Lėktuvą su 150 keleivių sudaužęs Vokietijos pilotas Andreas Lubitzas galbūt sirgo depresija arba dar rimtesne psichikos liga, tačiau jam tai pavyko sėkmingai nuslėpti nuo darbdavių.
Kratą jo namuose atlikę pareigūnai rado krūvą suplėšytų gydytojų išrašų ir nedarbingumo lapelių, taip pat ir tai dienai, kai įvyko katastrofa. Pedantiškumu garsėjantys vokiečiai nesugebėjo užkirsti kelią šiai tragedijai.
Ar tokia tragedija gali pasikartoti Lietuvoje? Ar mūsų šalyje nėra landų nuslėpti psichikos ligą nuo darbdavių?
Dėl streso gali netekti licencijos
Lakūnai, autobusų vairuotojai,– nuo šių specialistų priklauso, ar keleiviai jausis saugūs ir pasieks savo kelionės tikslą. Šias profesijas pasirenkantys asmenys turi pasižymėti ne tik gera fizine sveikata, bet ir būti brandūs kaip asmenybės.
Ar žmogus neturi žalingų įpročių, ar neserga psichikos liga – nuo to priklauso, ar jaunuolis galės pasirinkti išsvajotą lakūno profesiją.
Civilinės administracijos Aviacijos medicinos skyriaus vedėja Elona Kazlauskienė teigė, kad nelaimės aviacijoje visada kelia daug įvairių klausimų: „Tai verčia susimąstyti, ar būsimų aviatorių pirminė atranka buvo tinkamai atlikta, ar buvo surinkta pakankamai duomenų apie žmogaus emocijas, intelektą, gebėjimą valdyti kritines situacijas“.
Nė vienas pilotas neskraido vienas, jį nuolat stebi kolegos. Gavus informacijos apie lakūno neadekvatų elgesį, Aviacijos medicinos skyriaus specialistai gali jį siųsti papildomai ekspertizei ar psichologiniam testavimui.
Tai įmanoma padaryti tik turint aiškią priežastį, nes tokiu atveju yra stabdomas medicinos sveikatos pažymėjimo galiojimas, o tai reiškia, kad automatiškai negalioja piloto licencija. Be šių dalykų lakūnas negali skristi.
Gydytoja E.Kazlauskienė pasakojo, kad piloto sveikatos pažymėjimą galima stabdyti, vėliaujis gali jį atgauti, nes tai priklauso nuo įvairių situacijų. Pirmos klasės pilotams sveikatos pažymėjimas galioja vieneriems metams, vyresni nei 55 metų pilotai Lietuvoje tikrinasi kartą per 6 mėnesius, o kai kuriais atvejais – tik 3 mėnesiams.
„Dažniausia priežastis, kodėl stabdomas sveikatos pažymėjimas – padidėjęs kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių ligos. Nors pilotai yra fiziškai ištvermingi, psichologiškai stabilūs, jie taip pat kenčia nuo streso“, – aiškino gydytoja E. Kazlauskienė.
Kad mokėtų nepasimesti kritinėse situacijose, būsimi pilotai daug mokosi, dirbdami su treniruokliais. Jie nuolat stebimi, ar sugeba įveikti nenumatytas situacijas, pavyzdžiui, kai genda lėktuvo variklis, kai kyla gaisras.
Jei žmogus elgiasi neadekvačiai, būna visai pasimetęs, kyla klausimų, ar jis atitinka reikalavimus, taikomus piloto profesijai. Epilepsijos priepuoliai prie vairo
Tolimųjų reisų vairuotojai, taip pat profesionalūs vairuotojai, dirbantys autobusų parkuose ir vežantys keleivius, kartą per dvejus metus privalo pasitikrinti sveikatą, juos konsultuoja šeimos gydytojas, psichiatras, ausų, gerklės ir nosies ligų, taip pat akių ligų specialistai.
Tačiau bendraudamas su vairuotoju psichiatras neretai tik pavarto jo ligos istoriją, pasižiūri, ar nėra įrašų apie psichikos ligą, ir viskas.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo gydytoja Izolda Baikienė neprisiminė nė vieno atvejo, kad dėl depresijos ar kitų psichikos ligų profesionalūs vairuotojai negalėtų dirbti.
„Yra bėdų tik su epileptikais. Jei žmogus serga epilepsija ir nori vairuoti, mes siunčiame į Santariškių klinikas, kad jį konsultuotų gydytojas epileptologas.
Aš neleisčiau nė vienam vairuotojui, sergančiam epilepsija, vairuoti. Tai labai pavojinga. Tai mano nuomonė, nors šiuo metu panaikinti teisės aktai, taikę tokį draudimą“, – sakė gydytoja I.Baikienė.
Už patikrinimą moka darbdavys
Ką gali įmonės vadovas padaryti, kad nepasikartotų tokia nelaimė kaip Vokietijoje, kur pilotas užsibarikadavo ir nukreipė lėktuvą į kalno šlaitą? Ar taip galėtų pasielgti koks nors Lietuvos pilotas ar autobuso vairuotojas?
Aukštas kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių ligos – tai dažniausios priežastys, dėl kurių keleivius vežantys vairuotojai netenka teisės dirbti. Šiame sąraše nėra depresijos.
Tolimojo keleivinio transporto kompanijos atstovas, atsakingas už darbo saugą ir vairuotojų sveikatą, Valdemaras Mikulevič neprisiminė nė vieno atvejo, kad dėl psichikos ligos koks nors vairuotojas netektų darbo.
Kur kas didesnį pavojų netekti darbo gali sukelti alkoholio vartojimas, kadangi prieš kiekvieną reisą vairuotojai privalo pūsti į alkotesterį.
Įtarus kokių nors cheminių medžiagų vartojimą, vairuotojas yra siunčiamas į Vilniaus narkologijos centrą.
Kad nekiltų norų išsisukinėti ir slėpti savo bėdų, šios įmonės vairuotojai tikrinami toje pačioje poliklinikoje. Jiems tai nieko nekainuoja, nes už tai moka darbdavys.
Kurį laiką ne visi vairuotojai pritarė tokiai tvarkai, teisindamiesi, kad jiems patogiau kreiptis į kitas poliklinikas. Tolimojo keleivinio transporto kompanijos generalinis direktorius Arūnas Indrašius neatmetė tokios galimybės, kad depresija ar kitomis ligomis sergantys vairuotojai dažniausiai patys pasitraukia iš darbo, nepranešę darbdaviams tikrosios priežasties.
Ilgainiui mėginimų nuslėpti ligą sumažėjo, nes vairuotojai įsitikino, kad rizikuoti savo ir kitų sveikata yra rizikinga.
„Mes stengėmės įtikinti, kad tai – visų bendras reikalas, vairuotojo darbą nuolat lydi stresas, nes daugelis eismo dalyvių rizikingai manevruoja. Jei žmogus galvoja, kad jam pavyko nuslėpti ligą, smarkiai rizikuoja. Kelyje visko pasitaiko, todėl sveikata turi būti gera“, – pasakojo įmonės vadovas A.Indrašius.
Įtarė sudėtingesnę ligą
Vokiečių piloto savižudybė priminė, kad dėl žmogaus veiksmų įvyksta apie 80 proc. lėktuvų katastrofų, tokia, kad lakūnas taip padarytų sąmoningai, toli gražu ne pirma.
Ne tik aviacijos pasaulis suglumęs ir beviltiškai ieško būdų, kaip užkirsti kelią panašioms katastrofoms, apie svarsto ir Lietuvos psichiatrai.
„Tokių atvejų visada buvo ir bus. Įtariu, kad pilotą buvo ištikusi ne depresija, o psichozė, nes jis grasino: „Pamatysite, kas bus“.
Tai reformatorystės kliedesiai, kurie būdingi Herostrato sindromui – kai šventovė buvo sudeginta vien dėl to, kad apie tai išgirstų visas pasaulis. Manau, pilotas buvo išprotėjęs“, – įsitikinusi vilnietė psichiatrė Danguolė Survilaitė.
Vokiečių piloto A.Lubitzo poelgis iš kitų savižudybių išsiskiria tuo, kad sumanęs pasitraukti iš gyvenimo žmogus su savimi pasiėmė ir aplinkinius.
Tokio poelgio motyvai gali būti ne tik išsiskyrimas su mylima mergina, kaip manoma atsitiko tyliam ir niekuo neišsiskiriančiam nuo sveikų žmonių A.Lubitzui.
„Tai nėra toks retas reiškinys, pavyzdžiui, kartais motinos nusižudo su savo mažamečiais vaikais, kad jiems nereikėtų vargti be jos.
Kita vertus, vokiečio pavyzdys parodo, kad negalima skatinti anoniminės psichiatrijos pagalbos srityse, kur susiduriama su aviacija, transportu, jėgos struktūromis, netgi politika. Būtina kur kas atsakingiau spręsti duodant leidimus vairuoti, pilotuoti lėktuvą“, – įsitikinusi gydytoja D.Survilaitė.
Kaip nuslėpti ligos priežastį?
Lietuvoje požiūris į psichikos ligonių gydymą taip pat turėtų būti ne toks liberalus. Šalyje nėra vieningo psichikos ligų registro. Prieš jį labai kovoja šalies psichiatrijos reformatoriai, todėl nuslėpti rimtą ligą – vieni juokai.
Šiuo metu yra daug spragų, kai galima puikiai nuslėpti savo ligą. Jomis neretai pasinaudoja žmonės, neimantys nedarbingumo lapelio. Jį registravus „Sodroje“, ir darbdavys taip pat sužino ligos kodą.
Gydytoja D.Survilaitė priminė apie tai, kaip galima nuslėpti ligą. Pavyzdžiui, susirgęs psichikos liga žmogus neretai pasiima atostogų. Jis gali gydytis tyliai, privačiai, gali pasiimti nedarbingumo pažymėjimą ne dėl psichikos ligos, o kad ir dėl padidėjusio kraujospūdžio.
Yra šalyje daug psichiatrų, dirbančių privačiai, yra daug privačių klinikų, galinčių priimti anonimiškai gydytis. Pagaliau viskas priklauso nuo gydytojo kompetencijos ir sąžinės.
„Tūkstančiai sprangų, nėra vieningo psichikos ligų registro, ir nėra sąžiningų žmonių. Jei psichiatras klauso sąžinės balso ir mato, kad atsakingas už keleivių pervežimą žmogų serga psichoze, jis neturėtų jo gydyti anonimiškai“, – įsitikinusi gydytoja D.Survilaitė.
Psichiatrai privalo tikrintis kasmet
Prieš keletą dešimtmečių Lietuvoje buvo labai griežti įstatymai – jei žmogus pateko į psichiatrijos ligoninę, medikai privalėjo apie tai pranešti tuometinei Valstybinei automobilių inspekcijai, kad būtų kuriam laikui sustabdyta teisė vairuoti.
Dabar viskas pasikeitė, psichiatrai neprivalo niekam nieko pranešti, pavyzdžiui, gavęs nedarbingumo pažymėjimą kad ir dėl depresijos žmogus turi pateikti jį savo darbovietei, kuri turi nukreipti jį į medicininę komisiją.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką mėgėjams vairuotojams nebūtina kasmet pateikti psichiatro pažymos, nes duodama 5 metams. Tai nėra gerai. Jei vairuotoją ištinka psichozė, psichiatras gali drausti jam vairuoti netgi savo privatų automobilį.
Kur kas griežtesni nei vairuotojams reikalavimai taikomi patiems gydytojams psichiatrams.
„Mes, gydytojai, turime licenciją, kuri galioja 5 metams, o sveikatos pažymėjimą gauname tik vieneriems metams. Negalėčiau dirbti, jei iš savo psichiatro neatneščiau pažymėjimo, kad esu sveika. Ne visoms profesijoms taikomi tokie reikalavimai“, – aiškino psichiatrė.
A. Lubitzo gerbėja Lenkijoje norėjo sukelti autobuso avariją
Kaip ir spėjo psichologai, Vokietijos savižudžio piloto Andreo Lubitzo beprotiškas sprendimas sukelti jo pilotuojamo „Germanwings“ lėktuvo katastrofą taip pražudant 150 žmonių, daliai nestabilios psichikos asmenų gali tapti veiksmų kelrodžiu.
Lenkijoje viena A.Lubitzo gerbėja sekmadienį vos nesukėlė kraupios tragedijos, mat nusprendė nusižudyti kartu pražudydama ir autobuso keleivius.
Moteris autobuso vairą griebė tuo metu, kai iš Varšuvos į Liubliną vykęs autobusas netoli Garvolino miesto išvažiavo į autostradą ir pasiekė didžiausią leistiną greitį – 110 kilometrų per valandą.
Avarijos pavyko išvengti tik dėl vairuotojo ir jo padėjėjo profesionalumo bei šaltakraujiškumo. Užpuolikę nuo kolegos skubiai atplėšė antrasis vairuotojas, o autobusą vairavęs vyras sugebėjo suvaldyti ir autobusą sustabdyti jį šalikelėje.
Vairuotojas vėliau pasakojo, kad moteris jį užpuolė plikomis rankomis, o jei būtų turėjusi peilį ar akmenį, nebūtų sugebėjęs suvaldyti autobuso.
Skubiai į įvykio vietą atvykę Garvolino policininkai trisdešimtmetę moterį nuvežė apklausti, o po to – į ligoninę. Garvolino policijos atstovas spaudai komisaras Rafalas Suleckis pareiškė, kad tragedijos pavyko išvengti tik per plauką, ir nepaneigė pranešimų, kad moters poelgį galėjo lemti A.Lubitzo sukelta lėktuvo katastrofa.
Autobusu „PolskiBus“ vykę keleiviai, tapę vairuotojo užpuolimo liudininkais, žiniasklaidai tvirtina girdėję, kad moteris po grumtynių šaukė norėjusi pakartoti A.Lubitzo beprotišką poelgį.
Ji esą sakė norėjusi, kad visi autobusu važiavęs asmenys žūtų taip, kaip ir lėktuvo „Germanwings“ keleiviai.
Įmonė „PolskiBus“ yra tolimųjų vidaus susisiekimo maršrutų lyderė Lenkijoje. Dėl incidento autobuso reisas užtruko valandą ilgiau.
