Visas dėmesys po katastrofos buvo sutelktas 149 žmones pražudžiusio A.Lubitzo psichikos problemoms nagrinėti. Depresija, noras nusižudyti – visa tai buvo pabrėžiama aiškinantis katastrofos aplinkybes.
Vis dėlto buvo pamirštas svarbus dalykas: ne kiekvienas depresija sergantis asmuo nori pakelti ranką prieš save ar įvykdyti masines žudynes.
Tad dabar baiminamasi, kad milijonai žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, bus dar labiau atstumti.
Vengdami patirti gėdą ar netekti darbo jie nesikreips į medikus – taip bus dar sunkiau atskirti žmones, kurie dirba rizikingą darbą ir kelia grėsmę ne tik savo, bet ir kitų saugumui.
Nebe pirmas nuslėpęs
A.Lubitzas – ne pirmas pilotas, nuslėpęs psichikos problemas ir tai, kad buvo gydomas specialistų.
Nenoras dėl to prisipažinti reiškia, kad oro linijos ir medikai turi rasti subtilią pusiausvyrą: skatinti pilotus pranešti apie problemas, bet kartu gerai įvertinti, kam galima patikėti kelių šimtų žmonių gyvybę, o kas turėtų nedirbti.
Tokie klausimai itin opūs JAV, kur masinės žudynės privertė visuomenę atkreipti dėmesį į tai, kokia svarbi atsakomybė tenka gydytojams, dirbantiems su psichikos sutrikimų turinčiais ligoniais.
Antai po masinių žudynių Niutone 2012-aisiais, kai Adamas Lanza mokykloje sušaudė 20 vaikų ir šešis mokytojus, Niujorko ir Konektikuto valstijos tiesiog negalėjo nepakeisti įstatymų.
Buvo praplėstas sąrašas, kokiomis aplinkybėmis gydytojai gali pranešti apie smurtauti galintį pacientą.
Pagal Niujorko valstijos teisę jie privalo įspėti vietos medikus apie pacientus, „galinčius užsiimti veikla, kuri turėtų rimtų pasekmių jiems paties ar kitiems“.
Nesikreipia dėl gydymo
Vis dėlto tokie įstatymai kelia daug diskusijų. Medikai teigia, kad etikečių klijavimas – esą egzistuoja sąsaja tarp psichikos sutrikimų ir masinio smurto – turi neigiamų pasekmių. Žmonės nebenori kreiptis į specialistus.
„Šios istorijos tik sustiprina žmonių nerimą, abejones, skatina juos manyti, kad ligą turi slėpti bet kokia kaina“, – teigia JAV nacionalinio psichikos ligų aljanso atstovas Ronas Honbergas.
Aviacijos srityje itin svarbi darbuotojų sveikata, tad prisipažinti, kad turėjai psichikos sutrikimų, rizikinga – daugelis bijo netekti darbo.
„Problema yra milžiniška, – tvirtina Yale’io universiteto profesorius Williamas Hurtas Sledge’as. – Niekas nenori, kad apie tai būtų žinoma, niekas nenori prisipažinti ar patikėti, kad jie turi psichikos sutrikimų.“
Pilotai bijo atvirumo pasekmių. Būtent todėl Federalinė aviacijos administracija 2010 metais sušvelnino taisykles ir leido dirbti, jei depresijos forma lengva, o pilotai vartoja antidepresantus.
Iki tol daugybė pilotų būdavo gydomi privačiai, gėrė vaistus, bet tai slėpdavo nuo savo darbdavių.
Manoma, kad ligą ir dabar slepia ne vienas pilotas. JAV vyriausybės atlikti tyrimai rodo, kad 1 iš 10 suaugusių amerikiečių vartoja antidepresantus, bet apie tai savo darbdaviams yra pranešę gerokai mažiau pilotų.
Gerai nuslepia planus
Depresija – vienas dažniausių psichikos sutrikimų.
Nuo šios ligos kažkuriuo savo gyvenimo tarpsniu kenčia beveik 7 proc. amerikiečių. Vis dėlto daugelis sergančiųjų nei nusižudo, nei kelia grėsmę kitiems.
Medikų teigimu, kai kurie žmonės patiria didelių psichologinių bėdų ir pakelia ranką prieš save ar kitus, o kiti sunkumus išgyvena viduje.
Kas gali griebtis smurto, o kas to nedarys, nepajėgus nustatyti joks testas.
„Visada nepaprastai sunku nuspėti savižudybę, – sako Viskonsino medicinos koledžo profesorius Davidas Clarkas. – Yra pacientų, kurie labai atvirai ir įtikinamai pasakoja apie savo savižudybės planus.
Tačiau lygiai tiek pat yra ir tokių, kurie kruopščiai slepia nuo gydytojų ir šeimos narių tai, kas dedasi jų galvoje.“
Vis dar lieka daug neaiškumų dėl piloto A.Lubitzo psichikos būklės ir kodėl jis nukreipė keleivinį lėktuvą į kalno šlaitą Prancūzijos Alpėse.
Prokurorai teigia, kad vyrui buvo nustatytas psichikos sutrikimas, o prieš tapdamas pilotu A.Lubitzas nekart su psichoterapeutu kalbėjosi apie savižudybę.
Vis dėlto tiksli diagnozė nebuvo paviešinta. Nors piloto bute Vokietijoje buvo rasti suplėšyti nedarbingumo pažymėjimai ir antidepresantų tabletės, vaistai nebūtinai buvo skirti depresijai gydyti.
„Nutekėjusi informacija verčia žmones susiimti už galvos ir sakyti: „Juk kas nors turėjo žinoti, – teigia D.Clarkas. – Bet nėra aišku, ar tai buvo viską paaiškinantis įrodymas.“ („The New York Times“, LR)
A.Lubitzas buvo linkęs į savižudybę
Tyrėjai neseniai atskleidė, kad A.Lubitzas prieš tapdamas pilotu buvo gydomas psichoterapeuto ir jo ligos istorijoje buvo įrašas apie suicidinius polinkius.
„O jau visai neseniai buvo daugiau apsilankymų pas gydytojus, kurie išdavė nedarbingumo pažymėjimus. Tiesa, jokių įrašų apie suicidinius polinkius arba prieš kitus nukreiptą agresiją pastaruoju metu nebuvo“, – nurodė prokurorai.
Skrydžių bendrovė „Lufthansa“ neatskleidė, ar žinojo apie vyrą kankinusius sunkumus, tik pabrėžė, kad A.Lubitzas atitiko visus įmonės taikomus reikalavimus, buvo išlaikęs medicinos testus.
Vokietijos aviacijos medicinos specialistų asociacija, vertinanti, ar asmuo gali dirbti pilotu, skelbia, kad standartinės medicininės atrankos procedūros nepajėgios nustatyti, ar būsimasis pilotas turėjo rimtų psichikos sutrikimų. Daug kas priklauso nuo kandidatų atvirumo.
Katastrofa taip pat pakurstė kalbas dėl pacientų privatumo taisyklių. Šalies gydytojai negali atskleisti duomenų apie pacientą, jei nėra įrodymų, kad jis įvykdys nusikaltimą ar nusižudys. Dabar manoma, kad šios taisyklės turėtų būti sušvelnintos.
