dirbusi Briuselyje (Belgija) klinikinių tyrimų srityje.
Ponia Inga stebisi, kad nors Vokietija ir Lenkija yra Europos Sąjungos (ES) narės, šiose šalyse priimami sprendimai dėl donoro yra skirtingi.
Lenkai, atlikę mamai tyrimus, tvirtino, kad ji nėra tinkamas donoras dėl anksčiau šeimoje sirgtos infekcinės ilgos, nors tai žinojo apsispręsdami vaiką su mama priimti atlikti transplantacijos.
„Tai iš anksto žinojo ir Vokietijos transplantologai. Tačiau šioje šalyje leidžiama persodinti ne tik ligonio artimųjų organą. Todėl pakartotinai ištyrus mamą, jei bus nuspręsta ieškoti negiminingo donoro, mergytė su mama ligoninėje liks, kol jo sulauks“, – sakė I.Kreuger.
